Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Dainiui Dargevičiui ir atsakovės atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M.-U. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Paaiškino, kad žalos atsakovė nepatyrė dėl pareiškėjos kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės J. M.-U. tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas 2017 m. lapkričio 7 d. gavus Švietimo skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. tarnybinį pranešimą Nr. A33(20)-186(34.2.3) „Dėl Švietimo skyriaus vyr. specialistės J. M.-U. veiksmų“ (b. l. 58). Administracijos direktorės 2017 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. A28.1(1)-712 buvo sudaryta komisija tariamam tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – Komisija) (b. l. 59). Komisija 2017 m. lapkričio 20 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. A38(1)-585 informavo J. M.-U. apie tarnybinio nusižengimo tyrimą, t. y. apie Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintos valstybės tarnautojo pareigos tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas nesilaikymą, Švietimo skyriaus 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. A27(20)-237 „Dėl Švietimo skyriaus specialistų pareigų perskirstymo pakeitimo“ 1.2 punkto reikalavimų pažeidimą, ir dėl šių priežasčių susidariusios situacijos: neapskaičiuotas lėšų poreikis neformaliojo vaikų švietimo teikėjams iki metų pabaigos, neparengtas Administracijos direktoriaus įsakymas dėl gautų lėšų paskirstymo neformaliojo vaikų švietimo teikėjams, iki šiol nėra patvirtintos neformaliojo vaikų švietimo programų sąmatos, galimas pavėluotas atsiskaitymas su neformaliojo vaikų švietimo teikėjais. Šiame pranešime buvo prašoma iki 2017 m. lapkričio 27 d. pateikti paaiškinimą ir duomenis apie tai, ar buvo perskirstomos neformaliojo vaikų švietimo lėšos (b. l. 61). 2017 m. lapkričio 27 d. gautas J. M.-U. paaiškinimas, kuriame teigiama, jog Administracijos direktorės įsakymas dėl lėšų paskirstymo neformaliojo vaikų švietimo teikėjams nebuvo parengtas dėl to, kad buvo rasta neatitikimų tarp Administracijos direktoriaus įsakymu skirtų neformaliajam vaikų švietimui lėšų sumos ir paskirstytų teikėjams sumos (b. l. 63–64). 2017 m. gruodžio 1 d. pareiškėjai buvo įteiktas 2017 m. gruodžio 1 d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. A33(1)-7868-(4.32), kuriame dar kartą nurodyta, kuo pareiškėja yra įtariama bei prašoma pateikti išsamius paaiškinimus apie veiklą, susijusią su neformaliojo vaikų švietimo organizavimu, ir atsakyti į pateiktus konkrečius klausimus bei užpildyti pateiktą lentelę (b. l. 77–79). 2017 m. gruodžio 6 d. buvo gautas pareiškėjos paaiškinimas (b. l. 81–83).

Įvertinusi visą tyrimo metu gautą informaciją ir dokumentus, Komisija nustatė, kad J. M.-U. veiksmuose, organizuojant neformaliojo vaikų švietimo procesą, yra tarnybinio nusižengimo sudėtis ir surašė 2017 m. gruodžio 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. A38(1) (toliau – Išvada), kurioje konstatavo, jog J. M.-U. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnį, Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. A27(1)-1451 patvirtinto Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.12 papunkčio ir Švietimo skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. A27(20)-237 1.2 papunkčio reikalavimus, nes 2017 m. neformaliojo vaikų švietimo procesas buvo organizuotas netinkamai ir tokie tarnautojos veiksmai / neveikimas sukėlė tam tikras pasekmes, t. y. procesas perleistas neformaliojo vaikų švietimo tiekėjų savivalei, laiku nebuvo organizuotas neformaliojo vaikų švietimo būtinų dokumentų rengimas, tvarkymas, derinimas ir tvirtinimas, dėl to neformaliojo vaikų švietimo teikėjams laiku nesumokėta už teikiamas paslaugas. Komisija Išvadoje pasiūlė Administracijos direktorei pripažinti, kad Švietimo skyriaus vyr. specialistė J. M.-U. padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jai tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (b. l. 84–88).

Skundžiamu Įsakymu Administracijos direktorė pareiškėjai skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (b. l. 10).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatos. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis nustato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (29 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011).

Pareiškėja skunde kelia abejonę dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminų, manydama, kad buvo pažeisti tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminai.

Vertinant šį pareiškėjos argumentą, aktuali tiek Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis, tiek Taisyklių 11 punktas.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatą tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Minėtoje normoje taip pat imperatyviai nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą (šiais atvejais drausminė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos). Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, o jo praleidimas paskirtą nuobaudą savaime daro negaliojančia (LVAT 2011 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-241/2011; 2011 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2662/2011; 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (2003 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-720/2003, 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-793/2003 ir kt. ). Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, laikytina, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai turėjo būti skirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados pateikimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui dienos. Bylos medžiaga patvirtina, kad Išvada buvo surašyta 2017 m. gruodžio 8 d. (Administracijoje gauta 2017 m. gruodžio 11 d.), o tarnybinė nuobauda ginčijamu Įsakymu paskirta 2017 m. gruodžio 11 d. Taigi akivaizdu, jog nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos iki nuobaudos paskyrimo dienos vieno mėnesio terminas šiuo atveju nebuvo suėjęs, todėl tarnybinė nuobauda paskirta tinkamai pritaikius Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Taisyklių 11 punkte numatyta, kad tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo. Į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų. Vadovaujantis Taisyklių 13 punktu, tarnybinį nusižengimą ištyręs valstybės tarnautojas, šiuo atveju – Komisija, raštu pateikia valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Komisija tarnybiniam nusižengimui tirti sudaryta 2017 m. lapkričio 10 d. Administracijos direktorės įsakymu Nr. A28.1(1)-712. Taigi, vadovaujantis tuo, kad tarnybinį nusižengimą galima tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (šiuo atveju – nuo 2017 m. lapkričio 10 d.), darytina išvada, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas truko 20 darbo dienų (Išvada surašyta 2017 m. gruodžio 8 d.) ir Taisyklių 11 punkte numatytas terminas pažeistas nebuvo. Surašyta Išvada, vadovaujantis Taisyklių 13 punktu, Administracijos direktoriui buvo pateikta 2017 m. gruodžio 11 d. Taigi nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad buvo pažeisti tarnybinės nuobaudos paskyrimo ir tarnybinio nusižengimo tyrimo terminai nėra pagrindo, todėl šis pareiškėjos argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų netekusi galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, apskųsti procedūros rezultatus. Pareiškėjos teisė susipažinti su Išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga nebuvo apribota. Pareiškėja teikė paaiškinimus Komisijai. Taigi šiuo atveju teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą Įsakymą dėl procedūrinių pažeidimų nėra.

Pareiškėja taip pat skunde nesutinka su pačiu tarnybiniu nusižengimu, teigdama, jog ji nepadarė jokių pažeidimų, nes, visų pirma, nėra atsakinga už įsakymų rengimą (to nėra nurodyta jos pareigybės aprašyme), ir, be to, ji nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 23 d. buvo kasmetinėse atostogose, o įsakymas dėl neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo privalėjo būti parengtas spalio mėn. pradžioje.

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.

Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja pažeidė ne tik Valstybės tarnybos 15 straipsnio nuostatas, bet ir Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. A27(1)-1451 patvirtinto Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 7.12 papunktį bei Švietimo skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. A27(20)-237 1.2 papunktį. Pagal Pareigybės aprašymo 7.12 papunktį Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas (šiuo atveju – pareiškėja) vykdo kitus Švietimo skyriaus vedėjo pavedimus. Pareiškėja, būdama Švietimo skyriaus vyr. specialiste, yra atsakinga už neformalųjį vaikų švietimą ir mokinių nemokamą bendrojo ugdymo švietimo įstaigose (Švietimo skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. A27(20)-237 1.2 papunktis). Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai Švietimo skyriaus vedėja pavedė parengti Administracijos direktoriaus įsakymą dėl lėšų paskirstymo neformaliojo vaikų švietimo tiekėjams su visais priedais (b. l. 175). 2017 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. A33(20)-208(34.2.3) Švietimo skyrius informavo Administracijos direktorę, kad pavedimas nurodytu laiku nėra įvykdytas, nes atsakinga už neformaliųjų vaikų švietimą Švietimo skyriaus vyr. specialistė J. M.-U. neparengė reikalingų dokumentų ir neatliko kitų veiksmų (b. l. 176). Iš byloje esančių pareiškėjos elektroninių laiškų matyti, kad 2017 m. lapkričio 22 d. pareiškėja teikė įsakymo dėl lėšų paskirstymo neformaliojo vaikų švietimo tiekėjams projektą ir pareiškėjai buvo nurodyta, kad rengiant įsakymą, būtina vadovautis Administracijos direktoriaus įsakymų veiklos organizavimo klausimais DVS registravimo tvarka (2017 m. lapkričio 23 d. uždėta viza, b. l. 177). Pareiškėja 2017 m. lapkričio 24 d. elektroniniu laišku informavo L. A., J. Š. ir V. R., jog dėl didelio darbo krūvio neįmanoma suspėti pataisyti visų klaidų bei patikrinti 2017 m. kovo 21 d. sąmatos (b. l. 178). Švietimo skyriaus vedėja 2017 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. A33(20)-219(34.2.3) informavo Administracijos direktorę, kad pareiškėjos užduotys yra pavestos vykdyti kitiems darbuotojams (b. l. 180). Taigi bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja neatliko jai pavestos tiesioginio vadovo užduoties, t. y. nevykdė Pareigybės aprašyme 7.12 papunkčio reikalavimo. Pareiškėja neteisi, teigdama, kad jos Pareigybės aprašyme nėra numatyta rengti įsakymų projektus, nes minėtas Pareigybės aprašymo punktas apima bet kokios pavestos užduoties įvykdymo privalomumą. Kadangi ji yra atsakinga už neformaliųjų vaikų švietimą, jai buvo pavesta parengti Administracijos direktoriaus įsakymą dėl lėšų paskirstymo neformaliojo vaikų švietimo tiekėjams, toks pavedimas yra teisėtas, nes susijęs su jos kontroliuojama sritimi. Nors pareiškėja teigia, kad ji savo lėšomis ir nedarbo laiku patikrino keturis tiekėjus (VšĮ „Naujų žvaigždžių klubas“ Mickūnų gimnazijoje, laisvuosius mokytojus: G. K., Y. D. ir L. K. Nemenčinėje), tačiau byloje nėra pateikta šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, taigi nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja tinkamai vykdė pareigybės aprašyme numatytas funkcijas. Tokiu atveju Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja nevyko į paslaugų teikimo vietą, tokiu būdu nekontroliavo neformaliojo vaikų švietimo tiekėjų teikiamų paslaugų kokybės, tuo labiau nevadovavo neformaliojo vaikų švietimo procesui, o pareiškėjos argumentas dėl atliktų patikrinimų atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad skundžiamame Įsakyme nėra nurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – konkreti pareiškėjos veika, teisės aktai, kuriuos pareiškėja pažeidė, kaltė, taip pat padaryta žala, todėl jis neatitinka jam keliamų reikalavimų.

Vertindamas šį argumentą, teismas atkreipia dėmesį į LVAT formuojamą praktiką šiuo klausimu. LVAT administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra ne kartą akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Teismas pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Taigi nesutiktina su pareiškėja, kad būtent skundžiamame Įsakyme turi būti nurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai primintina, kad motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Nagrinėjamu atveju, vertinant tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, atskleistus Išvadoje, konstatuotina, kad šioje Išvadoje tarnybinio pažeidimo sudėties elementai atskleisti tinkamai, yra pateikti faktiniai duomenys, kurių pagrindu konstatuotas pažeidimas (pareiškėjai pavedus funkciją būti atsakinga už neformalaus vaikų švietimo procesą, jo nesuprato, nesekė ir nekontroliavo bei jam nevadovavo), taip pat nurodyti teisės aktai, kuriuos pareiškėja pažeidė. Išvadoje paaiškinta, kad pareiškėjos elgesys buvo tyčinis (sąmoningas), suprantant savo veiksmų pasekmes. Nurodyta, kad tokie veiksmai daro žalą (tinkamai ir laiku nebuvo organizuotas neformaliojo vaikų švietimo procesas, pavėluotai sumokėta už teikiamas paslaugas, pats neformaliojo vaikų švietimo procesas perleistas neformaliojo vaikų švietimo tiekėjams). Esant minėtoms aplinkybėms, pripažintina, jog Išvada yra išsami ir motyvuota, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjos veiksmuose atskleista tinkamai. Tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas pareiškėjai skirta pagrįstai, įvertinus jos kaltę bei atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, taip pat atsižvelgiant į aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjos asmenybę ir jos tarnybinę veiklą, į tai, kad pareiškėjai jau anksčiau buvo pateiktas pastebėjimas tinkamai vykdyti darbines funkcijas, taip pat išaiškinta atsakomybė už jų neatlikimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pareiškėjos veikoje buvo jai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl ji pagrįstai bei teisėtai buvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn. Įvertinus nagrinėjamos bylos duomenis, pripažintina, kad paskirta nuobauda atitinka padarytus nusižengimus bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Išvadoje ir skundžiamame Įsakyme pareiškėjos veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinių nusižengimų padarymo suformuluoti konkrečiai ir aiškiai, pareiškėjos veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėja privalėjo laikytis.

Dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos J. M.-U. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.