Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kur V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausioji inspektorė Kristina Šidiškienė 2019 m. rugsėjo 2 d. V. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. MD-KM00-ANR_P-571-2019 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 210 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnį už tai, kad jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vairuotoju, būdamas atsakingas už prievolių, susijusių su Sąjungos tranzito procedūra įvykdymą, gabeno muitinės prižiūrimas prekes (beržo mediena apvadams 3756 kg bruto svorio, klijuotos beržo medienos ruošiniai 9744 kg bruto svorio), kurios 2019 m. gegužės 29 d. Latvijos muitinėje buvo įformintos Sąjungos/bendrąja tranzito procedūra su Lydinčiuoju dokumentu (duomenys neskelbtini), prekės gavėjas – uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), nustatytas tranzito procedūros užbaigimo terminas – 2019 m. birželio 1 d., paskirties įstaiga – LTKR2000, muitinės plomba Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. gegužės 30 d. šias prekes pristatęs į (duomenys neskelbtini), nuėmė uždėtą muitinės plombą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo prekes gabenusios transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iškrovė prekes (davė leidimą iškrauti prekes) iš jas gabenusios transporto priemonės muitinės nenustatytoje vietoje ir be raštiško muitinės pareigūno leidimo, tokiais veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 233 straipsnio 3 dalį.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. G. paaiškino, kad supranta, kad padarė administracinius nusižengimus. Paaiškino, kad Rusijos teritorijoje, kraunant krovinį, dalyvavo Rusijos muitinės pareigūnas, o kertant sieną, ant sienos užkabinus plombą, jis muitininkui nurodė, kad pas jį dokumentuose nenurodytas išmuitinimo adresas, į ką jam muitininkas atsakė, kad vyktų pagal gavėjo adresą. Važiuodamas jis susisiekė su dispečeriu, kad gauti papildomą informaciją. Jam atvykus į uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) teritoriją, jis pas sandėlio darbuotoją, kuris priima dokumentus, paklausė ar reikalingas išmuitinimas. Sandėlio darbuotojas parodė, kur pastatyti automobilį, taip pat nurodė, kad čia bus iškraunama ir išmuitinama. Krovinį iškrovė ir davė dokumentą su atžyma „išmuitinta“. Nuimant muitinės plombą nuo prekių, muitinės pareigūnas į įmonę nebuvo pakviestas, plombą nuėmė sandėlio darbuotojas. Nors ir žinojo, kad nuimant plombą turėjo būti muitinės darbuotojas, tačiau prekes iškrovė muitinės darbuotojui nedalyvaujant. Tikslo ką nors apgauti ar pažeisti muitinės procedūras neturėjo, tiesiog neturėjo informacijos apie tai, kur reikėjo važiuoti, norint išmuitinti krovinį.

Teismo posėdžio metu Kauno teritorinės muitinės atstovė Reda Gervelytė palaikė administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes, nurodė, jog V. G. vykdė tarptautinį krovinių pervežimą, t. y. gabeno muitinės prižiūrimas prekes, o toks krovinių pervežimas yra specifinis ir reikalauja atlikti tam tikrus muitinės formalumus. Šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G. žinojo, kad gabena muitinės prižiūrimas prekes taikant Sąjungos tranzito procedūrą ir už kurios tinkamą įvykdymą jis, kaip vežėjo atstovas, yra atsakingas. Pateikti muitinei prekes muitinės nustatytoje vietoje nepažeidus muitinės identifikacinių ženklų yra asmens, kuris vykdo pervežimą, prievolė. Nagrinėjamu atveju asmuo, vykdęs pervežimą, turintis tranzitą krovinį lydinčius dokumentus, tame tarpe ir tranzitinę deklaraciją ir gabenantis krovinį su muitinės uždėtomis plombomis, privalėjo žinoti ir žinojo, kad yra nustatyta muitinės vieta, kuri yra nurodyta krovinį lydinčiuose dokumentuose, taip pat kad visose E. S. šalių muitinės įstaigose galioja taisyklė, kad muitinės plombas nuimti gali tik muitinės pareigūnas arba kitas asmuo, muitinės pareigūnui leidus. Nagrinėjamu atveju pareigą pateikti prekes su nepažeistomis plombomis turėjo vežėjas. Prekės turėjo būti pristatytos į Kauno teritorinės muitinės krovinių postą pasirinktinai pagal muitinės vietą. Už procedūros tinkamą užbaigimą yra atsakingas vežėjas. Mano, kad V. G. veikoje yra administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnyje, požymiai.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Kristina Šidiškienė paaiškino, kad ji yra muitinės pareigūnė, surašiusi V. G. administracinio nusižengimo protokolą. V. G. aiškino, kad pristatė prekes į uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini) ir prekės buvo iškrautos, nes jam sandėlininkas nurodė, kad galima krauti. Tačiau kadangi vairuotojas, įvežęs prekes į Europos sąjungos muitų teritoriją, prisiima atsakomybę, kad nugabens muitinės prižiūrimas prekes į muitinę, nes įvežtos prekės iš karto pereina į muitinės priežiūrą, jis šito nepadarė ir nuvežė prekes į bendrovės teritoriją ir leido jas iškrauti. Transporto priemonė buvo plombuota muitinės plombomis, V. G. turėjo deklaraciją, kuri buvo įforminta pasieny įvežant prekes ir kurioje pateikiama visa informacija – kur ir per kokį terminą turi pristatyti prekes, kokios prekės bei kokia transporto priemone prekės gabenamos ir kt., t. y. tranzito deklaracijoje yra pateikiama visa informacija, susijusi su gabenamomis prekėmis, prekės buvo nugabentos tiesiai į bendrovę ir iškrautos nuėmus muitinės plombas, todėl visa atsakomybė teko vežėjui. Vežėjas negalėjo nežinoti į kokią muitinę reikia vykti, kadangi tranzito dokumente, kurią vežėjas gavo, buvo nurodyta visa reikiama informacija.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. Š. paaiškino, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) sandėlio vedėja. V. G. atvežus krovinį – medienos detales, ji patikrino dokumentus, rado deklaracijas ir pagalvojo, kad visi dokumentai yra tvarkoje. Nuo krovinio plombą nuėmė vairuotojas, o ji neįsitikino, ar prekės buvo išmuitintos. Tik vėliau suprato, kad dokumentus pažiūrėjo neatidžiai ir prekės nebuvo išmuitintos.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ANK 210 straipsnio 3 dalis numato, kad muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas tai yra: muitinės prižiūrimų prekių iškrovimas iš į E. S. muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimų prekių išdavimas arba paėmimas be muitinės pareigūno leidimo. Lietuvos Respublikos ANK 216 straipsnis numato atsakomybę už muitinės uždėtų arba muitinės pripažįstamų plombų, spaudų ir kitų žymų padirbimą, nuplėšimą, sugadinimą ar praradimą.

Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo V. G., Kauno teritorinės muitinės atstovės Redos Gervelytės, Kauno teritorinės muitinės Muitinės priežiūros skyriaus vyriausiosios inspektorės Kristinos Šidiškienės, liudytojos L. Š. paaiškinimus bei administracinio nusižengimo byloje esančius ir bylos nagrinėjimo metu ištirtus rašytinius įrodymus: Kauno teritorinės muitinės Muitinės priežiūros skyriaus vyriausiosios inspektorės Kristinos Šidiškienės 2019 m. rugsėjo 2 d. V. G. surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. MD-KM00-ANR_P-571-2019 (b. l. 2), kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės, Kauno teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus viršininkės Alvyros Sinderevičienės 2019 m. rugsėjo 2 d. tarnybinį pranešimą (b. l. 3), kuriame nurodyta, kad 2019 m. gegužės 29 d. Latvijos muitinėje buvo įforminta Sąjungos/bendroji tranzito procedūra su Lydinčiuoju dokumentu (duomenys neskelbtini) prekėms beržo mediena apvadams 3756 kg bruto svorio, klijuotos beržo medienos ruošiniai 9744 kg bruto svorio; prekės gavėjas – uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), nustatytas tranzito procedūros užbaigimo terminas – 2019 m. birželio 1 d.; paskirties įstaiga – LTKR2000; pagal tranzito dokumentą (duomenys neskelbtini) ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. 002, prekės buvo gabenamos muitinės plomba Nr. (duomenys neskelbtini) plombuota transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); krovinio vežėjas – (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 30 d. bendrovės (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. G., krovinį, gabentą su Lydinčiu dokumentu (duomenys neskelbtini), pristatė į uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini), nuėmė muitinės plombą (duomenys neskelbtini) ir leido iškrauti prekes iš jas gabenusios transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) muitinės nenustatytoje vietoje ir be raštiško muitinės pareigūno leidimo bei perdavė krovinį lydinčius dokumentus; 2019 m. birželio 5 d. perkrovus prekes į kitą transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), prekės iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) buvo pristatytos į Kauno teritorinės muitinės LTKR2000 postą ir deklaruotos importo procedūrai; bendrovės (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 9 d. atsakymą (b. l. 9), kuriuo informuojama, kad 2019 m. gegužės 27 d. pagal užsakymą maršrutu (duomenys neskelbtini) kompanijai medienos pakrovimui buvo pristatytas automobilis (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. G. ir kuris (V. G.) 2019 m. gegužės 29 d. pasienio punkte Paternieku įformino tranzito deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) ir muitininkai pakabino plombą ant krovinių skyriaus; 2019 m. gegužės 30 d. ryte atvykus automobiliui į krovinio iškrovimo vietą uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir vairuotojui kreipusis į sandėlio darbuotojus buvo gautas atsakymas, kad važiuoti į muitinę nereikia, todėl transporto priemonė buvo iškrauta ir vairuotojas iš gavėjo išvyko; Tranzito/saugumo lydintįjį dokumentą (duomenys neskelbtini) (b. l. 15) bei Tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR (b. l. 14), kuriuose nurodyta, kad prekių - beržo mediena apvadams 3756 kg bruto svorio, klijuotos beržo medienos ruošiniai 9744 kg bruto svorio, paskirties įstaiga – LTKR2000, vežėjas bendrovė (duomenys neskelbtini), transporto priemonė - valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas - (duomenys neskelbtini), muitinės plomba (duomenys neskelbtini), teismas daro išvadą, kad V. G., bendrovės (duomenys neskelbtini) vairuotojas, būdamas atsakingas už prievolių, susijusių su Sąjungos tranzito procedūra įvykdymą, gabeno muitinės prižiūrimas prekes (beržo mediena apvadams 3756 kg bruto svorio, klijuotos beržo medienos ruošiniai 9744 kg bruto svorio), kurios 2019 m. gegužės 29 d. Latvijos muitinėje buvo įformintos Sąjungos/bendrąja tranzito procedūra su Lydinčiuoju dokumentu (duomenys neskelbtini), prekės gavėjas – uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), nustatytas tranzito procedūros užbaigimo terminas – 2019 m. birželio 1 d., paskirties įstaiga – LTKR2000, muitinės plomba Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. gegužės 30 d. šias prekes pristatęs į uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini)nuėmė uždėtą muitinės plombą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo prekes gabenusios transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iškrovė prekes (davė leidimą iškrauti prekes) iš jas gabenusios transporto priemonės muitinės nenustatytoje vietoje ir be raštiško muitinės pareigūno leidimo ir tokiais savo veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 233 straipsnio 3 dalį, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administraciniai nusižengimai, numatyti Lietuvos Respublikos ANK 210 straipsnio 3 dalyje bei 216 straipsnyje.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nekyla ginčo dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių, t. y. dėl to, kad V. G. transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabenamas muitinės plomba Nr. (duomenys neskelbtini) plombuotas krovinys, prieš tai nuėmus uždėtą muitinės plombą, buvo iškrautas muitinės nenustatytoje vietoje – t. y. uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) sandėlyje ir be muitinės pareigūno leidimo. Tačiau V. G. teigia, kad prekes iškrauti uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)sandėlyje jam nurodė šios bendrovės sandėlininkė, todėl jis ir leido nuimti nuo prekių muitinės plombą bei prekes iškrauti šiame sandėlyje, be to, CMR nebuvo nurodytas adresas muitinės formalumams atlikti. Ta aplinkybė, jog uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)darbuotojas krovinio dokumentus priėmė ir nurodė iškrovimo vietą, leido suprasti, kad V. G. savo pareigas atliko tinkamai ir neturi atlikti jokių papildomų veiksmų.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 135 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuris įveža prekes į Sąjungos muitų teritoriją, nedelsdamas jas pristato į muitinės nurodytą muitinės įstaigą arba į kitą muitinės nustatytą arba jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, vykdamas muitinės nurodytu maršrutu ir laikydamasis muitinės nurodymų, jeigu muitinė jų duoda. Prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 140 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prekėms, atvežtoms iš trečiųjų šalių, yra būtina atlikti tam tikrus muitinius formalumus. Tokias prekes muitinė prižiūri tol, kol nepasikeičia jų muitinės statusas arba iki tol, kai jos yra išvežamos iš E. S. muitų teritorijos. Šios prekes negali būti iškraunamos ar paimtos be muitinės leidimo. Minėto Reglamento 139 straipsnio 1 dalis numato, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia vienas iš šių asmenų: a) į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo, b) asmuo, kurio vardu arba kurio interesais veikia prekes į tą teritoriją įvežęs asmuo, c) asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių vežimą po to, kai jos bus įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją. Reglamento 233 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Reglamento 5 straipsnio 40 punkto a papunktyje yra nurodyta „vežėjo“ sąvoka: vežėjas: įvežimo atveju – asmuo, kuris įveža prekes į Sąjungos muitų teritoriją arba prisiima atsakomybę už prekių vežimą, „<...>. Taigi, prekių vežėjas žinantis, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, atsako už visų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, o jei prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones, privalo įsitikinti ar tokiai procedūrai yra gautas muitinės leidimas ir ar prekės perkraunamos tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose.

Taigi, įvertinus paminėtus teisės aktus, matyti, jog jų taikymas nėra nukreiptas į kokių nors konkrečių subjektų grupę, tai leidžia daryti išvadą, kad visi asmenys, kurie ketina atlikti ar atlieka šiose teisės normose nurodytus veiksmus, privalo laikytis šių nuostatų. Teismo vertinimu, nagrinėjimu atveju, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 135 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 233 straipsnio 3 dalimi, pareigą kroviniui taikyti E. S. tranzito procedūrą turėjo krovinį vežantis asmuo, t. y. V. G.. Tai pat nesutiktina su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentais, jog CMR nebuvo nurodytas adresas muitinės formalumams atlikti. Iš byloje esančio tranzito Lydinčio dokumento Tl Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo išduotas V. G., matyti, jog prekių paskirties įstaiga (ir šalis) nurodytas Lietuvos muitinės posto kodas - LTKR2000 (53 langelis) (b. l. 15), kurios adresas yra viešai skelbiamas internetiniame tinklapyje, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo krovinį nuvežti būtent į šioje deklaracijoje nurodytą muitinės postą, tačiau to nepadarė.

Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste taip pat pažymėtina, V. G., kaip jis pats nurodė teismo posėdžio metu, turi tarptautinių krovinių gabenimų patirtį, dirba tarptautinių reisų vairuotoju ir pervežinėja tarptautinius krovinius, todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso bei kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios tarptautinį krovinių pervežimą, jam turi būti žinomos. Taip pat V. G. turėjo būti žinoma ir tai, kad muitinės procedūros bendra tvarka atliekamos muitinės poste ir kad nuimti muitinės plombą ir iškauti krovinį reikalingas muitinės pareigūnų leidimas. Taigi, jis prieš duodamas leidimą iškrauti prekes bei nuimti krovinio muitinės plombą, turėjo įsitikinti, kad yra visi tai daryti leidžiantys dokumentai.

Skirdamas V. G. administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į nusižengimų padarymo aplinkybes, į tai, kad, jais žala nebuvo nepadaryta, nusižengimų tyrimas nebuvo apsunkintas, į tai, jog nenustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad tokio pobūdžio nusižengimus asmuo padarė pirmą kartą. Įvertinus visas byloje nustatytas bei nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės paskirtis bus įgyvendinta V. G. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnyje padarymą skiriant Lietuvos Respublikos ANK 210 straipsnio 3 dalies, 216 straipsnio sankcijose numatytas minimalaus dydžio nuobaudas – baudas bei skirtina galutinė nuobauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, nes visi nurodyti administraciniai nusižengimai padaryti vienu metu (Lietuvos Respublikos ANK 22–23 straipsniai, 32 straipsnis, 34 straipsnis ir 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalimi, 636, 637 straipsniais, teismas

nutaria:

Pripažinti V. G. padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalyje ir 216 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus bei paskirti jam administracines nuobaudas:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalį – 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 216 straipsnį – 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, V. G. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo/priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.