- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-25
- Bylos Nr.
- eI-3669-535/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02223-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Trečiasis asmuo
- O. L., VĮ Registrų centrui
- Pareiškėjas
- G. D.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
- Advokatai
- Gintarė Gumuliauskienė, Mindaugas Černiauskas
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Černiauskui, atsakovo atstovui Almantui Masioniui, trečiajam suinteresuotam asmeniui O. L., jos atstovei advokatei Gintarei Gumuliauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui ir O. L. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2018-05-31 sprendimą Nr. cspr1-142; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – Vilniaus filialas) 2018-03-05 rašte Nr. VILIN(12.5.13.)-933 nurodytą sprendimą; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti servituto registraciją (2018-02-28 registro duomenų įrašą) žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).
Paaiškina, kad 2004-11-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Įsigyjant sklypą, jokių servitutų, apsunkinimų ar kitų trečiųjų asmenų daiktinių teisių sklype, kaip tarnaujančiame daikte, viešajame registre registruota nebuvo. Tai pirkimo-pardavimo sutartyje patvirtino pardavėjai, bei patikrino ir patvirtino notaras. Atsakovo 2004-12-02 išduotame Pažymėjime apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre jokių servitutų, praėjimo teisių ar panašių apsunkinimų ar kitokių trečiųjų asmenų daiktinių teisių sklype įregistruota nebuvo. Atsakovo 2004-04-06 patvirtintame sklypo plane, jokių brėžinių, žymų, įrašų ar pastabų dėl galimos kaimyninio sklypo savininkų teisės naudotis kokiu nors praėjimu per sklypą, nėra. Nuo sklypo įsigijimo daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metus nebuvo jokios informacijos apie galimą servitutą. Pastebėjęs nuo 2018-02-28 galiojantį įrašą, suprato, kad kažkokio 1995 m. sudaryto sandorio pagrindu po (duomenys neskelbtini) metų sklype, kaip tarnaujančiame daikte, įregistruotas kelio servitutas. Pranešimas, įspėjimas ar sprendimas dėl servituto nustatymo ar įregistravimo jam nebuvo įteiktas. Pradėjus domėtis, 2018-04-18 el. paštu atsakovo darbuotojas atsiuntė paaiškinimą - Vilniaus filialo 2018-03-05 raštą Nr. VILIN(12.5.13.)-933 iš kurio sužinojo, kad visai kito – kaimyninio (viešpataujančio) sklypo ((duomenys neskelbtini)) savininko trečiojo suinteresuoto asmens O. L. prašymu, atsakovas VĮ Registrų centras Vilniaus filialas sklype įregistravo servitutą be jo, kaip tarnaujančio daikto savininko, valios. Įregistravimo pagrindas – 1995-05-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, kad nurodytas servituto įregistravimo pagrindas nėra jo sklypo ((duomenys neskelbtini)) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, o kito (viešpataujančio) sklypo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kurios nei tuometinis, nei kiti sklypo savininkai nėra pasirašę ir servitutui nėra davę sutikimo. Iš pridedamo sklypo Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad jo sklypas ((duomenys neskelbtini)) privačion nuosavybėn įsigytas dar 1993 m. pagal kitą sandorį (1993-08-26 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl akivaizdu, kad nuo 2018-02-28 galiojančiame servituto sklype nustatymo įraše nurodyto sandorio (kaip servituto nustatymo pagrindo) tuometinė sklypo savininkė nepasirašė ir ne ji savo valia nustatė servitutą.
Atsakovas, atlikdamas registravimo, duomenų tvarkymo ar kitus veiksmus, vadovaujasi veiksmų atlikimo metu galiojančiais įstatymais. Todėl šia Civilinio kodekso (toliau – CK) norma jis turėjo vadovautis ir priimdamas sprendimą. Be to, net ir be šios CK normos, tokią išvadą padaryti liepia ir elementari teisinė logika ir bendrieji teisės principai – šalys savo sutartimi negali sukurti prievolių trečiajam asmeniui, nesančiam sutarties šalimi. Tačiau net ir 1995-05-12 (žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) pirkimo-perdavimo sandorio sudarymo metu galiojęs Žemės įstatymo 11 str. 3 p. įtvirtino tuos pačius principus – servituto nustatymui būtina apsunkinto sklypo savininko valia. Pagal jį (akto redakcija, galiojusi nuo 1994-07-01 iki 1995-06-28) servitutai galėjo būti nustatomi sandoriais, t. y. „žemės savininkų ar valstybinės žemės naudotojų ir fizinių bei juridinių asmenų tarpusavio susitarimu, sudarant rašytinę sutartį. Sutartys, kuriomis nustatyta privačios žemės savininko prievolė leisti naudotis jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi kitiems asmenims, tvirtinamos notariškai“. Tačiau atsakovo nurodomą sandorį, kuris neva yra pagrindas nustatyti servitutui, sudarė ne žemės sklypo savininkas (tarnaujančiu tampančio daikto savininkas), o viešpataujančiu tampančio daikto pirkėjas su to daikto pardavėju (Vilniaus miesto valdyba). Nei jis, nei kitas buvęs sklypo ((duomenys neskelbtini) ) savininkas, nėra nustatęs servituto sklype (kaip tarnaujančiame daikte) sandoriu ar kitaip išreiškęs savo sutikimo šio servituto atsiradimui. Sutarties šalys negali savo sutartimi sukurti prievolių, apsunkinimų ar servitutų daiktui, kurio savininkas nėra tos sutarties šalis. Todėl logiška, kad 1995 m. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi reg. (duomenys neskelbtini) šalių neva nustatytas servitutas ir nebuvo iki šiol įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nes toks sandoris paprasčiausiai negali būti servituto nustatymo pagrindu. Toks servitutas ir sandoris dėl sutarties šalimi nesančio asmens nuosavybės teisių suvaržymo yra niekinis, neįpareigoja tarnaujančio daikto savininkų ir negalioja. Atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualios redakcijos Žemės įstatymo 11 straipsnyje taip pat buvo nustatyta, kad sutartims, kuriomis nustatyta privačios žemės savininko prievolė leisti naudotis jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi kitiems asmenims, nustatyta privaloma notarinė sandorių forma. Todėl, net jei nurodytą 1995-05-12 sutartį būtų pasirašęs tarnaujančiu tampančio daikto savininkas, mažų mažiausiai tokia servituto nustatymo sutarties nuostata turėjo būti tvirtinama notariškai. Kadangi tai nepadaryta, ji negaliotų ir dėl privalomos notarinės sandorio formos reikalavimų nesilaikymo – CK 1.93 str. 3 d. (1964 m. redakcijos CK 58 str. 3 d.). Tai taip pat yra pagrindas atsakovui atsisakyti padaryti atitinkamą įrašą apie kelio servitutą sklype.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad nei šiuo metu CK ar kituose teisės aktuose, nei servituto sklypui 1995 m. sutartyje nustatymo metu neegzistavo joks teisinis pagrindas nustatyti ir įregistruoti kelio servitutą, neturint trečiosios šalies, nesančios tokio sandorio šalimi, sutikimo (ar kitaip aiškiai išreikštos valios), teigtina, kad atsakovas neturėjo tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens O. L. prašymo ir turėjo atsisakyti padaryti atitinkamą įrašą apie servitutą jo valdomame sklype aukščiau nurodytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatų pagrindu, t. y. nesant jo nuosavybės teisės suvaržymą (servituto nustatymą sklype) patvirtinančio, įstatymuose nurodyto dokumento (sutarties, kurioje būtų įtvirtintas tarnaujančiuoju tampančio daikto savininko sutikimas dėl servituto nustatymo).
Pagal Lietuvos respublikoje galiojančius įstatymus servitutai turi būti registruojami. Todėl jokie servitutai, kurie galimai būtų egzistavę sklype (kaip tarnaujančiame daikte) iki pereinant jo nuosavybės teisei, bet tuo momentu neįregistruoti, kartu su sklypu nėra perleisti, sklypui negalioja ir negali būti iš naujo registruojami aplinkybių, buvusių iki to momento, pagrindu. Pabrėžia, kad nuo 1995 m., kai neva servitutas galėjo būti nustatytas, sklypo savininkai keitėsi keturis kartus, tačiau nei vienam iš jų nurodytas servitutas nebuvo perleistas. Tai reiškia, kad tariamas neįregistruotas servitutas nustojo galios ne 2004 m., kai jis įgijo nuosavybės teisę į sklypą, o dar anksčiau – buvusiems savininkams perleidžiant sklypą naujiems savininkams.
Susidariusi situacija pažeidžia jo kaip savininko teises ir teisėtus interesus, mažina sklypo ekonominę vertę ir todėl daro didelę materialinę žalą. Servitutu apsunkintas sklypas yra apribotas, todėl, jei būtų žinoma, kad sklype, kaip tarnaujančiame daikte, yra nustatytas servitutas, sklypo kaina būtų mažesnė. Todėl, viena vertus, jei apie servitutą būtų žinojęs, nebūtų mokėjęs tokios aukštos kainos, kurią sumokėjo, kitą vertus – dabar, nustačius servitutą, sklypo kaina ženkliai kristų.
Pagal savo prigimtį servitutas yra tarnaujančio daikto apsunkinimas, sukuriantis prievolių tarnaujančio daikto savininkui ir apribojantis jo galimybes valdyti ir naudoti daiktą. Tuo tarpu viešpataujančio daikto savininkui jis sukuria iš esmės tik teises. Todėl yra žymiai svarbiau, kad servitutas būtų įregistruotas tarnaujančio daikto dokumentuose, nei viešpataujančio.
Visuomenė, fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybės institucijos, pareigūnai, notarai, antstoliai, teismai ir pan. informaciją apie nekilnojamojo daikto apsunkinimus (servitutus) gauna iš to konkretaus nekilnojamojo daikto dokumentų, t. y. iš galimai tarnaujančio daikto dokumentų (t. y. tikrinama, ar jis nėra tarnaujantis), bet ne iš kitų daiktų dokumentų. Sudarydami sandorius asmenys (notarai) netikrina kaimyninių sklypų duomenų tikslu išsiaiškinti, ar netyčia juose (kaip viešpataujančiuose daiktuose), nėra įregistruotų servitutų, kurie nebūtų įregistruoti perleidžiamame sklype (tarnaujančiame daikte). Vis dėlto, tarnaujančio daikto (o ne viešpataujančio) duomenys yra reikšmingiausi sprendžiant dėl servitutų buvimo.
Svarbi aplinkybė yra ta, kad sklypo, kurio naudai nustatytas ginčijamas servitutas ((duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkai susisiekimui tarp jų sklypo dalių turi galimybę naudotis ir kitu praėjimu ir servitutu. 1995 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties reg. (duomenys neskelbtini) 3.4 p. nurodyta, kad jie naudojasi dviem praėjimais, tame tarpe ir Praėjimu Nr. 2 „nuo pravažiavimo į (duomenys neskelbtini) sklypą“. Bet kokiu atveju, abu sklypai ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ribojasi su laisva valstybine žeme, kurioje yra pravažiavimas į (duomenys neskelbtini) sklypą, todėl patekimas ir susisiekimas tarp abiejų sklypo (duomenys neskelbtini) dalių yra užtikrintas, o ginčijamas servitutas apskritai yra perteklinis ir nebūtinas.
Atsakovas Vilniaus filialas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad O. L. Vilniaus filialui pateikė 2018-02-19 prašymą nurodyti servitutą pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris kaip viešpataujantis daiktas 1995-05-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruotas jai priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro (toliau - NTR) įraše Nr. (duomenys neskelbtini).
Patikrinus O. L. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0059-0042, esančio (duomenys neskelbtini), bei jame esančių statinių archyvinių dokumentų bylų dokumentus, buvo nustatyta, kad praėjimas nuo žemės sklypo dalies, besiribojančios su (duomenys neskelbtini) gatve, ant kurios pastatytas gyvenamasis namas, iki likusios žemės sklypo dalies, kurioje pastatyti ūkio pastatai, pažymėtas 1949-11-10, 1979-07-12, 1987-04-06 statinių išdėstymo planuose bei 1979-07-23 projekte, du praėjimai pažymėti 1997-07-16 statinių išdėstymo plane bei 1995-02-24 parengtame žemės sklypo plane. 1995-05-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp Vilniaus miesto valdybos atstovo ir S. V. 3.4 punkte nurodytas nustatytas servitutas: “naudojasi praėjimais į žemės sklypą Nr. 2: per (duomenys neskelbtini) žemės sklypą ir praėjimu Nr. 2 nuo pravažiavimo į (duomenys neskelbtini) sklypą“. Ši sutartis 1995-05-22 įregistruota valstybinio žemės kadastro duomenų registre, taip pat įregistruotas ir nustatytas servitutas: „Teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius keliu. Naudojasi praėjimais per (duomenys neskelbtini) sklypą“. Šio sklypo suformavimo juridinis pagrindas yra Vilniaus miesto valdybos 1994-10-27 potvarkis Nr. 2127V , kurio 1 punkte nurodyta, kad šis dokumentas parengtas Vilniaus miesto vyriausiojo architekto išvadų pagrindu. Šio žemės sklypo archyvinėje dokumentų byloje esančiose žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) schemose yra 1993-05-20 Rasų seniūnijos vyriausiojo architekto spaudas, virš kurio įrašas „Valdos esančios (duomenys neskelbtini) (382 m²) 1, 2, 3, 4 ir sklypo (251 m²) 5, 6, 7, 8 ribos, preliminariai derinamos“. Taip pat yra įrašas „Praėjimu ABCDEFGH naudojasi valdos (duomenys neskelbtini) savininkai“ patvirtintas Rasų seniūno pavaduotojo A. D. parašu bei seniūnijos antspaudu, bei įrašas „PRIĖJIMAS PRIE (duomenys neskelbtini) sklypo DERINAMAS“, patvirtintas A. D. parašu bei seniūnijos antspaudu. Pažymėtina, kad A. D. atstovavo Vilniaus miesto valdybą ir pasirašant 1995-05-12 valstybinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat šis servitutas nurodytas ir notaro patvirtintos 1997-07-22 sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria S. V. žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pardavė M. L., 6 punkte: „naudojasi praėjimais į sklypą Nr. 2 per (duomenys neskelbtini) žemės sklypą ir praėjimu Nr. 2 nuo pravažiavimo į (duomenys neskelbtini) sklypą“. Taip pat šis servitutas įrašytas ir O. L. nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įsigijimą patvirtinančiuose dokumentuose - 2013-11-22 nuosavybės teisės liudijime, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2013-12-03 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip numato Notariato įstatymo 2 straipsnis, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatyme numatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Daro išvadą, kad notarui, patvirtinusiam aukščiau minėtą sandorį, bei notarui, išdavusiam aukščiau minėtus paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimus, nekilo abejonių dėl ginčijamo servituto nustatymo teisėtumo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 26 punktas nustato, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti kitas daiktines teises (šiuo atveju servitutą) NTR įraše pateikia šių teisių turėtojas, įstatymo įgaliota institucija arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu ar išregistravimu. Įvertinęs šias aplinkybes Vilniaus filialas 2018-02-28 sprendimu, įformintu nekilnojamojo turto registro įrašu, pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė duomenis apie šiam žemės sklypui nustatytą kelio servitutą (tarnaujantį daiktą), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir 2018-03-05 raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-933 (pateiktas pareiškėjo) apie tai informavo pareiškėją.
Atkreipia dėmesį, kad ginčijamas servitutas (viešpataujantis daiktas) nuo 1995-05-22 buvo įregistruotas O. L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Valstybinio žemės kadastro duomenų registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) 1995-05-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, tačiau nebuvo įregistruotas tarnaujančio daikto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad nuo 1994-07-01 įsigaliojusio Žemės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies norma nustatė, kad žemės sandoriai sudaromi raštu, o tik privačios žemės sandoriams buvo nustatytas privalomas notarinis tvirtinimas, todėl pareiškėjo argumentas, kad ši sutartis turėjo būti patvirtinta notaro, atmestinas kaip nepagrįstas. Be kita ko, vėlesniuose notarų patvirtintuose dokumentuose - 1997-07-22 sutartyje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-11-22 nuosavybės teisės liudijime, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2013-12-03 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ginčijamas servitutas taip pat nurodytas.
Vilniaus filialo nuomone, NTR tvarkytojas ginčo atveju negali būti laikomas atsakingu už Vilniaus miesto valdybos taikytą ginčijamo servituto nustatymo būdą - pažymint šio servituto ribas schemose, 1995-02-24 parengtame žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane, ir nurodant jį 1995-05-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebi, kad Žemės įstatymo (1994-07-01 redakcija) 24 straipsnis nustatė, kad valstybinę žemę parduoda ar kitaip perleidžia privatinėn nuosavybėn miestų (rajonų) valdybos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šio įstatymo 11 straipsnio (1994-07-01 redakcija) 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta tvarka nustatyti žemės servitutai kartu su žemės sklypo nuosavybės bei naudojimo teisės perleidimu pereina kitiems asmenims. Vadovaujantis CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 36 straipsniu asmeniui nustatyti servitutai, kurie buvo įregistruoti iki CK įsigaliojimo, lieka galioti ir jam įsigaliojus. Ginčijamas servitutas nuo 1995-05-22 buvo įregistruotas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Valstybinio žemės kadastro duomenų registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) 1995-05-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu (viešpataujantis daiktas). Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo nustatyta tvarka duomenys, sukaupti Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre, buvo perrašyti į NTR.
Žemesnės instancijos teismas
Teismų praktikoje yra vienareikšmiškai suformuota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kad atitinkamų daiktų bei teisių į juos registracija viešajame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių paviešinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-399/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, NTR tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į NTR, kurio tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011). Administracinėje byloje Nr. A442-422/2010 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad prašymas dėl kito asmens nuosavybės teisės išregistravimo NTR iš esmės galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas NTR tvarkytojui pateiktų dokumentus (tokiais dokumentais paprastai turėtų būti atitinkami teismų sprendimai), kuriais kito asmens nuosavybės teisių įgijimas būtų pripažintas neteisėtu (pripažinta negaliojančia pirkimo- pardavimo sutartis, panaikintas statinio priėmimo naudoti aktas ar panašiai). Vilniaus filialo nuomone, šis išaiškinimas taikytinas sprendžiant ginčą ir dėl kitų daiktinių teisių (ginčo atveju - servituto) išregistravimo.
Pažymi, kad nuginčijus servituto (tarnaujančio daikto) įregistravimą pareiškėjui priklausančiame žemės sklype duomenys NTR tik iš dalies atitiktų dokumentą, kurio pagrindu jie įrašyti - 1995-05-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nes šia sutartimi nustatyti tiek viešpataujantis, tiek tarnaujantis servitutai dviejuose žemės sklypuose. Patenkinus pareiškėjo skundą nenuginčyti ir galiojantys duomenys NTR įraše Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta žemės sklypo savininko teisė naudotis kelio servitutu (viešpataujančiu daiktu) pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (tarnaujančiame daikte), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neatitiktų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatytų teisingumo ir išsamumo reikalavimų ir taptų prieštaringi: pagal NTR įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis suteikia teisę O. L. naudotis nustatytu kelio servitutu pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, tačiau NTR įraše Nr. (duomenys neskelbtini) neliktų pareiškėjo pareigos leisti naudotis šiuo kelio servitutu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo O. L. su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad ji 2018-02-19 kreipėsi į Vilniaus filialo direktorių su prašymu paaiškinti, kodėl skiriasi jos turimo NTR Centrinio duomenų banko išrašo duomenys nuo galimai pareiškėjui G. D. NTR išduoto ir potencialiems pirkėjams pateikto išrašo duomenų. Į šį prašymą oficialaus Vilniaus filialo atsakymo negavo. Jai buvo įteiktas 2018-02-28 NTR Centrinio duomenų banko išrašas su duomenimis apie Tarnaujantį žemės sklypą, kuriame nurodyta, jog šis žemės sklypas yra suvaržytas šia daiktine teise: „Kelio servitutu - teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis)“ bei numatyta, jog šios daiktinės teisės įregistravimo pagrindas „1995-05-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), o įrašas galioja nuo 2018-02-28“. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus faktus galima teigti, jog pareiškėjas nepagrįstai skunde teigia, jog ginčijamas servitutas NTR buvo įregistruotas neva jos iniciatyva neva jai 2018-02-19 pateikus prašymą įregistruoti servitutą. Tai melagingas ir teisiškai reikšmingais argumentais nepagrįstas pareiškėjo teiginys.
Atkreipia dėmesį į tai, jog jos žiniomis, pareiškėjui G. D. 2004-11-29 įgijus nuosavybės teisę į Tarnaujantį žemės sklypą jam (pareiškėjui) buvo gerai žinomas aukščiau nurodyto turinio ginčijamo servituto egzistavimo faktas, pareiškėjas jos akivaizdoje ne kartą dėl šio ginčijamo servituto yra kreipęsis ir komunikavęs su jos vyru M. L.. Šį faktą taip pat įrodo ir tai, kad pareiškėjo iniciatyva ir kaštais buvo užsakytas bei 2005-08-01 parengtas ir patvirtintas Viešpataujančio žemės sklypo ir Tarnaujančio žemės sklypo amalgamacijos projektas, kurio įgyvendinimu pareiškėjas siekė išvengti Viešpataujančio žemės sklypo savininkų naudojimosi Tarnaujančiu žemės sklypu aukščiau nurodyto ginčijamo servituto turinio apimtimi.
Taigi 1979 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto Tarybų rajono liaudies teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1005/79, nustačius Tarnaujančiam Žemės Sklypui aukščiau nurodyto turinio servitutą, šis servitutas išliko pasikeitus Tarnaujančio Žemės Sklypo savininkui, t. y. pareiškėjui G. D. 2004 m. lapkričio 29 d. tapus Tarnaujančio Žemės Sklypo savininku. Ginčijamas Tarnaujančio žemės sklypo servitutas nustatytas teismo sprendimu. Todėl ginčijamo servituto atžvilgiu skunde nurodytos servituto nustatymo sandoriais taisyklės šiuo atveju netaikomos. Jos žiniomis, nebuvo ir nėra nei vieno įstatyme nurodyto ginčijamo Tarnaujančiam žemės sklypui nustatyto servituto pabaigos pagrindo. Tokių pagrindų egzistavimą patvirtinančių faktų bei juos įrodančių dokumentų savo skunde nepateikė taip pat ir pareiškėjas. Todėl visi skunde išdėstyti pareiškėjo reikalavimai yra visiškai teisiškai nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo ir jos atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Byloje keliamas ginčas dėl Vilniaus filialo 2018-03-05 sprendimo Nr. VILIN(12.5.13.)-933, kuriuo pareiškėjo žemės sklype nustatytas servitutas, ir Komisijos 2018-05-31 sprendimo Nr. cspr1-142, kuriuo paliktas galioti Vilniaus filialo sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus filialas 2018-02-19 gavo O. L. 2018-02-19 prašymą paaiškinti, kodėl skiriasi jos ir pareiškėjo žemės sklypų duomenys Nekilnojamojo turto registre, t. y. jos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas kelio servitutas (viešpataujantis) - naudojasi praėjimais per (duomenys neskelbtini) sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Juridinis įregistravimo pagrindas – 1995-05-12 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Įrašas galioja nuo 1995-05-22. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys apie kelio servitutą (tarnaujantį) neįrašyti.
Vilniaus filialas, patikrinęs O. L. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei jame esančių statinių archyvinių dokumentų bylų dokumentus, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto - žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro įraše įregistravo daiktinę teisę - kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas).
Vilniaus filialas 2018-03-05 raštu Nr. VILIN(12.2.13.)-933 ,,Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad ,,teritorinis registratorius, išnagrinėjęs O. L. 2018-02-19 prašymą ir nustatęs, jog nekilnojamojo daikto - žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkų nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą įgijimo dokumentuose nustatyta teisė „naudotis praėjimais į sklypą Nr. 2: per (duomenys neskelbtini) žemės sklypą ir praėjimu Nr. 2 nuo pravažiavimo į (duomenys neskelbtini) sklypą“ ir minėtų dokumentų pagrindu nekilnojamojo daikto - žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro įraše yra įregistruotas viešpataujantis servitutas - „teisė naudotis praėjimais per (duomenys neskelbtini) sklypą“, O. L. 2018-02-19 prašymu 2018-02-28 Nekilnojamojo turto registre 1995-05-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu Jums nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto - žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro įraše atitinkamai įregistravo daiktinę teisę - kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas)“.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus filialo sprendimu, su 2018-04-19 skundu kreipėsi į Komisiją dėl kelio servituto registracijos panaikinimo. Komisija 2018-05-31 sprendime Nr. cspr1-142 konstatavo, kad įrašant (papildant) duomenis į pareiškėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registrą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kelio servituto apimtis buvo išplėsta, t. y. neatitinka juridinio įregistravimo pagrindo – 1995-05-12 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, turinio, todėl nusprendė pakeisti Vilniaus filialo 2018-02-28 sprendimą (registro įrašą) ir jį išdėstyti taip:
„Kelio servitutas - teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis)
Juridinis įregistravimo pagrindas: Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, 1995-05-12, Nr. (duomenys neskelbtini)
Aprašymas: (duomenys neskelbtini) sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi praėjimais per (duomenys neskelbtini) sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Įrašas galioja: Nuo 2018-02-28“.
Pareiškėjas nesutinka su Vilniaus filialo ir Komisijos priimtais sprendimais, teigia, kad servitutas negalėjo būti įregistruotas nes nėra servituto įregistravimo teisinio pagrindo.
Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Minėto įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.
Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre teisingumą ir apsaugą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie Nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, kt.). Pirmiau nurodytos nuostatos suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. To paties įstatymo 2 dalyje nurodyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Apibendrinant šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, pažymėtina, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012).
Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, gali būti pripažintas tenkintinu tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio pagrindu dėl klaidingai įrašytų duomenų ištaisymo, jei ginčo duomenų neatitikimas registro tvarkytojui pateiktiems dokumentams buvo akivaizdus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-22 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-157-492/2017).
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad praėjimas nuo žemės sklypo dalies, besiribojančios su (duomenys neskelbtini) gatve, ant kurios pastatytas gyvenamasis namas, iki likusios žemės sklypo dalies, kurioje pastatyti ūkio pastatai, pažymėtas 1949-11-10, 1979-07-12, 1987-04-06 statinių išdėstymo planuose bei 1979-07-23 projekte, du praėjimai pažymėti 1997-07-16 statinių išdėstymo plane bei 1995-02-24 parengtame žemės sklypo plane. 1995-05-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp Vilniaus miesto valdybos atstovo ir S. V. 3.4 punkte nurodytas nustatytas servitutas: “naudojasi praėjimais į žemės sklypą Nr. 2: per (duomenys neskelbtini) žemės sklypą ir praėjimu Nr. 2 nuo pravažiavimo į (duomenys neskelbtini) sklypą“. Ši sutartis 1995-05-22 įregistruota valstybinio žemės kadastro duomenų registre, taip pat įregistruotas ir nustatytas servitutas: „Teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius keliu. Naudojasi praėjimais per (duomenys neskelbtini) sklypą“. Šio sklypo suformavimo juridinis pagrindas yra Vilniaus miesto valdybos 1994-10-27 potvarkis Nr. 2127V, kurio 1 punkte nurodyta, kad šis dokumentas parengtas Vilniaus miesto vyriausiojo architekto išvadų pagrindu. Šio žemės sklypo archyvinėje dokumentų byloje esančiose žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) schemose yra 1993-05-20 Rasų seniūnijos vyriausiojo architekto spaudas, virš kurio įrašas „Valdos esančios (duomenys neskelbtini) sklypo (382 m²) 1, 2, 3, 4 ir sklypo (251 m²) 5, 6, 7, 8 ribos, preliminariai derinamos“. Taip pat yra įrašas „Praėjimu ABCDEFGH naudojasi valdos (duomenys neskelbtini) savininkai“ patvirtintas Rasų seniūno pavaduotojo A. D. parašu bei seniūnijos antspaudu, bei įrašas „PRIĖJIMAS PRIE (duomenys neskelbtini) sklypo DERINAMAS“, patvirtintas A. D. parašu bei seniūnijos antspaudu. A. D. atstovavo Vilniaus miesto valdybą ir pasirašant 1995-05-12 valstybinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Servitutas nurodytas ir notaro patvirtintos 1997-07-22 sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria S. V. žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pardavė M. L. 6 punkte: „naudojasi praėjimais į sklypą Nr. 2 per (duomenys neskelbtini) žemės sklypą ir praėjimu Nr. 2 nuo pravažiavimo į (duomenys neskelbtini) sklypą“. O. L. nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įsigijimą patvirtinančiuose dokumentuose - 2013-11-22 nuosavybės teisės liudijime, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-12-03 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) servitutas taip pat įrašytas.
Minėtų į bylą pateiktų įrodymų turinys patvirtina, kad visoje eilėje dokumentų yra įrašai apie kelio servitutą einantį per (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, statinių planuose nubraižyti pravažiavimai per minėtą sklypą. Įvertinus O. L. atsakovui pateiktus ir atsakovo surinktus dokumentus, konstatuotina, kad Vilniaus filialas, patikrinęs O. L. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei jame esančių statinių archyvinių dokumentų bylų dokumentus, konstatuotina, kad O. L. prašydama paaiškinti nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų neatitikimą faktinei situacijai, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), turėjo būti įregistruotas kelio servitutas. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto - žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro įraše įregistravo daiktinę teisę - kelio servitutą.
Pažymėtina, kad pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie kelio servitutą neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimto sprendimo dėl servituto registravimo, išregistravimo, bei dokumentų, kurių pagrindu servitutas įregistruotas.
Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo argumentas, jog sutartis turėjo būti patvirtinta notaro, atmestina kaip nepagrįsta. Nuo 1994-07-01 įsigaliojusio Žemės įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sandoriai sudaromi raštu, o tik privačios žemės sandoriams buvo nustatytas privalomas notarinis tvirtinimas. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, darytina išvada, kad 1995-05-12 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčiai nebuvo būtinas notaro patvirtinimas. Pažymėtina, kad 1997-07-22 sutartyje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-11-22 nuosavybės teisės liudijime, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-12-03 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie patvirtinti notaro, ginčijamas servitutas taip pat nurodytas.
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, taip pat pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad kelio servitutas įregistruotas pagrįstai, ir nustačiusi, kad įrašant (papildant) duomenis į pareiškėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registrą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kelio servituto apimtis buvo išplėsta, t. y. neatitinka juridinio įregistravimo pagrindo - 1995 m. gegužės 12 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, turinio, siekdama, kad abiejų žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro duomenys atitiktų dokumentą, kurio pagrindu į šiuos žemės sklypus įrašytas kelio servitutas (1995-05-12 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties 3.4 papunktyje nustatyti žemės servitutai: naudojasi praėjimais į sklypą Nr. 2: per (duomenys neskelbtini) žemės sklypą ir praėjimu Nr. 2 nuo pravažiavimo į (duomenys neskelbtini) sklypą), nusprendė pakeisti Vilniaus filialo 2018-02-28 sprendimą (registro įrašą). Komisijos sprendimo turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą dėl Vilniaus filialo sprendimo išnagrinėjo išsamiai. Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, taigi yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Vilniaus filialas įvykdė Komisijos sprendimą.
Visus likusius pareiškėjo skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas vertina kaip perteklinius, nesusijusius su skundo pagrindu ir dalyku bei neturinčius teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui), todėl jų išsamiau neanalizuoja.
Remiantis išdėstytais argumentais, skundas dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018-03-05 sprendimo Nr. VILIN(12.5.13.)-933 (registro įrašą) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018-05-31 sprendimo Nr. cspr1-142 panaikinimo, nenustačius skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų, atmestinas kaip nepagrįstas.
Atmetus skundo reikalavimą dėl sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti servituto registraciją (2018-02-28 registro duomenų įrašą) žemės sklype (duomenys neskelbtini) (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.