Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Zita Gavėnienė Procesinio sprendimo kategorija 2.4.8.

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 178 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 159 str. ir nubaustas:

- pagal BK 178 str. 1 d. ( R. S. turto vagystės epizodas ) laisvės atėmimu vieneriems metam;

- pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ( pasikėsinimo pagrobti R. S. automobilį epizodas) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 159 str. ( vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką epizodas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1d. , 4 d. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies ir pasikirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1d., 3 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėta dalis 2004-01-22 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu ir 2006-11-15 Panevėžio apygardos teismo nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. S. nuteistas už tai, kad jis 2006m. spalio 10 d., apie 03 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su vaiku E. S., gim. 1993m. išgertuvių metu R. S. namuose (duomenys neskelbtini), miestelyje Anykščių rajone, iš kambario pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2250“, kurio 340 Lt, mobiliojo ryšio telefono pakrovėją, kurio vertė 50 Lt, nuo palangės mobiliojo ryšio telefonus „Nokia 1100“, kurio vertė 200Lt, „Nokia 3310 „ , kurio vertė 100 Lt, o E. S. iš spintelės stalčiaus pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5100“, kurio vertė 100Lt, mobiliojo ryšio telefono pakrovėją, kurio vertė 50Lt, iš miegamojo pagrobė džinsinį švarką, kurio vertė 300Lt,, bei jame buvusį automobilio VW Golf raktelį , kurio vertė 15Lt, o iš durų spynos ištraukė ir pagrobė du namų durų spynos bei automobilio VW Golf raktelį su signalizacijos pultu, kurių vertė 50Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. S. 1205Lt turtinę žalą.

Be to, jis, 2006m. spalio 10d., apie 03 val.,, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su vaiku E. S., gim. 1993m., kėsinosi pavogti R. S. automobilį VW Golf valst. Nr.(duomenys neskelbtini), , kurio vertė 2000Lt, stovėjusį R. S. gyvenamojo namo kieme, esančio Vilniaus g. (duomenys neskelbtini), rajone, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas P. S. ir pabėgo.

Be to, jis, žinodamas, jog E. S., gim. 1993-02-08 , yra vaikas, įtikinėdamas bei prašydamas įtraukė jį padaryti vagystes, t.y. 2006m. spalio 10d., apie 03 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su E. S., išgertuvių metu R. S. namuose (duomenys neskelbtini), iš kambario nuo stalo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2250“, kurio vertė 340Lt, mobiliojo ryšio telefono įkrovėją, kurio vertė 50Lt, nuo palangės mobiliojo ryšio telefonus „Nokia 1100“, kurio vertė 200Lt, „Nokia 3310“ , kurio vertė 100Lt, o E. S. iš spintelės stalčiaus pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5100“, kurio vertė 100Lt, mobiliojo ryšio telefono įkrovėją, kurio vertė 50Lt, iš miegamojo pagrobė džinsinį švarką , kurio vertė 300Lt, bei jame buvusį automobilio VWGolf raktelį , kurio vertė 15Lt, o iš durų spynos ištraukė ir pagrobė du namų durų spynos bei automobilio VW Golf raktelį su signalizacijos pultu, kurių vertė 50Lt, tuo padarydami nukentėjusiajam R. S. 1205Lt turtinę žalą, bei 2006m. spalio10d., apie 03 valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio , kartu su E. S. , kėsinosi pavogti R. S. automobilį VWGolf, valst.Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vertė 2000Lt, stovėjusį gyvenamojo namo kieme Vilniaus g. Nr.31 Svėdasuose, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas P. S. ir pabėgo, tokiu būdu įtraukė vaiką- E. S. į nusikalstamų veikų padarymą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusysis prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

A. S. pagrįstai pripažintas kaltu pagrobęs ir pasikėsinęs pagrobti svetimą turtą, bei įtraukęs vaiką į nusikalstamų veikų darymą, jo veikos pagal BK 178 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 159 str. kvalifikuotos teisingai. Apeliaciniu skundu nuteistasis dėl R. S. turto vagystės savo kaltės neginčija, tačiau kaltę neigia dėl pasikėsinimo pagrobti R. S. priklausančio automobilio ir vaiko įtraukimo į nusikalstamas veikas. A. S. bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu taip pat neigė jog pasikėsino pagrobti automobilį VW Golf valst.Nr. (duomenys neskelbtini), bei įtraukė vaiką į nusikalstamų veikų padarymą, tą patį jis tvirtina ir apeliaciniame skunde, tačiau, kad jis įvykdė šiuos nusikaltimus patvirtinta byloje surinktais ir teisme išsamiai ištirtais įrodymais.

BPK 301 str., 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog teismas savo išvadas pagrindžia tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje ir teismas turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. BPK 20 str. numato, kas gali būti įrodymais ir kaip jie įvertinami. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir jų viseto pagrindu, pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 159 str., ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad jis su E. S. nesikėsino pagrobti R. S. priklausančio automobilio VW Golf bei neįtraukė vaiko, t.y. E. S. į nusikalstamų veikų padarymą, nes vagystei nebuvo ruoštasi iš anksto, o nusikaltimo darymo metu E. S. pats viską sugalvojo yra nepagrįsti.

Apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo A. S. bei E. S. parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu. A. S. nurodė, kad automobilio pavogti nenorėjo, o E. S. įlindo į automobilį vienas, be jo žinios, su tikslu pavogti iš jo vertingesnius daiktus. Liudytojas E. S. parodė, jog A. S. pasiūlė grįžti į brolio kiemą ir apvogti ten buvusį automobilį, nes jis buvo pavogęs automobilio raktelius. Todėl apylinkės teismas pagrįstai A. S. parodymus įvertino kaip pasirinktą gynybos būdą, o E. S.- kaip siekimą padėti A. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu dalyvaujant Anykščių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui apklausos metu nurodė, kad jau vykstant autobusu iš Panevėžio į (duomenys neskelbtini), A. S. jam pasakė, kad vyksta aplankyti brolio bei iš jo pasiskolinti pinigų, o jei neduos pinigų tai jie jį apvogs. E. S. sutiko bei A. S. liepimu iš jo brolio vogė vertingus daiktus. A. S. nurodymu, tik nesakė kokiam tikslui, jis nuo durų rankenos pavogė raktus, prie kurių buvo ir automobilio VW Golf rakteliai. Po kurio tai laiko jie paliko R. S. namus ir A. S. pasiūlė grįžti atgal į kiemą ir pavogti automobilį VW Golf. E. S. su pavogtais rakteliai atrakino automobilio keleivio pusės dureles, bei įsėdęs į automobilį ir norėjęs atidaryti vairuotojo dureles, kad į vairuotojo sėdynę atsisėstų A. S., nes jis sakė, kad moka vairuoti automobilį ir jį vairuos, tačiau nusikaltimo nebaigė nes juos užtiko R. S. motina. Šiuos savo parodymus E. S. akistatos metu su A. S. dalyvaujant advokatui bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui dar kartą patvirtino, kad būtent A. S. liepė jam pavogti raktus, prie kurių buvo VW Golf automobilio rakteliai, kad A. S. pasiūlė pavogti jo brolio automobilį, su tikslu, kad reikia grįžti į Panevėžį. (b.l. 144-145, 147-149). Viso ikiteisminio tyrimo metu vykusių E. S. apklausų metu jis nė karto neparodė, kad norėjo iš automobilio pavogti tik daiktus. A. S. ikiteisminio tyrimo metu tik pirminėje apklausoje neprisipažino dėl pasikėsinimo pavogti brolio automobilį VW Golf, o visose kitoje apklausose jis prisipažino, kad norėjo pavogti automobilį, nurodydamas iš esmės tapačias aplinkybes kaip ir E. S. ( b.l. 61-62, 137-138). Tai, kad buvo kėsinamasi pagrobti automobilį, t.y., kad E. S., A. S. stovint šalia, mėgino užvesti automobilį, apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir liudytoja P. S..

BK 159 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už nusikalstamą veiką tam, kad įtikinėdamas, prašydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką.

Nuteistasis A. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu neprisipažino jog įtraukė vaiką E. S. į nusikalstamų veikų darymą. Byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina jog A. S. vaiką E. S. įtraukė į nusikalstamas veikas. A. S. nuo susipažinimo momento su E. S. žinojo, kad jis yra problematiškas vaikas, pabėgęs iš namų, žinojo jo amžių, nes jam tai buvo pasakęs pats E. S., pasiūlė važiuoti pas jo brolį bei važiuojant autobusu pasakė, jog paprašys brolio paskolinti pinigų, o jei neduos tai jie jį apvogs. Nuvykus pas brolį E. S. liepė namuose ieškoti vertingų daiktų ir juos pavogti, taip pat liepė pavogti automobilio raktelius, po ko jie kėsinosi jį pavogti. Iš to matyti, kad jau nuo pat pradžių E. S. buvo įtraukiamas į nusikalstamų veikų darymą, taip pat ir pats E. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jei ne A. S., tai jis nebūtų dalyvavęs nusikalstamose veikose (b.l. 187).

Tokiu būdu iš byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų viseto darytina išvada, kad A. S. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d., 178 str. – pasikėsino pagrobti R. S. priklausantį automobilį ir BK 159 str. – į nusikalstamų veikų padarymą įtraukė vaiką E. S..

Teismas bausmę nuteistajam paskyrė motyvuotai, laikydamasis bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Apylinkės teismas, skirdamas bausmes bei nustatydamas bausmių dydžius atsižvelgė į A. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – jis padarė tris nusikalstamas veikas: vieną apysunkį nusikaltimą ir du nesunkius nusikaltimus, į kaltinamojo asmenybę – teisiamas ketvirtą kartą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str.) bei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, charakterizuojamas patenkinamai, administracine tvarka nebaustas, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinęs visas aplinkybes bei vadovaujantis BK 56 str. apylinkės teismas pagrįstai skyrė A. S. laisvės atėmimo bausmes, kurios yra žymiai mažesnės už BK 178 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 159 str. sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius, todėl šių bausmių laikyti aiškiai per griežtomis nėra jokio pagrindo.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvertintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaudamasis visuma šių kriterijų, teismas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam R. S. priteisė teisingai ir motyvuotai. Motyvuodamas neturtinės žalos atlyginimo priteisimą, teismas pagal bylos medžiagą teisingai nurodė, jog R. S. nukentėjo nuo brolio, jam dėl to labai skaudu, labai išgyveno, patyrė stresą, nepatogumus, labai išsigando. Atsižvelgus į A. S. tyčiniais nusikaltimais R. S. padarytą dvasinį sukrėtimą ir sukeltus išgyvenimus, į nuteistojo turtinę padėtį, jo santykius su broliu ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais 500 litų atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytas pagrįstai ir teisingai. Todėl apelianto prašymas 500 Lt civilinį ieškinį sumažinti yra visiškai nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

NU TARĖ:

A. S. apeliacinį skundą atmesti.