Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. D., R. D., V. S., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys V. D. ir R. D. į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta joms nedalyvaujant, kadangi apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą joms pranešta teismo šaukimais ir iki teismo posėdžio jos pateikė teismui informaciją, jog bylos nagrinėjime nedalyvaus ir kad B. S. prašymui neprieštarauja.

Liudytojas P. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jis žino, kur yra B. S. sodyba, pažinojo R. S., nes jis gyvena gretimame kaime. Jis gali patvirtinti, kad B. S. po savo vyro mirties valdo jo palikimą, nes toliau gyveno ir iki šiol gyvena toje pačioje sodyboje, viską prižiūri, tvarkosi, kad jai padeda kartu gyvenantis sūnus V..

Liudytojas B. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jis žino B. S. sodybą, žino, kad po vyro mirties B. S. gyvena ten pat, tvarkosi, prižiūri sodybą, keitė namo stogą, sodyba yra tvarkinga. Su S. kartu gyvena jos sūnus V. S., kuris jai padeda. Jis gali patvirtinti, kad B. S. po savo vyro mirties valdo jo palikimą, nes viską prižiūri ir tvarkosi.

Iš sutuoktuvių liudijimo matyti, kad R. S. ir B. S. (J.) susituokė (duomenys neskelbtini).

Iš mirties liudijimo matyti, kad R. S. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš gyventojų registro išrašo matyti, kad R. S. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), kurią jis deklaravo (duomenys neskelbtini).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad B. S. vardu yra registruota: 0,2500 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Iš (duomenys neskelbtini) bendruomenės pažymos matyti, kad B. S. (duomenys neskelbtini), gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų.

Iš VĮ Registrų centro svetainės išrašo matyti, kad R. S. vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto.

Iš gimimo liudijimų ir santuokos liudijimų matyti, kad V. (S.) D., R. (S.) D. ir V. S. tėvai yra R. S. ir B. S..

Iš Pakruojo rajono 1-mo notaro biuro nutarimo matyti, kad pareiškėjos B. S. pareiškimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą po sutuoktinio R. S. mirties išdavimo atmestas, kadangi pareiškėja kreipėsi, praleidusi trijų mėnesių terminą palikimui priimti, taip pat nepateikė notaro biurui jokių įrodymų apie tai, kad ji faktiškai palikimą yra priėmusi.

Iš Pakruojo rajono 1-mo notaro biuro liudijimo matyti, kad po R. S. mirties nėra užvestos paveldėjimo bylos, dėl nurodyto mirusiojo palikimo niekas nesikreipė.

Iš gyventojų registro išrašo matyti, kad B. S. gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 8 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo metu galiojantis 2000 m. Civilinis kodeksas, kurio 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas (CPK 42 str. 4 d.), todėl jie privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.), kadangi teismas turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu ar prašymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą netenkinamas, ir priimti argumentuotą sprendimą (CPK 270 str. 4 d., 448 str. 1 d.).

Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjos B. S. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja B. S., įrodinėdama savo sutuoktinio R. S. palikimo priėmimo, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad su savo sutuoktiniu gyveno kartu (duomenys neskelbtini) ir jam mirus liko toliau gyventi tuose pačiuose, savo namuose, tvarkė ir prižiūrėjo pastatus bei visą sodybą, laikė gyvulius, dirbo daržus, mokėjo mokesčius už elektrą, pastaruoju metu ir už atliekų tvarkymą. Pareiškėja nurodė, kad per nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, nes visas kartu su sutuoktiniu sugyventas turtas buvo registruotas jos vardu ir ji klaidingai manė, kad nieko nereikia paveldėti, o kai dukra V. jos paklausė, ar ji susitvarkiusi palikimą bei jai paaiškino, jog reikia kreiptis į notarą, nes turtas yra įgytas bendrai santuokos metu, 2020 m. sausio mėnesį ji kreipėsi į notarę, tačiau notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes ji kreipėsi praleidusi įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjos B. S. pareiškime bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, suinteresuoto asmens V. S. paaiškinimas teismo posėdyje, rašytiniai suinteresuotų asmenų V. D. ir R. D. sutikimai su pareiškėjos pareiškimu bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų P. V. ir B. V. parodymai.

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamas namas ir žemės sklypai, faktiškas jų valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo ir žemės sklypų priežiūra, prievolių, susijusių su namu ir žeme, vykdymas. Šioje byloje aukščiau išdėstytais įrodymais yra įrodyta, kad pareiškėja B. S. po sutuoktinio R. S. mirties toliau gyveno name, prižiūrėjo namą ir visą sodybą, dirbo daržus, laikė gyvulius, mokėjo mokesčius už elektrą, už atliekų tvarkymą, visuose namų ruošos ir ūkio darbuose jai padėjo kartu gyvenantis sūnus V. S., todėl konstatuotina, jog palikimą ji priėmė, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.