Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė), Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorei Marinai Jelizarovai, nuteistajam A. S., gynėjai advokatei Daivai Gadliauskienei, nuteistojo atstovui pagal įstatymą A. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-28 nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė - laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir mokytis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gegužės 17 d., apie 11.50 val., viešoje vietoje, t.y. Panevėžio „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinėje mokykloje, esančioje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį, t.y. elgdamasis neadekvačiai konfliktiškai, mokyklos koridoriuje, pertraukos metu, matant aplinkiniams bendraamžiams, tris kartus ranka sudavė nukentėjusiajam E. S. per kairį ir dešinį skruostus, vieną kartą kumščiu sudavė E. S. į kairį smilkinį, padarydamas jam galvos sumušimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, poodinę kraujosruvą kairiame smilkinyje ir taip nežymiai sutrikdydamas E. S. sveikatą.

A. S. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-28 nuosprendį, prašo nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti BPK 327 str. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. esant Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 3 p. numatytam pagrindui jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė baudžiamojo kodekso normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant teisme, pripažino esmines jam pareikšto kaltinimo aplinkybes, todėl nesutinka su teismo išvada, jog jis nepripažino savo kaltės. Nepripažino ir nepripažįsta kaltinime nurodytų aplinkybių, kad tris kartus ranka sudavė E. S. per kairį ir dešinį skruostus, tačiau tai neduoda pagrindo pripažinti, kad jis neprisipažino kaltu padaręs viešosios tvarkos pažeidimą. Pažymi, kad paminėtos aplinkybės jam buvo inkriminuotos tik remiantis nukentėjusiojo E. S. parodymais, kuriuos teismas laikė teisingais, nors jų nepatvirtino jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas atmetė jo (apelianto) parodymus, jog nukentėjusysis pirmas sudavė smūgį į veidą, motyvuodamas tuo, kad šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina, o jo paneigia O. S., D. K. ir I. B. parodymai. Nurodo, kad O. S. ir liudytojos tiesiogiai įvykio nematė, jų parodymai subjektyvūs. Tai, kad O. S. tiki savo sūnumi ir dėl jo nėra gavusi jokių nusiskundimų, o mokytojoms D. K. ir I. B. E. S. niekada nekėlė jokių problemų mokykloje, neduoda pagrindo pagrįstai manyti, jog E. S. negalėjo pirmas suduoti smūgio, o jo parodymus atmesti, juolab kad jo parodymus patvirtina tiesioginių įvykio liudytojų A. P., J. Š., S. P., I. K., N. A. parodymai. Teismas liudytojų A. P., J. Š., S. P., I. K. parodymus atmetė, motyvuodamas tik tuo, kad šie liudytojai yra jo draugai, liudytojų D. K. ir I. B. parodymais, kad jis bendrauja su J. Š., S. P. ir liudytojos I. B. parodymais apie kažkokį anksčiau įvykusį įvykį, kuris niekuo nesusijęs su šia byla. Teismas visiškai nepasisakė dėl N. A. parodymų ir niekuo nepagrindė savo išvados, jog liudytojai A. P., J. Š., S. P. ir I. K., yra suinteresuoti bylos baigtimi ir nori padėti jam išvengti atsakomybės. Tokią išvadą teismas būtų galėjęs padaryti tik tuomet, jei minėti liudytojai būtų davę melagingus parodymus, kad jis prieš E. S. nepanaudojo fizinio smurto. Tuo tarpu šias aplinkybes minėti liudytojai nurodė ir šiais jų parodymais teismas rėmėsi, pripažindamas, jog jis padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Taip pat apeliantas nurodo, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas nepilnametis, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, be to, byloje nėra kitos jį neigiamai charakterizuojančios medžiagos. Iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas ne tik rėmėsi neteisingai padaryta išvada, jog jis nepripažino savo kaltės ir nesigaili padaręs nusikaltimą, bet ir nesivadovavo BK 93 str. nuostatomis. Teismas tik svarstė bausmės skyrimo ir jos rūšies bei dydžio klausimus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog jam skirtina laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams. Neatsižvelgė į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį ir nesvarstė galimybės jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nors jis po įvykio tą pačią dieną, jam prieinamu būdu, t. y. SMS žinute atsiprašė nukentėjusiojo E. S., sekančią dieną tokiu pačiu būdu atsiprašė nukentėjusiojo E. S. mamos ir domėjosi E. S. sveikata, jis ir jo tėvai ieškojo galimybės pabendrauti su nukentėjusiuoju bei jo mama ir dar kartą atsiprašyti, išspręsti padarytos žalos atlyginimo klausimą, tačiau nukentėjusieji kategoriškai atsisakė juos priimti. Teigia, kad šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog jis nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi padaręs nusikaltimą prieš E. S.. Teigia, kad byla nutrauktina ir jis, esant BK 93 str. 1 d. 3 p. numatytiems pagrindams, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes pirmą kartą padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei yra pagrindų manyti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų.

Teismo posėdyje A. S. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, jog A. S. 2011 m. gegužės 17 d., viešoje vietoje, t.y. Panevėžio „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinėje mokykloje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį. Apeliacinius skundu A. S. prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu.

BK 93 str. 1 d. numato, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje yra pagrindas A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. 1 d. 3 p. pagrindu. A. S. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, jis nusikalto pirmą kartą. Kolegijos nuomone, yra aplinkybės, nurodytos BK 93 str. 1 d. 3 p.

Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę ar nuo jos atleisti tuomet, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o jo elgesys po veikos padarymo rodo, kad jis apgailestauja dėl padarytos veikos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. savo kaltės viso proceso nepripažino išsakydamas savo poziciją dėl konflikto pradžios, jog konfliktą pirmasis pradėjo ir jam smūgį sudavė būtent E. S., tačiau A. S. neneigė sudavęs nukentėjusiajam vieną kartą ranka smūgį į galvą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje A. S. savo kaltę pripažino iš dalies, apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes davė parodymus, nurodydamas, jog E. S. be jokios priežasties jam trenkė, pripažino, kad jis jam taip pat trenkė kumščiu į galvą, o kai buvo iškviestas į pavaduotojos kabinetą, nurodė, kad A. S. atsiprašė. A. S. nurodė, kad rašė nukentėjusiajam SMS žinutę ir atsiprašė, norėjo su juo susitikti. Nukentėjusysis paaiškino, kad A. S. po įvykio rašė SMS žinutes, kuriose nurodė, jog atsiprašo, kad sudavė bei kad prie jo daugiau nebelįs, iš to nukentėjusysis suprato, kad A. S. jo nuoširdžiai atsiprašo. Tai patvirtina ir byloje esantys 2011-05-23 daiktų apžiūros protokolai, iš kurių matyti, kad A. S. ne kartą E. S. siuntė SMS žinutes, teiraudamasis dėl sumuštos akies bei norėdamas susitikti atsiprašyti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. S. nurodė, kad prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir labai gailisi. Šios aplinkybės rodo, kad A. S. baudžiamojo proceso metu suprato savo veikos pavojingumą, o dėl nukentėjusiajam sukeltų pasekmių gailėjosi iš karto po įvykio. Aplinkybės, ar kaltininkas savanoriškai pripažino esmines nusikalstamos veikos aplinkybes bei ar jis gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, negali būti vertinamos formaliai, kadangi asmuo dėl jauno amžiaus, išsilavinimo ir kitų aplinkybių gali klaidingai vertinti savo veiksmų teisinę reikšmę, taip pat tinkamai ir pilnai neišreikšti savo valios atsiprašyti dėl savo veiksmų. A. S. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, įgijęs devynių klasių išsilavinimą, neturėjęs nusikalstamos praeities. Kolegijos nuomone nebuvo pakankamai įvertinta tai, kad pagal A. S. brandą, sąlygotą jo amžiaus, jo pripažinimas sudavus smūgį nukentėjusiajam, nors ir neigiant, kad pirmas pradėjo konfliktą, bei tai, kad iš karto po įvykio jis siekė atsiprašyti nukentėjusiojo bei su juo dėl to susitikti, o nukentėjusysis nesuabejojo A. S. atsiprašymo nuoširdumu rodo, jog A. S. gailisi nusikaltęs. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad jis suvokė nusikalstamos veikos padarinius, atsiprašė nukentėjusiojo, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu davė pažadą daugiau nebenusikalsti.

Yra pagrindas manyti, kad A. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai rodo, jo padaryto nusikaltimo pavojingumas – jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuris pasireiškė smurto pavartojimu kito mokinio atžvilgiu mokykloje, pertraukos tarp pamokų metu, bei nusikalto būdamas tik 16 metų amžiaus. Manymui, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, duoda pagrindą ir aplinkybės, apibūdinančios jo asmenybę, elgesį po nusikaltimo – A. S. anksčiau nebuvo padaręs teisės pažeidimų, iš karto po nusikalstamos veikos padarymo jis dėjo pastangas atsiprašyti nukentėjusiojo – jam tą pačią dieną rašė SMS žinutes, taip pat A. S. rašė SMS žinutes nukentėjusiojo motinai, kad nori susitikti ir atsiprašyti. Iš mokymo įstaigos pateiktos charakteristikos matyti, kad jis A. S. buvo svarstytas mokyklos socialinės pedagoginės pagalbos posėdyje, po šio svarstymo mokinio elgesys pagerėjo. A. S. apibūdinamas ir kaip moksleivis, iš kitų mokinių išsiskiriantis komunikabilumu, kartais būna nuoširdus, sukalbamas, judrus, energingas, kartais nesusivaldantis. Vien jo charakteristikoje esančios pastabos apie jo nedrausmingą elgesį pamokų metu nesudaro pagrindo manymui, kad jis darys naujas nusikalstamas veikas. Iš bylos duomenų matyti, kad A. S. auga šeimoje, kurioje yra abu tėvai ir brolis, šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, šeimai nebuvo taikytos prevencinės poveikio priemonės. Liudytoja I. B., dirbanti Panevėžio (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. S. tėvai labai domisi A. S. elgesiu ir atsakingai sprendžia problemas, dažnai jai skambina, teiraudamiesi apie sūnaus elgesį mokykloje. (t. 1, b.l.179). Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. S. netikslinga bausti kriminaline bausme. A. S. socialiniai įgūdžiai ir drausmė, atsižvelgiant į jo asmenybę apibūdinančius duomenis bei šeimos aplinką, gali būti stiprinami jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės ir skiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą bei turtinės žalos atlyginimą (BK 93 str. 1 d. 3 p., 2 d., 82 str. 1 d. 2 p., 5 p., 84 str., 87 str. 1 d., 2 d. 1p., 2 p.).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei įstatyminės nukentėjusiojo E. S. atstovės O. S. pareikštas civilinis ieškinys išsprendžiamas. Byloje pareikštas O. S. civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant iš žalą padariusio A. S. 20 Lt turtinei žalai ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė bei įstatyminė nukentėjusiojo E. S. atstovė O. S. pareiškė 500 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 6.250 str. 2 d. numatytus neturtinės žalos atlyginimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, konstatuoja, kad prašomas priteisti 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad dėl neteisėtų A. S. veiksmų, O. S. sūnus - nukentėjusysis E. S. patyrė fizinį skausmą, stresą ir nepatogumus. Iš O. S. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu ( t.2., b.l. 177) matyti, kad ieškinys dėl 20 Lt turtinės žalos taip pat pagrįstas. Todėl iš A. S., o jam neturint turto ar uždarbio iki jis sulauks pilnametystės ar turės savo uždarbį, subsidiariai iš jo tėvų I. S. ir A. S. priteistina 520 Lt nukentėjusiojo E. S. naudai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.276 str.).

Tenkinamas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas 37,47 Lt ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi dėl patirtų sužalojimų E. S. buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. E. S. suteiktų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 37,47 Lt, ši suma priteistina, kadangi žala padaryta tyčiniais A. S. nusikalstamais veiksmais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis yra naikintinas ir baudžiamoji byla nutraukiama ( BPK 327 str. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendį panaikinti.

A. S., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., pritaikius BK 93 str. 1 d. 3 p., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 2 p., 5 p., 84 str., 87 str. 1 d., 2 d. 1p., 2 p. skirti A. S. auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 iki 6 val. bei tęsti mokslą ir per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajam E. S. nusikaltimu padarytą 20 Lt turtinę žalą.

Tenkinti E. S. atstovės O. S. civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir priteisti iš A. S., o jam neturint turto ar uždarbio iki jis sulauks pilnametystės ar turės savo uždarbį, subsidiariai iš jo tėvų I. S. ir A. S. 520 Lt nukentėjusiojo E. S. naudai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. S. 37,47 Lt, o A. S. neturint savo pajamų ir turto iki jis sulauks pilnametystės ar turės savo uždarbį, subsidiariai iš jo tėvų I. S. ir A. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Išieškoti iš A. S. 40,00 Lt proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.