Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2017-12-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1813-903/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-12-19
Bylos Nr.
A15.-1813-903/2017
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01156-2017-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Pažeidėjas
T. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1813-903/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01156-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 16.9.10; 21.9.10 (S)
Registro objektas ROIK: 17074898952KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. gruodžio 19 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. J. 2017-11-01, apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „O. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 ir 222 punktų reikalavimus, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo (šoninio tarpo), dėl ko atsitrenkė į stovinčius automobilius „R. M.C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „T. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jas apgadino, tačiau apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, be to, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki kol įvykio vietoje nebuvo nustatytos ar ištirtos aplinkybės (jai nustatytas (2,77 promilės girtumas). Tokiu būdu padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžių metu T. J. kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažino visiškai ir gailėjosi, paaiškino, kad nežino, kaip taip atsitiko. Ji su vyru pykosi, pirmyn atgal lakstė su lagaminais. Jie jau nuo 31 d. pradėjo pyktis, kai ji po darbo grįžo. Išgėrė ir kaip prie tos mašinos priėjo nežino, kaip atsisėdo nežino. Važiavo, atsitrenkė, jai toks šokas buvo. Ji išsigando ir pasitraukė iš įvykio vietos. Ji vairavo automobilį. Atsimena du smūgius, bet geriau atsimena vieną, nes labai jos automobilio veidrodėlis užsilenkęs buvo. Kaip atsitrenkė į antrą, neatsimena. Ji buvo šoko būsenoje. Po smūgio jos mašina pati atsijungė. Ji bijojo išlipti ir pažiūrėti, išlipęs buvo tik jos vyras ir labai šaukė. Po įvykio nuėjo pas vyro mamą, ji netoli gyvena. Ji atsigulė į lovą ir drebėjo. Po 15 min. paskambino į jos telefoną. Į įvykio vietą pradžioje nuėjo jos vyras, bet paskui jai pasakė ateiti. Nuėjus jis pradėjo meluoti, sakyti nesąmones, kad jos mašiną kažkas pavogė ir kaip mašina atsidūrė įvykio vietoje, nežino. Gėrė po 31 d. kai grįžo iš darbo. Ji dėl išgerto alkoholio kiekio, nepamena ką sakė pareigūnams. Pareigūnai jos į medicinos įstaigą nevežė. Kaip braižė įvykio schemos nematė, prie apgadintų automobilių nebuvo, ji iškart įsėdo į policijos automobilį. Jai paskambino ir nurodė ateiti į policiją lapkričio 15 d. Nuėjusi ji viską prisipažino. Po pirmo teismo posėdžio ji iš policijos pasiėmė įvykio schemą, buvo draudime, tačiau ten dar nagrinėjama žala Vilniuje. Tik jai sakė, kad viena nežymiai sugadinta, o kitai padaryta didelė žala. Kokia žala padaryta, draudimas jai nesakė, nes dar nagrinėjama. Ji sutinka su visomis žalomis, su 3000 eurų „R. M.“ ir 200 eurų kitam automobiliui, ji viską apmokės. Pripažįsta, kad jos padaryta žala yra daugiau nei 564 eurai. Prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, ji viena dirbanti šeimoje, išlaiko pensininkę mamą, pasiėmė paskolą sumokėti žaloms. Ji tikrai viską sumokės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

be T. J. prisipažinimo, jos kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, įrodyta administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūno M. B. tarnybiniu pranešimų, eismo įvykio vietos schema, nukentėjusiųjų D. R., A. K. paaiškinimais, liudytojų J. P., V. D. paaiškinimais bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Taigi nekyla abejonių, jog T. J. 2017-11-01, apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „O. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovinčius automobilius „R. M.C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „T. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir juos apgadino, tačiau apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teismo posėdžio metu T. J. pripažino, kad automobiliams „R. M.C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „T. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarė didesnę žalą nei 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (564,90 Eur). Taigi tokia jos veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėtį - pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (564,90 Eur).

Nors teismo posėdžio metu T. J. nurodė, kad jau buvo išgėrusi alkoholio, kai vairavo automobilį, tačiau, teismo nuomone, duomenų, patikimai patvirtinančių šią jos nurodytą aplinkybę, byloje nėra surinkta. Iš byloje esančio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad jis į įvykio vietą nuvyko gavęs pranešimą, įvykio vietoje automobilio „O. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo nerado. Tik nustačius šio automobilio savininkę ir ją iškvietus, į įvykio vietą atėjo T. J. Iš alkotesterio duomenų matyti, kad T. J. 2,77 promilių girtumas nustatytas tik 21.15 val., t.y. po eismo įvykio praėjus beveik valandai. Esant tokioms aplinkybėms, išlieka tikimybė, kad T. J. po sukelto eismo įvykio, būdama pas vyro mamą, iš streso vartojo alkoholį, nors apie tai nutylėjo. Taigi teismas laiko galimu nustatyti, kad T. J., pasišalinusi iš eismo įvykio vietos, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki kol įvykio vietoje nebuvo nustatytos ar ištirtos aplinkybės. Tokia jos veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, sudėtį – alkoholį vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą).

Be jau aptartų administracinių nusižengimų, administracinio nusižengimo protokole T. J. padaryta veika taip pat kvalifikuota ir pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, tačiau teismo nuomone, toks T. J. padarytos veikos kvalifikavimas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį yra perteklinis, kadangi šioje byloje patikimai nustačius, kad kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės buvo sugadintos dėl eismo įvykio, kurį nulėmė būtent reikiamo saugaus greičio nepasirinkimas bei saugaus atstumo nesilaikymas, akivaizdu, kad šiuo atveju ANK 423 straipsnio 3 dalis (kaip visuma) apima ANK 417 straipsnio 8 dalį (kaip visumos dalį).

T. J. pripažino savo kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad T. J. padarė pakankamai grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – nepasirinko reikiamo saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo, dėl ko atsitrenkė į stovinčius automobilius, juos apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, be to, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki kol įvykio vietoje nebuvo nustatytos ar ištirtos aplinkybės, kita vertus, ji administracine tvarka nebausta, prisipažino padariusi nusižengimus, yra dirbanti. Tokiu būdu, teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad T. J. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti paskyrus ANK 423 straipsnio 3 dalies ir ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas minimalias baudas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, T. J. galutinai skirtina nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose bei administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytų dydžių minimumą atitinkančiam terminui.

Atsižvelgiant į T. J. prašymą, paskirtos baudos dydį, teismas laiko galimu paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 423 straipsnio 3 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

T. J. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirti 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.

T. J. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirti 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, T. J. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

Paskirtos 1200 eurų baudos mokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant T. J. mokėti po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį iki mėnesio 1 d., pradedant nuo iki 2018-02-01, baigiant iki 2018-11-01.

Išaiškinti T. J., kad išdėstytos baudos įmokos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK numerį 17074898952, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Stonkus