Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-13 · Administracinė byla Nr. I-4696-331/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-13
Bylos Nr.
I-4696-331/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03231-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
R. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4696-331/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03231-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas teigia, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2017 m. atliko laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K ir nebuvo tinkamai aprūpintas higienos priemonėmis, t. y. jam nebuvo išduodama dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai, žirklės nagams karpyti, muilas, tualetinis popierius. Pareiškėjas kiekvieną dieną kreipdavosi į būrio viršininką dėl minėtų higienos priemonių išdavimo, tačiau įstaigos administracija šių prašymų netenkindavo, motyvuodama tuo, kad laisvės atėmimo vietos administracijai nėra numatyta pareiga aprūpinti išvardintomis higienos priemonėmis nuteistuosius – pagal ginčo laikotarpiu galiojusias aprūpinimo normas, pareiškėjo nurodytos higienos priemonės buvo išduodamos tik suimtiesiems. Negavęs pirmiau minėtų higienos priemonių, pareiškėjas turėdavo skolintis jas iš kitų nuteistųjų, kurie tyčiodavosi iš pareiškėjo. Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjas patyrė psichologines kančias, jautėsi diskriminuojamas, buvo pažeistas jo orumas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepimu į skundą (b. l. 9–16) su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti. Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas prašo teismo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl pažeidimų, tariamai padarytų 2007 m.–2017 m. laikotarpiu, tačiau pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tik iki 2015 m. rugsėjo 15 d. Atsižvelgdamas į tai, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, kurioje reglamentuota, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, atsakovės atstovas prašo taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjo reikalavimus atmesti. Atsakovės atstovas taip pat pažymi, kad vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusiais teisės aktais, nuteistiesiems ir suimtiesiems vyrams iki 2017 m. sausio 1 d. kiekvieną mėnesį buvo išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo, 200 g skalbiamojo muilo, be to, suimtiesiems būdavo išduodama iki 4 vienkartinių skustukų, dantų šepetėlis ir 50 ml dantų pastos. Pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį reglamentavimą, higienos reikmenys (tualetinis popierius, tualetinis muilas, dantų pasta ir šepetėlis, dezodorantas arba antiperspirantas), avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), pateikusiems prašymą raštu. Pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 1 d. nėra pateikęs prašymų išduoti higienos reikmenis. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paremtas tik prielaidomis.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) pateiktame atsiliepime į skundą (b. l. 62–64) su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjas praleido CK nustatytą sutrumpintą senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Be to, Kalėjimų departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nesikreipė į jį su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K skunde nurodytu laikotarpiu, o pateiktame skunde remiasi tik abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardinti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Kalėjimų departamento vertinimu, nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, laisvės atėmimo bausmės atlikimo Lukiškių TI-K nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2017 m. neaprūpinus jo būtinomis higienos priemonėmis. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą.

5. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kuri atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas ieškinį atmesti.

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo priteisti žalos atlyginimą dėl to, kad Lukiškių TI-K neaprūpino jo higienos priemonėmis laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2017 m. Teismo vertinimu, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą sužinojo arba turėjo sužinoti tą dieną, kurią jis nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis, nors, jo įsitikinimu, turėjo būti aprūpintas, taigi, darytina išvada, kad teisė į ieškinį atsirado būtent pareiškėjo nurodytu laisvės atėmimo laikotarpiu, kai jis kas mėnesį turėjo būti aprūpinamas higienos priemonėmis. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių šią išvadą paneigiančių aplinkybių, sudarančių pagrindą kaip ieškinio senaties pradžią vertinti ne pažeidimų atsiradimo dieną, bet kitą, galimai vėlesnį, laikotarpį, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015 ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas apie galimą jo teisių pažeidimą sužinojo nuo šių pažeidimų atsiradimo dienos. Ant voko (b. l. 5) esanti Alytaus pataisos namų siuntimo žyma patvirtina, kad pareiškėjas išsiuntė teismui skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo 2018 m. rugsėjo 24 d. Vadinasi, jis praleido CK nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d., pareikšti.

7. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pareiškėjas, kaip minėta, prašo priteisti neturtinę žalą dėl netinkamo aprūpinimo higienos priemonėmis Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2017 m., tačiau atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K su pertraukomis buvo laikomas tik nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovės atstovo pateiktos asmens įskaitų kortelių kopijos (b. l. 17–34), o pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovo pateiktą atsiliepimą į skundą, neginčijo ir nekvestionavo atsiliepime į skundą nurodytų jo buvimo Lukiškių TI-K datų. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d., taigi, pareiškėjas pateikė skundą, praleidęs senaties terminą reikšti reikalavimus dėl žalos, kuri galėjo kilti viso jo buvimo Lukiškių tik laikotarpio metu.

8. Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1520-520). Klausimas, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas bylai reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013).

9. Pažymėtina, kad pareiškėjas neprašė teismo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino ir nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindą teismui atnaujinti praleistą senaties terminą savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. J. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas