- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- ATP-131-317/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. N. nubausta už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” (toliau – KET), 9, 133, 231.1 (Nutarime – 231 p.), 234 punktų reikalavimus, t. y. už tai, kad 2014 m. rugsėjo 16 d., 8.07 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) g. vairuodama automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, važiuodama atbuline eiga neįsitikinusi, kad saugu, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę bei ją apgadino. Nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo, apie tai nepranešė policijai ir iš įvykio vietos nuvažiavo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) pripažino, kad G. N. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Už šių pažeidimų padarymą teismas jai paskyrė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 100 (vieno šimto) litų baudą; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, – 2000 (dviejų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, G. N. paskyrė galutinę nuobaudą – 2000 (dviejų tūkstančių) litų, kas atitinka 579 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde G. N. prašo panaikinti dalį Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo, kuria ji pripažinta kalta dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, ir šioje dalyje nutraukti bylą nesant jos veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nusprendus netenkinti minėto reikalavimo, G. N. reiškia alternatyvų reikalavimą – skiriant nuobaudą ATPK 130 straipsnio 1 dalies pagrindais netaikyti jos atžvilgiu specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ją kalta dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, visiškai nevertino administracinės atsakomybės pažeidimo sudėties – objektyviųjų ir subjektyviųjų kriterijų, neatskleidė kaltės (tiesioginės tyčios) turinio, neatskleidė pasišalinimo iš eismo įvykio vietos motyvo ir tikslo, tokiu būdu pažeidė ATPK 248 straipsnyje numatytas pareigas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Teigia, kad jos veikoje nėra tyčios, t. y. siekimo išvengti atsakomybės už savo veiksmus bei sąmoningumo pasišalinti iš įvykio vietos, kaip vieno iš subjektyviųjų požymių, kadangi po automobilių kontakto, ji ir kartu su ja važiavę asmenys apžiūrėjo transporto priemones ir pastebėję, kad transporto priemonių apgadinimai yra mažaverčiai, t. y. šiek tiek apgadintas stovėjusios transporto priemonės (nukentėjusios) galinis dešinys bamperis, apeliantė užrašė savo telefono numerį ant popieriaus lapelio ir jį užkišo už „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valytuvo, kad su ja susisiektų nukentėjusio per eismo įvykį transporto priemonės savininkas, ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo į universitetą, kadangi 2014 m. rugsėjo 16 d. 8 val. 00 min. jos mokymosi įstaigoje Lietuvos sveikatos mokslų universitete buvo numatytas dalyko atsiskaitymas. O tai, kad iškart po eismo įvykio apeliantės paliktą raštelį rado ir paėmė nukentėjusioji L. G., ji pati patvirtino teismo posėdžio metu. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad G. N. teismo posėdžio metu nurodė, jog ji žinojo transporto priemonės „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkę, kuri buvo jos kaimynė ir atvykusi apie 14.30 val. buvo nuėjusi pas L. G. į namus, tačiau ten jos nerado. Liudytoja L. G. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad ji tuo metu dirbo ir jos namuose būti negalėjo. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu padaryta žala – 200 Lt atlyginta visiškai. Apeliantės nuomone akivaizdu, kad iš eismo įvykio ji pasišalino sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo, todėl nesant jos veikoje tyčios, kaip subjektyviojo požymio, jos atžvilgiu negalima ir bylos teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo, jam neatsižvelgus į jos nurodytus motyvus ir argumentus dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties nebuvimo bei nusprendus, kad jos veiksmuose buvo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, ATPK 30¹ straipsnio pagrindu netaikyti atėmimo specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones. Skunde ji nurodo, kad vairuotojo teisės jai reikalingos siekiant tinkamai pasirūpinti ir slaugyti savo močiutę S. T., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) mstl., Šilalės raj., t. y. vežti ją į gydymo įstaigas ir pan.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo G. N. skundo netenkinti, paliekant Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Mano, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, nutarimą priėmė teisėtai ir pagrįstai, šiuo nutarimu pažeidėjai paskirta nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui.
Motyvuojamoji dalis
G. N. apeliacinis skundas tenkintinas
Šioje byloje ginčo dėl G. N. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą nėra ir aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą pažeidimą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus daro išvadą, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir nepagrįstai G. N. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Byloje nustatyta, kad G. N. 2014 m. rugsėjo 16 d., 8.07 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) g. vairuodama automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, važiuodama atbuline eiga ir neįsitikinusi, kad saugu, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę bei ją apgadino. Nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo, apie tai nepranešė policijai ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Žiūrint formaliai tokie pažeidėjos veiksmai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau sprendžiant dėl subjektyviųjų požymių buvimo (kaltės), pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose, panašiose savo aplinkybėmis į nagrinėjamą, jau yra ne kartą išaiškinęs, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).
Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad G. N. savo kaltės dėl eismo įvykio neneigia. Automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apgadintas eismo įvykio metu, savininkė L. G. pretenzijų apeliantei taip pat neturi, nes G. N. padarytą 200 Lt žalą atlygino (b. l. 24, 38). Be to, ši liudytoja patvirtino apeliantės nurodomą aplinkybę, kad ji nevengė atsakomybės už automobilio sugadinimą t.y. apgadinusi L. G. automobilį, G. N. paliko raštelį (užkišdama jį už automobilio lango valytuvo), kuriame buvo nurodyta, jog tai ji apgadino nukentėjusiosios automobilį, prašoma susisiekti su ja jame nurodytu telefonu dėl žalos atlyginimo. Liudytoja patvirtino ir tai, jog tą pačią dieną ji pakartotinai rado ir antrą G. N. raštelį, kuriame ši dar kartą prašė paskambinti dėl įvykio ir apgadinto automobilio, ką L. G. ir padarė, o G. N. jai atlygino padarytąją žalą. Būtent tai bei G. N. paaiškinimai, jog ji nelaukė nukentėjusios dėl to, jog skubėjo į paskaitas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog G. N. iš įvykio vietos pasišalino ne dėl to, kad bandė išvengti žalos atlyginimo ar siekdama apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą ar išvengti atsakomybės. Byloje esantys duomenys (b. l. 25) patvirtina, jog G. N. eismo įvykio dieną 8.00 val. turėjo rašyti privalomą atsiskaitymo darbą Lietuvos sveikatos mokslų universitete, kuriame studijuoja, todėl siekdama būti pažangia, punktualia ir disciplinuota studente, nurodžiusi savo kontaktinius duomenis raštelyje, jį paliko ant eismo įvykyje dalyvavusio ir apgadinto automobilio ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad G. N., išvažiuodama iš eismo įvykio vietos nesulaukusi nukentėjusios ir apie eismo įvykį nepranešusi policijai, nesuvokė, jog jos pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, neturėjo tyčios išvengti atsakomybės ir žalos atlyginimo, o sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės.
Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta G. N. tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl jos veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Dėl šios priežasties apylinkės teismo nutarimas keistinas, nutraukiant G. N. bylą dėl pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimą pakeisti:
Panaikinti nutarimo dalį, kurioje G. N. nubausta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 2000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, ir bylą dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje G. N. nutraukti.
Panaikinti nutarimo dalį dėl ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo ir galutinės nuobaudos skyrimo už kelis administracinės teisės pažeidimus.
Nutarimo dalį, kurioje G. N. nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 100 (vieno šimto) litų bauda, palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.