- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- A-261-1323-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01006-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- R. I.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės–Maculevičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. I. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. I. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viršuliškių policijos nuovados (toliau – ir Viršuliškių PN) 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 10-18-S-6855, įpareigoti Viršuliškių PN iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2011 m. kovo 30 d. pareiškimą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Skunde (b. l. 1, 8) nurodė, kad dėl pareiškėjos kaimyno A. P. veiksmų 2011 m. kovo 30 d. kreipėsi į Viršuliškių PN, tačiau gautas atsakymas netenkina ir, pareiškėjos teigimu, yra įžeidžiantis. Pareigūnai A. P. neapklausė, neatsakė į pareiškėjos raštu pateiktus klausimus dėl jos sūnaus R. I.. Dėl piktybiško pareiškėjos atžvilgiu Viršuliškių PN pareigūnų neveikimo pareiškėja palikta nežinioje, nes negavusi tinkamo pareigūnų atsakymo, negali toliau aiškintis nusikalstamų kaimyno veiksmų, kreipdamasi į kitas teisėsaugos institucijas su privačiu kaltinimu.
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 23-24) nurodė, kad Viršuliškių PN pateiktame pareiškime pareiškėja prašė atsakyti į du aiškiai suformuluotus klausimus dėl jos sūnaus R. I. paieškos ir informacijos apie jos sūnų teikimo A. P.. Vadovaujantis Vilniaus apskrities VPK 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 10-V-252 patvirtintų Asmenų aptarnavimo Vilniaus apskrities VPK taisyklių nuostatomis, pareiškėjos prašymas išnagrinėtas ir pateiktas į jį atsakymas. Pareiškėja klaidingai aiškina pareigūnų veiksmų neteisėtumą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu (b. l. 44-48) bylą dalyje dėl pareiškėjos R. I. reikalavimo panaikinti 2011 m. balandžio 19 d. Viršuliškių policijos nuovados viršininko raštą Nr. 10-18-S-6855 nutraukė. Kitoje dalyje pareiškėjos R. I. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad 2011 m. kovo 31 d. policijos duomenų bazėje buvo patikrinta informacija apie pareiškėjos sūnų R. I. ir nustatyta, kad šio asmens paieška Vilniaus miesto 2 PK buvo paskelbta 2010 m. liepos 1 d., o nutraukta 2011 m. sausio 18 d. (b. l. 17).
Remiantis Viršuliškių PN tyrėjo A. T. 2011 m. balandžio 15 d. tarnybiniu pranešimu, tikrinant pareiškėjos pareiškimą ne kartą bandyta susisiekti su pareiškėja, tačiau to padaryti nepavyko, nes telefonais, nurodytais pareiškime, ji neatsiliepė, o buto durų niekas neatidarė (b. l. 16).
2000 m. spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 9 punkte numatyta, kad teritorinėms policijos įstaigoms yra pavesta teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėti asmenų pranešimus, prašymus ir skundus. Įgyvendindama šią funkciją policija gali veikti kaip teritorinis valstybinio administravimo subjektas ir gautus pranešimus, prašymus bei skundus, atsižvelgdama į konkretų jų turinį ir juose pateiktus piliečių prašymus, atitinkamais atvejais gali nagrinėti vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 1, 19 straipsnių nuostatas, vadovaujantis šiuo įstatymu tiriami asmenų skundai ar pranešimai apie viešojo administravimo subjektų veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į Viršuliškių PN, kur 2011 m. kovo 31 d. užregistruotas jos pareiškimas (b. l. 15). Pareiškėja prašė pateikti informaciją apie jos sūnų R. I..
Teismas, remdamasis Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalies, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis pažymėjo, kad teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme yra įgyvendinta tiek Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo.
Viešojo administravimo15 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kaip viena iš administracinių paslaugų, yra įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens prašymas suteikti Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, dėl to yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas Viešojo administravimo įstatymo 19-36 straipsniuose, bet pagal Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles. Minėtas išvadas patvirtina šių taisyklių 5 punktas. Teismas analizavo Taisyklių 6, 41.2 punktų, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 10-V-252 patvirtintų Asmenų aptarnavimo Vilniaus apskrities VPK taisyklių (b.l. 33), Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 30 punkto nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad ginčijamu raštu pareiškėjai suteikta informacija apie tai, kad jokių paieškos veiksmų pareiškėjos sūnaus atžvilgiu atsakovas neatliko, taigi informavo pareiškėją, kad jos sūnus nėra ieškomas. Be to, atsakovas paaiškino, kad norint gauti asmens duomenis iš Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybinio registro, asmuo turėtų kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją. Remiantis Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybinio registro nuostatų, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1V-232, 49.1 punktą, fiziniams asmenims teikiami registre tvarkomi jų duomenys. Informacija apie asmenis, įrašytus į ieškomų asmenų duomenų bazę, yra viešai prieinama ir internetu.
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas užtikrina teisę gauti asmenims informaciją apie save, bet ne apie kitus asmenis. Pareiškėja prašė suteikti informacijos ne apie save, bet apie kitą asmenį. Dėl to pareiškėjai tokia informacija neturėjo būti teikiama ir nėra pagrindo atsakovą įpareigoti pateikti pareiškėjai informaciją (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 90 str.).
Teismas, analizuodamas Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 6 dalies, 7 dalies nuostatas, padarė išvadą, kad pareiškėja nebuvo teisės akto nustatytu subjektu ar jo atstovu, turinčiu teisę gauti informaciją.
Remdamasis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 7 straipsniu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 25 straipsniu, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas pažymėjo, kad pareiškėjos prašoma informacija yra skelbiama viešai, todėl atsakovas neturėjo pareigos teikti šią informaciją.
Šalies argumentai
Pareiškėjos prašymo pateikti informaciją, patvirtinančią, ar kitas asmuo buvo įgaliotas skleisti informaciją apie jos sūnų, turinys prieštarauja minėtų bei kitų teisės aktų reikalavimams (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, Asmens duomenų apsaugos įstatymui), yra iš esmės negalimas ir neteisingas teisiniu požiūriu, todėl negalėjo būti nagrinėjamas policijoje.
Jeigu pareiškėja turi ginčų su privačiais asmenimis, tokie ginčai nagrinėtini bendros kompetencijos teisme Civilinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad vadovaujantis ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjant pareiškėjos prašymą Viešojo administravimo nustatyta tvarka, negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl kitų asmenų veiksmų neteisėtumo. Tokio nagrinėjimo teisėtumas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
Atsiliepimas
Teismas pažymėjo, kad atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai yra susiję vien su procesinio pobūdžio teisės normų vykdymu. Atsakovas, spręsdamas klausimus Viešojo administravimo nustatyta tvarka, kiekvienu atveju turėtų spręsti klausimą ir dėl materialinės teisės normų taikymo, nes asmens teisės (ginčijamu atveju teisė gauti informacija) atsiranda būtent iš šių normų.
Neteisingi yra atsakovo argumentai dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso normų, susijusių su įrodymų vertinimu, taikymo. Nagrinėjant klausimą Viešojo administravimo nustatyta tvarka nėra sprendžiamas klausimas dėl minėtų pažeidimų, todėl minėtos normos negali būti taikomos. Ginčijamu atveju taikytinos neteisminį administracinį procesą reglamentuojančios procesinio pobūdžio taisyklės, esančios Viešojo administravimo įstatyme, Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose taisyklėse.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad byla dalyje dėl 2011 m. balandžio 19 d. Viršuliškių policijos nuovados viršininko rašto Nr. 10-18-S-6855 panaikinimo nutraukiama. Pareiškėja, formuluodama skundo dalyką, neteisingai nurodo, kad skundžiamas raštas yra administracinis sprendimas, ir prašo jį panaikinti.
Teismas, remdamasis ABTĮ 15, 22, 88 straipsnių, 2 straipsnio 14 punkto, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, padarė išvadą, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Ginčijamu raštu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų pareiškėjui, juo yra pateikiama informacija pagal pareiškėjos pareiškimą. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas raštas pagal savo turinį nėra individualus administracinis sprendimas, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teisme yra nagrinėtinos administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo; teisės aktai turėtų būti suprantami kaip tokie teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes; nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis dokumentas nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-613/2008).
Galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to, ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami. Bylos priskirtinumas administraciniam teismui klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal ABTĮ, Viešojo administravimo įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius teisės aktus. Teismas konstatavo, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą skundžiamas raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p. (Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas nenagrinėtinas teismų)). Nesant nurodytai prielaidai kreiptis į teismą, pareiškėja neturėjo procesinės teisės kreiptis į teismą su skundu. Nurodytos aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant bylą, todėl byla dalyje dėl 2011 m. balandžio 19 d. Viršuliškių policijos nuovados viršininko rašto Nr. 10-18-S-6855 panaikinimo ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu nutraukiama.
III.
Pareiškėja R. I. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą, įpareigoti Viršuliškių policijos nuovadą iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2011 m. kovo 30 d. pareiškimą, iš Viršuliškių policijos nuovados priteisti visas teismo išlaidas.
Apeliaciniame skunde (b. l. 53-54) nurodė, kad jos sūnus R. I. niekada nebuvo dingęs. 2011 m. kovo 30 d. pareiškime policijai pareiškėja nurodė, kad ją šantažuodamas užsipuolęs A. P. manipuliuoja policijos vardu, skleisdamas dezinformaciją, todėl pareiškėja prašė paaiškinti šantažuotojo sąsajas su policijos pareigūnų veiksmais. Pareiškėja asmeniškai nepažįsta 2011 m. balandžio 19 d. raštą Nr.l0-18-S-6855 rengusio tyrėjo A. T., nėra mačiusi jo telefono.
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 63-64) nurodė, kad visi pareiškėjos argumentai yra paremti tik asmenine nuomone ir nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis ir įrodymais. Pareiškėja byloje surinktus duomenis interpretuoja netiksliai bei atrinkdama tik tam tikrą dalį esamos informacijos bei ją pareikšdama pagal savo keliamas versijas. Pareiškėja teismui nepateikė jokių prejudicinę reikšmę turinčių įrodymų, patvirtinančių, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos nurodytais motyvais ir kitais motyvais, naikinti, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio nuostatomis, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Teismas išsamiai išnagrinėjo visą bylos medžiagą, bei sprendime visapusiškai įvertino surinktą medžiagą, kuria remiantis priėmė pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viršuliškių nuovados 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 10-18-S-6855.
Iš byloje esančio pareiškėjos 2011 m. kovo 30 d. pareiškimo Viršuliškių PN matyti, kad pareiškėja kreipėsi dėl dviejų klausimų, t. y. pirmuoju klausimu, pareiškėja teiravosi, ar atsakovas turi informacijos apie tai, kad jos sūnaus ieško Interpolas; antrasis pareiškėjos iškeltas klausimas yra susijęs su A. P., kuris yra pareiškėjos kaimynas, įgaliojimais teikti, skleisti informaciją apie jos sūnaus paiešką. Minėtieji klausimai yra suformuoti aiškiai, suprantamai bei logiškai. Sistemiškai išanalizavus Viršuliškių PN 2011 m. balandžio 19 d. atsakymą, darytina išvada, jog Viršuliškių PN atsakė tik į pirmąjį pareiškėjos klausimą, o dėl antrojo klausimo pasisakyta nebuvo.
Pažymėtina, kad Policijos veiklos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 9 punkte numatyta, kad teritorinėms policijos įstaigoms yra pavesta teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėti asmenų pranešimus, prašymus ir skundus. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 44 punkto norma nustato atsakymų į prašymą pateikimo ribas – atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo tyrinį, o 44.1 punktas nurodo, kad į prašymus, pateikti institucijų turimą informaciją, atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnyje įvardyti informacijos teikimo principai: informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją ir t. t.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodytomis teisės normomis bei įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad Viršuliškių PN, pateikdama atsakymą į pareiškėjos suformuotus klausimus, nesilaikė nustatytų atsakymų į prašymą pateikimo ribų, t. y. Viršuliškių PN ginčijamame sprendime pateikė atsakymą tik į vieną iš dviejų pareiškėjos pateiktų klausimų.
Pareiškėja apeliaciniu skundu taip pat prašo atlyginti jai visas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Proceso šalių išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja ir apeliacine instancija, priteisimo klausimą atskirai sprendžia atitinkamas apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pareiškėja pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų tinkamai nedetalizavo, nenurodė, kokias išlaidas pareiškėjas patyrė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl šis prašymas paliekamas nenagrinėtas. Pareiškėjai lieka teisė teikti prašymą dėl išlaidų atlyginimo, atitinkanti ABTĮ 45 straipsnio 1 dalies reikalavimus, per 14 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgus į šioje nutartyje nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos R. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjos R. I. skundą tenkinti ir perduoti pareiškėjos pareiškimą nagrinėti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viršuliškių policijos nuovadai iš naujo“.
Nutartis neskundžiama.