Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų UAB „Alma“ ir UAB „Laska Shipping“ bei atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Vilniaus Sigma“ prevencinį ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl draudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje, tretieji asmenys UAB „Audėjas“, UAB „Baldų rojus“, UAB „Sigreta“, UAB „Sigmikoma“ (buvusi UAB „Sigmos komercinis centras“), UAB „Vilniaus Sigmos partneris“, UAB „Laska Shipping“, UAB „Alma“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

Ieškovas ir atsakovas 1995-04-04 sudarė Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, kuria ieškovas 99-riems metams išsinuomojo 93843 kv. m valstybinės žemės sklypą, o 2002-07-12 susitarimu Nr.K01/2002-25720 kai kurios sutarties sąlygos, įskaitant ir nuomojamą plotą, buvo patikslintos ( I t., b.l.10-12, 17-18). Ieškovas 2010-02-19 gavo pirminio atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010-02-18 raštą Nr.(31)-1.2-377-(3.31) „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo“, kuriame jis įspėjamas apie žemės nuomos sutarties, patikslintos 2002-07-12 Susitarimu K01/2002-25720, nutraukimą prieš terminą pagal CK 6.564 str. 1 d. 3 p. ir 2 d. (I t., b.l.9). Šiuo pranešimu atsakovas pasiūlė ieškovui kreiptis į atsakovą dėl minėtos sutarties patikslinimo, sumažinant nuomojamą plotą, įspėdamas, kad priešingu atveju minėta sutartis bus nutraukta. Ieškovas pareiškė prevencinį ieškinį, reikalaudamas uždrausti atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovas neginčija 2010-02-18 rašte nurodomo pasiūlymo dėl nuomojamo ploto patikslinimo teisingumo ir pagrįstumo, tačiau prevenciniu ieškiniu siekia užkirsti kelią atsakovo vienašališko sutarties nutraukimo galimybei.

Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Prevencinį ieškinį gali pareikšti asmuo, kuriam gresia žala. Jis turi įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė. Tokiu atveju nereikalaujama, kad žala jau realiai būtų padaryta, tačiau ieškovas turi įrodyti potencialią žalos atsiradimo grėsmę ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumą ir siekimą žalos grėsmę pašalinti. Atsižvelgiant į tai, prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra (1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje, (2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai, (3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad anksčiau teisme jau buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovui, kai atsakovas vienašališkai nutraukė minėtą 1995-04-04 nuomos sutartį 2006 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr.2.3-11986-01, vadovaudamasis CK 6.564 str.1p., tačiau ieškovui užginčijus šį nutraukimą, šalys sudarė taikos sutartį, pagal kurią atsakovas panaikino savo įsakymą dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo. 2010-02-18 raštu atsakovas įspėjo ieškovą, kad šiam nesukreipus į atsakovą dėl nuomos sutarties pakeitimo, atsakovas vienašališkai nutrauks sutartį pagal CK 6.564 str. 1 d. 3 p.. Todėl egzistavo reali tikimybė arba kitaip sakant pavojus, atsižvelgiant į ankstesnius įvykius, jog atsakovas vienašališkai nutrauks sutartį su ieškovu. Atsakovui realizavus įspėjimą ir nutraukus sutartį, ieškovui būtų padaryta žala, kadangi jis netektų nuomos teisės ir teisėto pagrindo naudotis žemės sklypu po jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais, nutrūktų ieškovo sudarytos su trečiaisiais asmenimis (atsakovo sutikimu) subnuomos sutartys, dėl ko galėtų kilti ieškovo sutartinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis. Be to, atitinkamai ieškovas ir/ar tretieji asmenys, teisėtai naudojantys žemės sklypą, nebetektų teisės pradėti ar tęsti statybos, rekonstrukcijos darbų, kuriems yra išduoti statybos leidimai, nes teisėtas žemės naudojimas yra privaloma sąlyga statybos ar rekonstrukcijos leidimui išduoti. Tai patvirtina į bylą ieškovo pateikti įrodymai.

Atsakovas 2010-02-18 pranešime ieškovą įspėjo, kad vienašališkai nutrauks sutartį prieš terminą pagal CK 6.564 str. 1 d. 3 p. ir 2 d.. CK 6.654 str. 1 d. 3 p. suteikia teisę nuomotojui nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą kitais įstatymų numatytais atvejais, o minėto straipsnio 2 d. nustato įspėjimo terminą apie tokį sutarties nutraukimą. Minėta CK 6.654 str. 1 d. 3 p. nuostata, kaip matyti iš jos turinio yra blanketinė, t.y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Tačiau atsakovas nenurodė nei vieno teisės akto, kuris suteiktų jam teisę nutraukti su ieškovu sudarytą sutartį prieš terminą, ir tuo labiau visa apimtimi, t.y. dėl viso sutartyje minimo žemės sklypo. CK 6.394 str. 3 d. nustato, kad pardavus nekilnojamąjį daiktą, esantį ant svetimos žemės, jo pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Ši teisės norma nustato pirkėjo interesų apsaugą prieš žemės savininką, kad po nuosavybės teisių į ant svetimos žemės stovintį statinį perleidimo žemės savininko valia jam nebūtų pablogintos sąlygos naudotis žemės sklypo atitinkama dalimi. Tačiau minėta norma, kaip ir pats savaime tokios pirkėjo teisės naudotis svetimu žemės sklypu buvimas, neįtvirtina žemės savininko teisės nutraukti žemės nuomos sutartį su buvusiu statinio savininku, tuo labiau dėl dalies žemės nuomos po statiniais, į kuriuos buvęs pardavėjas išsaugojo nuosavybės teises. CK 6.551 str., žemės įstatymo 9 str. 6 d. suteikia teisę asmenims ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybinę žemę, jeigu ji užstatyta šiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar nuomojamais statiniais ar įrenginiais, tačiau tai nėra ta teisės norma, kuri sudarytų atsakovui pagrindą nutraukti nuomos sutartį su ieškovu pagal CK 6.564 str. 1 d. 3 p., nes ji neįtvirtina teisės žemės savininkui nutraukti nuomos sutartį vien dėl to, kad kiti asmenys įgijo teisę išsinuomoti dalį žemės sklypo. Apeliantų minimos LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260 patvirtintų „Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės“ iš viso nereglamentuoja sutarčių nutraukimo tvarkos, o taisyklių 28.1 ir 31 punktai iš esmės atkartoja CK 6.551 str. ir žemės įstatymo 9 str. 6 d. įtvirtintą ant valstybinės žemės esančių statinių savininkų, naudotojų teisę į nuomą ir jos realizavimo tvarką, be to, minėtas teisės aktas nėra įstatymas, o CK 6.564 str. 1 d. 3 p. nukreipia būtent į kitą įstatymą, o ne bet kokį teisės aktą. Taigi, apibendrintai darytina išvada, kad apeliantų nurodomi teisės aktai negali būti laikomi tais teisės aktais, į kuriuos nukreipia CK 6.564 str. 1 d. 3 p., ir suteikiančiais teisę nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantai (tretieji asmenys), kurie kreipėsi į atsakovą dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo, nuomos pagrindais naudoja tik nedidelę vieno statinio dalį, didžiąją dalį kitų statinių nuosavybės teise valdo ieškovas, o atsakovas 2010-02-18 raštu įspėjo ieškovą apie valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą visa apimtimi. Todėl tokie atsakovo veiksmai pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismo pripažinti neteisėtais, nes jie neatitinka teisės aktų reikalavimų (CK 6.246 str.). Atitinkamai nepagrįsti apeliantų argumentai, kad atsakovo 2010-02-18 rašte nurodytas įspėjimas yra teisėtas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų teiginiu, kad atsakovo pasiūlymas ieškovui pakeisti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, sumažinant ieškovo nuomojamo žemės sklypo plotą, yra teisėtas, tačiau tai nepašalina atsakovo įspėjimo neteisėtumo. Tai, kad apeliantai (tretieji asmenys) kreipėsi į atsakovą dėl valstybinės žemės dalies nuomos prie jų naudojamų patalpų pastate sudarymo, nesuteikia atsakovui teisės nutraukti su ieškovu sudarytą sutartį visa apimtimi. Faktas, kad valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo atveju ieškovas įgytų teisę iš naujo kreiptis į atsakovą dėl nuomos sutarties sudarymo, nepateisina atsakovo neteisėtų veiksmų ir esamos nuomos sutarties nutraukimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdama į nurodytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas įrodė visas būtinas prevencinio ieškinio sąlygas, t.y. siekį apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje, kad atsakovo 2010-02-18 rašte įspėjimas dėl nuomos sutarties nutraukimo yra neteisėtas, taip pat, kad yra realus pavojus, kad atsakovas nutrauks sutartį su ieškovu, ir dėl to ieškovas patirs nuostolius. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 6.255 str. ir taikydamas šią normą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

Ieškovas ir atsakovas, kaip jau minėta, 2002-07-12 sudarė susitarimą dėl 1995-04-04 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties papildymo, kurio 1.7 punktu pakeitė sutarties 11 p., suteikiant teisę nuomotojo reikalavimu sutartį nutraukti prieš terminą teisės aktų nustatyta tvarka, kai nors vienas iš subjektų, šio susitarimo pasirašymo dieną turintis šiame sklype nuosavybės teisėmis pastatą, statinį (ar jų dalį), pareikš norą sudaryti su valstybe jam tenkančios bendro sklypo dalies atskirą nuomos sutartį. Tuo tarpu apeliantai (tretieji asmenys) nėra pastato, ar jo dalies savininkai (valdo nuomos pagrindais), be to, teisę naudotis įgijo 2006 ir 2007 metais, t.y. po minėto susitarimo sudarymo, nėra duomenų apie kitų statinių ar jų dalies savininkų kreipimąsi į atsakovą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, todėl nėra sutarimo 1.7 punkte nurodytų būtinųjų sąlygų sutarčiai nutraukti. Todėl susitarimo 1.7 p. sąlyga negali būti taikoma nagrinėjamu atveju, nes jo neapima. Nors pirmosios instancijos teismas ir netinkamais argumentais, tačiau pagrįstai netaikė byloje minėtos sutarties nuostatos. Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad teismas sprendime pasisakė dėl kitų asmenų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes nagrinėjamoje byloje teismas pasisakė tik dėl ieškovo ir atsakovo teisių ir pareigų bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų. Apeliantų (trečiųjų asmenų) teisė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su valstybe, atstovaujama atsakovo, nepateisina atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu ir nesuteikia teisės atsakovui nutraukti sutartį visa apimtimi. Ieškovui nesutinkant pakeisti sutartį dėl nuomojamos valstybinės žemės dydžio, yra kiti teisės nustatyti mechanizmai pakeisti tarp šalių sudarytą sutartį, tarp jų ir teisė reikalauti teismine tvarka pakeisti nuomos sutartį. Tai, kad atsakovas pasirinko netinkamą savo ir trečiųjų asmenų teisę teisių gynimo būdą, nesudaro pagrindo pateisinti atsakovo veiksmus.

Apelianto Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į CK 6.564 str. 1 d. 1 p. įtvirtintą sutarties nutraukimo pagrindą – kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę paskirtį, yra nepagrįstas. Atsakovas ieškovo ginčijamame 2010-02-18 rašte esančiame įspėjime įspėjo ieškovą apie sutarties nutraukimą CK 6.564 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė dėl įspėjimo teisėtumo tik šiuo pagrindu, nes priešingu atveju tai reikštų išėjimą už ieškinio ribų (CPK 265 str.). CK 6.564 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. nurodyti sutarties nutraukimo pagrindai yra visiškai savarankiški pagrindai.

Kiti apeliantų apeliacinių skundų argumentai dėl aukščiau nurodytų motyvų nebeturi teisinės reikšmės ginčui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo ir trečiųjų asmenų apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.