- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- AN2-482-593/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00863-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal T. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 5 d. nutarimo, kuriuo T. U. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 700 eurų bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. gegužės 22 d. nutarimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) vadovui T. U. dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Pareiškime buvo nurodyta, jog T. U. pažeidė VMI kaip kreditorės teises, kadangi jo vadovaujama bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir mokėjo darbo užmokestį kitiems darbuotojams, nors minėta bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 5 d. nutarimu pripažino T. U. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam 700 eurų baudą.
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia minėtą nutarimą, prašo apygardos teismą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas), o tuo atveju jei minėtas jo prašymas nebus patenkintas – sumažinti jam paskirtos baudos dydį.
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime teisingai konstatavo, kad T. U. finansinė padėtis yra sunki bei nurodė, jog jis augina tris mažametes dukras . Tačiau apelianto manymu, apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir paskyrė jam per didelę 700 eurų baudą. T. U. pažymi, jog nors skundžiamu nutarimu jam buvo paskirta mažesnė nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje bauda, tačiau nepaisant to ji yra didžiulė finansinė našta, kuri ženkliai sumažina jo galimybes užtikrinti bent jau būtiniausius jo vaikų poreikius. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad vienintelės jo šiuo metu gaunamos pajamos yra jo darbo užmokestis, gaunamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas ir nulėmė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, t. y. jis pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą tik todėl, kad siekė užtikrinti savo šeimos kasdienius poreikius.
3.2. Apeliaciniame skunde be kita ko, teigiama, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis yra diskriminuojantis ir neteisingas apelianto, kaip civilinių santykių subjekto, atžvilgiu, kadangi iškelia valstybinės institucijos interesus virš jo interesų, tuo pažeidžiant asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) lygybės prieš įstatymus principą. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, apeliantas mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 daliai, 4 straipsnio 2 daliai ir Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.
3.3. Be to, prie apeliacinio skundo pridėtame prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą nurodyta, kad nagrinėjamu atveju kyla klausimas, ar konstituciniu požiūriu darbuotojas, susijęs darbdaviu darbo santykiais, suėjus darbo sutartyje ar Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytam terminui gauti atlygį už atliktą darbą, yra socialiai mažiau reikšmingas ir vertingas, nei valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų surinkimo būtinybė? Taip pat, minėtame prašyme pažymėta, jog Valstybė su jos institucijomis ir valstybės pilietis, konkrečiai darbuotojas, dirbantis pagal darbo ar autorinę sutartį, dėl jų skirtingo profesinio statuso, materialinės padėties ir kitų priežasčių yra akivaizdžiai nelygus. Tačiau CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas suteikia neproporcingą ir nepagrįstą prioritetą ne darbuotojui, o valstybės subjektams, konkrečiai pačiai valstybei, savivaldybėms, Valstybinio socialinio draudimo fondui ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui.
Šalies argumentai
4. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktu atsiliepiu į T. U. apeliacinį skundą, prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 5 d. nutarimą nepakeistą.
Atsiliepimas
4.1 Atsiliepime nurodyta, jog VMI nuomone, nėra jokio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kadangi CK 6.930¹ straipsniu yra siekiama apginti tiek viešąjį interesą, tiek socialinį teisingumą. Teigiama, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymais nustatytus mokesčius, laikydamasis teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, kadangi mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes būtent tokiu būdu yra gaunamos lėšos visos visuomenės poreikių tenkinimui. Nemokant mokesčių viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme, elgiasi nesąžiningai. Taip pat, atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipiamas dėmesys į tai, jog VMI, skirtingai nei kiti kreditoriai (verslo subjektai ar įmonės darbuotojai), negali atsisakyti teikti paslaugų ar prekių skolininkui, nes tai lemia mokestinių santykių ypatumai, todėl šiuo atveju UAB „(duomens neskelbtini)“ tinkamai nevykdydama mokestinių prievolių, pažeidžia ne tik VMI, bet ir visuomenės bei valstybės interesus.
4.2 Atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinkama ir su apeliacinio skundo argumentu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo paskirta per didelė piniginė bauda. VMI nuomone, pirmosios instancijos teismas skirdamas T. U. administracinę nuobaudą atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šeiminę padėtį bei gaunamas pajamas, todėl dar kartą atsižvelgti į minėtas aplinkybes, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir dar labiau sumažinti apeliantui paskirtos piniginės baudos dydį, nėra jokio pagrindo. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nors apylinkės teismas T. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis prisipažino dėl administracinio nusižengimo padarymo ir dėl to nuoširdžiai galėjosi, tačiau pateikdamas apeliacinį skundą, kuriame išsakytas prieštaravimas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui, T. U. iš tiesų nesigaili dėl padaryto administracinio nusižengimo, o tai, dar labiau sustiprinimą manymą, kad sumažinus jam skundžiamu nutarimu paskirtos baudos dydį, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.
Motyvuojamoji dalis
5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju T. U. apeliaciniame skunde keliamas jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, reiškiamas prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą. Todėl, neišeinant iš apeliacinio skundo ribų, aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik toje apimtyje, dėl kurios ji yra ginčijama.
Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
7. T. U. apeliaciniame skunde nurodyta, jog CK 6.930¹ straipsnis yra diskriminuojantis ir neteisingas apelianto, kaip civilinių santykių subjekto, atžvilgiu, kadangi iškelia valstybinės institucijos interesus virš jo interesų, tuo pažeidžiant asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) lygybės prieš įstatymus principą. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, apeliantas mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai. Tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinumu, minėtas apelianto prašymas yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, jog Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas) yra išaiškinta, jog bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar įstatymas (kitas teisės aktas) atitinka Konstituciją, tais atvejais kai jam kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai, bei nurodoma jog teismas negali atidėti (stabdyti) bylos nagrinėjimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, jei jis neabejoja byloje taikomų įstatymų (teisės aktų) atitiktimi Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą nagrinėjančiam aukštesnės instancijos teismui, abejonių dėl CK 6.930¹ straipsnio atitikties Konstitucijai, nekyla.
8. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Taigi, iš šios teisės normos turinio matyti, kad ja yra siekiama užtikrinti socialinį teisingumą bei užtikrinti įmokų surinkimą į valstybės biudžetą, tais atvejai, kuomet įmonė neturi pakankamai lėšų įvykdyti visus turimus finansinius įsipareigojimus. Pažymėtina, jog tokiais atvejais – kreditorių yra tiesiog neįmanoma traktuoti, kaip vienodų ar lygių, kadangi neretai vieni iš kreditorių yra labiau socialiai pažeidžiami nei kiti, be to ne visi kreditoriai turi galimybę taikyti skolininkui tam tikras sankcijas dėl piniginių prievolių nevykdymo ir jų traktavimas kaip lygių, prieštarautų teisingumo principui Atsižvelgiant į tai, ir siekiant užtikrinti teisingumo įgyvendinimą buvo įstatymiškai nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė bei administracinė atsakomybė už šios eilės pažeidimus. Svarbu pažymėti ir tai, jog nei vieno asmens interesai negali būti iškeliami aukščiau visos visuomenės ar valstybės interesų. Mokesčiai yra valstybės finansinės sistemos pagrindas, todėl jų nemokantis asmuo pažeidžia ne tik kreditoriaus – VMI interesus, bet ir visos valstybės ir visuomenės interesus. Todėl, šiuo atveju negalima teigti, jog aptariamoje CK normoje pažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymus, principas.
Dėl paskirtos baudos.
9. Aukštesnysis teismas, susipažinęs ir išanalizavęs T. U. administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamo nutarimo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ANK normas, reglamentuojančias administracinių nuobaudų skyrimą, aiškino teisingai, tačiau nepakankamai įsigilino ir atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir skyrė T. U. per didelę administracinę nuobaudą.
10. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 5 d. nutarimu T. U. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Aptariamo straipsnio sankcijoje nurodyta, kad už šio nusižengimo padarymą asmuo baudžiamas bauda nuo 1400 Eur iki 3000 Eur. Tačiau, apylinkės teismas įvertinęs tai, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybę, bei atsižvelgęs į tai, jog T. U. yra vedęs, augina tris mažametes dukteris ir gauna mažas pajamas, sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui ir paskyrė apeliantui baudą, nustatydamas jos dydį lygų pusei ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos minimalios baudos dydžio. Vis dėl to, apelianto manymu jam buvo paskirta per didelė bauda ir jos dydis turėtų būti sumažintas iki 300 eurų. Aukštesnės instancijos teismas su šiuo skundo argumentu sutinka. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ išrašas apie asmens darbovietę, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtina, kad pajamos gaunamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra vienintelis T. U. pragyvenimo šaltinis. Be to, svarbu paminėti ir tai, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos sezoniškumo, minėtos T. U. pajamos yra nepastovios ir kintančios. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad viešai prieinamais Sodros duomenimis (www.atvira.sodra.lt) įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, kas rodo, jog įmonės veikla nėra labai išvystyta, o tai leidžia teigti, jog pinigų sau mokėti didesnį atlyginimą realiai nėra. Visos šios aplinkybės, patvirtina, jog T. U. finansinė padėtis iš tiesų yra bloga ir tai yra vienas pagrindų mažinti skundžiamu nutarimu jam paskirtos baudos dydį. Be to, minėtos administracinės nuobaudos dydis mažinamas atsižvelgiant ir į tai, jog apeliantas augina tris mažametes dukras, kurių interesai T. U. paskyrus 700 eurų baudą taip pat nukentėtų, jis anksčiau nebaustas už panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą. Apygardos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog net ir ženkliai sumažinus T. U. skiriamos ir ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos baudos minimalų dydį, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
T. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje pakeisti ir T. U. paskirtos baudos dydį sumažinti iki 350 (trijų šimtų penkiasdešimt) eurų.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 5 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.