- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-22
- Bylos Nr.
- 1-828-506/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-04693-18
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Kaltinamasis
- V. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Dianai Kiverytei, dalyvaujant prokurorui Romualdui Blaževičiui, advokatei Viktorijai Zeleninai, vertėjai Erikai Vencevičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilnius, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas 10 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (viena veika) ir pagal 178 straipsnio 4 dalį (viena veika) laisvės atėmimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams (bausmę atliko), kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. B. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą:
jis 2018-01-27 apie 14.50 val. viešoje vietoje - viešojo transporto stotelėje „Sparta“, adresu Kauno g. 26, Vilnius, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, žmonių akivaizdoje iš chuliganiškų paskatų tyčia dūrė vieną kartą peiliu J. K. į kairę koją, padarydamas šiam šlaunies žaizdą su paodžio ir fasacijos pažeidimu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu;
taip pat jis pagrobė svetimą turtą viešoje vietoje iš asmens drabužių:
2018-05-16 apie 16.00 val. Sodų g. 22, Vilniuje - gatvėje iš miegančio N. B. drabužių ištraukė mobilaus ryšio telefoną "Samsung Galaxy A3" – 292,46 eurų vertės, piniginę – 30 eurų vertės, kurioje buvo 27 eurai, neturinčius materialinės vertės vairuotojo pažymėjimą, asmens tapatybė kortelę, nuo kaklo nuėmė auksinę grandinėlę, kurią nukentėjęs vertina 1500 eurų, ant kurios buvo užvertas auksinis vestuvinis žiedas, kurį nukentėjęs vertina 600 eurų, iš viso jis pagrobė N. B. turtą, kurį ši vertina 2446,46 eurų suma.
Dėl kaltinimo nesunkiu sveikatos sutrikdymu Apklaustas kaltinamuoju V. B. kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, kad 2018-01-27 apie 14.50 val. važiavo 16 maršruto troleibusu, stotelėje "Sparta" į troleibusą įlipo kontrolieriai. Jis neturėjo bilieto, todėl buvo išsodintas ir nuėjo į kontrolierių autobusiuką. Ten buvo daug žmonių ir jis laukė eilėje. Laukdamas užleido vieną merginą, nes ji skubėjo į traukinį, po to priėjęs nukentėjusysis taip pat paprašė jį užleisti, tačiau jis atsisakė, nes pats jau ilgai laukė. Nepaisant to, nukentėjusysis vis tiek užlindo eilėje į priekį. Jis dėl to supyko, išlipo iš autobusiuko ir lauke rūkė, o kai netrukus iš autobuso išlipo nukentėjusysis, pradėjo šiam reikšti pretenzijas ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jis (kaltinamasis), norėdamas tik pagąsdinti, įrėmė vaikinui peilį į kojos šlaunį. Atsitiko taip, kad jis nukentėjusiajam, matyt, įdūrė. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nesitikėjo tokių pasekmių.
Apklaustas nukentėjusiuoju J. K. (J. K.) parodė, kad minėtu laiku būdamas keleivių kontrolės autobusiuke jis paprašė kaltinamojo, kad šis užleistų jam eilę, nes labai skubėjo į Visagino traukinį, sakė kaltinamajam, kad už tai bus jam labai dėkingas ir kaltinamasis jam užleido eilę, tačiau kai jis (nukentėjęs) jau išlipo iš autobusiuko, lauke buvęs kaltinamasis pradėjo reikalauti atsilyginti už užleistą eilę, nors apie pinigus tarp jų nebuvo jokios kalbos, jis (nukentėjęs) turėjo pinigų tik traukinio bilietui. Negavęs atlygio kaltinamasis labai supyko, išsiraukė peilį – peteliškę ir eidamas link jo dūrė peiliu jam į koją. Jis (nukentėjęs) pajuto, kad per koją bėga kraujas, pamatė, kad prapjauti džinsai ties kaire šlaunimi. Kontrolieriai davė jam servetėlių, kuriomis jis stabdė kraujavimą. Po to jis GMP automobiliu buvo nugabentas į Lazdynų ligoninę, kur jam susiuvo žaizdą, suleido vaistų ir išleido į namus. Kaltinamasis atrodė nuo kažko apsvaigęs.
Apklaustas liudytoju A. S. parodė, kad 2018-01-27 apie 15.00 val. dirbdamas stotelėje "Sparta" kartu su kitais kontrolieriais matė tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilusį žodinį konfliktą, po ko kaltinamasis kažką išsitraukė iš kišenės ir kažką padarė („pamakalavo“) prie nukentėjusiojo kojos. Tada kiti kontrolieriai sušuko „mesk peilį“ ir kaltinamąjį sulaikė. Matė, kad nukentėjusiojo kelnės ties šlaunimi buvo pradurtos, taip pat matė ties tuo plyšiu panašią į kraują dėmę. Abu minimi asmenys važiavo be bilietų, todėl jiems buvo surašyti protokolai. Jie susipyko autobusiuke rašant administracinių nusižengimų protokolus.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. S. parodė matęs kaip kaltinamasis dūrė peiliu J. K. į kairę šlaunį, kad jis (liudytojas) pakvietė stotelėje buvusius policijos pareigūnus ir šie kaltinamąjį sulaikė, o į įvykio vietą atvykusi GMP išsivežė J. K. ( b.l. 30 t.1).
Apklaustas liudytoju R. U. (R. U.) parodė iš esmės analogiškai, kaip ir A. S., tik jis kategoriškai patvirtino matęs būtent kaltinamojo dūrį išsitrauktu peiliu-plaštake nukentėjusiajam į koją, ir papildomai dar nurodė, kad V. B. už tai, kad praleis eilę, paprašė J. K. 2 eurų. Kaltinamąjį pažįsta kaip dažnai baudžiamą asmenį už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto, kaltinamasis jam atrodė apsvaigęs. Konfliktas buvo nufilmuotas ( b.l. 32 t.1)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G361/2018 (01) patvirtina, kad J. K. nustatyta kairės šlaunies žaizda su odos, paodžio ir fascijos pažeidimu, kuri medicinos dokumentuose yra įvardinta kaip durtinė, tačiau atsižvelgiant į jos makromorfologinį aprašymą ir apžiūros duomenimis bei įvykio aplinkybes, labiausiai tikėtina yra durtinė-pjautinė ir galėjo būti padaryta duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu arba įrankiu, kuo galėjo būti ir užduotyje nurodytas įrankis-peilis ( b.l. 27-28 t.1).
Kaip tyrimui reikšmingas daiktas byloje apžiūrėtas pramoninės gamybos turistinis peilis, turintis sudedamą peteliškės tipo rankeną. Šis peilis ginklams nepriskiriamas ( b.l. 36-40 t.1).
Nusikaltimas užfiksuotas į bylą pateiktame vaizdo įraše ( b.l. 45 t.1).
Visi aptarti faktiniai bylos duomenys tarpusavyje neprieštaringi ir vieni kitus tik papildo. Jie gauti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, teismo pripažįstami įrodymais, o visų jų visuma nekelia abejonių, kad kaltinamasis V. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis iš chuliganiškų paskatų tyčia nesunkiai sužalojo žmogų. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Dėl kaltinimo vagyste iš asmens drabužių Apklaustas kaltinamuoju V. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kadaise stotyje jo sutiktas iš matymo pažįstamas narkomanas paprašė priduoti į lombardą telefoną "Samsung", nes pats jis neturėjo paso. Jis (kaltinamasis), būdamas įsitikinęs, kad telefonas to narkomano, sutiko ir pridavė telefoną stoties lombarde savo vardu, gautus pinigus – 50 eurų atidavė minėtam narkomanui. Po to jie kartu nuvažiavo į taborą narkotikų.
Apklaustas nukentėjusiuoju N. B. parodė, kad tikslesni yra jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kai jis buvo apklausiamas iškart po įvykio. Apklausiamas teisme jis parodė, kad 2018-05-16 dienos metu iš Žemųjų Panerių važiavo pro stotį namo adresu Girulių g. 20-61, Vilniuje. Buvo gerokai išgėręs ir pakeliui dar nuėjo į barą geltoname paviljone šalia autobusų stoties, užsisakė alaus. Bare, t.y. lauko pavėsinėje prie jo vis prieidavo ir kalbino iki tol jam nepažįstamas kaltinamasis. Išgėręs alų ir atsiskaitęs jis išėjo iš baro. Nuėjęs maždaug 100 metrų jis prisėdo ir užmigo. (Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs parodė, jog išėjęs matė, kad jam iš paskos ėjo tas pats vyras iš baro. Vyras paprašė jo dviejų eurų, jis jam davė ir toliau jie ėjo kartu. Tada jis (nukentėjęs) prisėdo šalia kelio prie krūmų parūkyti. Kartu buvo ir minėtas vyras, jie kalbėjosi. Pokalbio metu jis apsnūdo, dar pamena, kad tas vyras jam sakė nemiegoti, bet jis užmigo ( b.l. 66, 74 t.1)). Toliau teisme apklausiamo nukentėjusiojo parodymai iš esmės atitiko jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad prabudęs pastebėjo, kad iš dešinės kelnių kišenės yra dingęs MRT "Samsung A3" auksinės spalvos, juodos spalvos piniginė (ją vertina 30 eurų), kurioje buvo vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė ir 27 Eurai. Ant kaklo nebebuvo auksinės grandinėlės, kurios svoris apie 12 gramų – ją vertina 1000 eurų, taip pat nebuvo vestuvinio žiedo iš balto ir geltono aukso, kuris buvo užvertas ant grandinėlė, žiedo svoris apie 10 gramų, jo vertė 600 Eurų. Tada jis iš parduotuvės „Iki“ iškvietė policiją, o pats nuėjo į stoties geltonuose paviljonuose esančius lombardus ir pradėjo klausinėti, ar kas neatnešė MRT "Samsung A3". Paskutiniame paviljone Nr. 20a-1 pardavėjas atsakė, kad telefoną atnešė ir paprašė parodyti telefono ekrano užraktą. Jis parodė, užraktas atitiko. Pardavėjas paprašė pateikti telefono dokumentus, tačiau jis jų su savimi neturėjo, juos tyrėjai perdavė po kelių dienų ir telefoną jam grąžino.
Asmens atpažinimo iš nuotraukų metu nukentėjusysis N. B. atpažino V. B. kaip asmenį pavogusį jo turtą (b.l. 76-78 t.1).
Nusikaltimo vieta apžiūrėta įvykio vietos apžiūros metu, kuomet nukentėjęs N. B. parodė vietą, kurioje užmigo, o prabudęs pasigedo savo daiktų, užfiksuota, kad nusikaltimo vieta yra adresu Sodų g. 22, Vilnius (t.1, b.l. 59-62).
N. B. mobilusis telefonas Smsung Galaxy A3, kurį savanoriškai pateikė UAB „Vigvila lombardas“ darbuotojas R. Ž., apžiūrėtas kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti bei nukentėjusiajam grąžintas pagal pakvitavimą ( b.l. 79-81, 83-85 t.1). Iš byloje esančio lombardo paskolos bilieto Nr. D1598 ir kasos kvito matyti, kad kaltinamasis V. B. 2018-05-16 16,06 val. UAB „Vigvila lombardas“ priklausančiame lombarde už 70 eurų įkeitė telefoną "Samsung A3" (t. 1, b.l. 82).
Išvardintų bylos duomenų pakanka išvadai, kad būtent kaltinamasis V. B. pagrobė nukentėjusiojo turtą ir paneigia dalyvavimą nusikaltime neigusio kaltinamojo parodymus. Nukentėjęs ir kaltinamasis, kurie iki nusikaltimo dienos vienas kito išvis nepažinojo, betarpiškai prieš nusikaltimą susipažino kriminogeniniu aspektu itin prastos reputacijos stoties paviljonų bare, ten kurį laiką bendravo. Kaltinamasis nusekė paskui nukentėjusįjį šiam išėjus iš baro, pakeliui jį kalbino iki kol stipriai apgirtęs nukentėjęs visai netoliese prisėdęs užsnūdo. Nors nukentėjęs teigia, kad jis užmigęs buvo gal tik 20 minučių, o prabudęs ir pasigedęs savo turto iškart kreipėsi į policiją, sugretinus laiką, kai kaltinamasis lombarde įkeitė nukentėjusiojo telefoną – tai buvo 16,06 val. (t.1, b.l. 82) ir kaltinamojo skambučio pagalbos telefonu laiką 18,04 val. (t. 1, b.l. 56) matyti, kad šiuos įvykius skyrė dviejų valandų laiko tarpas ir tai leidžia teigti, kad nukentėjusysis buvo apvogtas iškart po to, kai užmigo bei paneigia kaltinamojo versiją, jog telefoną jis lombarde įkeitė sutikto pažįstamo narkomano prašymu. Minėta, kad nukentėjusiojo užmigo laiku šalia jo buvo būtent kaltinamasis. Prabudęs ir savo turto pasigedęs nukentėjęs pagrobtąjį telefoną rado būtent kaltinamojo jau priduotą viename iš tuose pačiose geltonuose paviljonuose esančių lombardų. Taigi vienuoliktąjį kartą teisiamo kaltinamojo versija, neva telefoną lombarde savo vardu jis įkeitė stotyje sutikto narkomano prašymu neįtardamas, kad tas telefonas vogtas, yra visiškai neįtikinama. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais ir toje dalyje, kad be telefono iš jo kišenės buvo pagrobta ir piniginė su pinigais bei dokumentais, nes tai įprasti kiekvieno asmens visada prie savęs turimi daiktai, taip pat ir parodymais dalyje dėl jo auksinių grandinėlės bei vestuvinio žiedo vagystės tuo pat metu, t.y. jam viešoje vietoje užmigus. Nors byloje išties nėra visiškai jokių duomenų nei apie tai, kad nukentėjęs šiuos papuošalus turėjo įvykio dieną, nei, kad jis apskritai juos turėjo, antra vertus, teismas neturi argumentų, dėl ko negalėtų tikėti nukentėjusiojo parodymais, jog šiuos aukso dirbinius jis dėvėjo ir, kad jie buvo pagrobti jam užmigus. Apie tai, kad minėtomis aplinkybėmis prarado auksinę grandinėlę ir žiedą nukentėjęs tvirtino nuo pat pirmojo skambučio į Bendrajį pagalbos centrą ir vėliau viso proceso metu. Labai reikšminga aplinkybė yra ta, kad nukentėjęs nereiškia civilinio ieškinio ir nereikalauja žalos atlyginimo už pavogtus brangius aukso dirbinius, nes nei piniginės kompensacijos, nei atgauti papuošalų ji nesitiki ir tai rodo, kad nukentėjęs siekia tiesiog tiesos nustatymo.
Teismas atkreipė dėmesį, kad nukentėjusiojo pirmosios apklausos liudytoju protokolas – jis apklausiamas buvo įvykio dienos vakarą, nukentėjusiojo nepasirašytas (b.l. 66, t.1). Šią aplinkybę teismas vertina kaip techninę nukentėjusiojo apklausą atlikusios tyrėjos neatidumo klaidą, juolab, kai kiti tuo pat metu jos pildyti procesiniai dokumentai, įskaitant ir liudytojo bei nukentėjusiojo procesinių teisių bei atsakomybės už melagingą liudijimą išaiškinimo protokolai N. B. pasirašyti (b.l. 65, 70,73 t. 1). Teisiamojo posėdžio metu perskaičius minėtus nukentėjusiojo parodymus, šis patvirtino, jog jis tikrai davė būtent tokius parodymus ir, kad apklausos metu dalyvavo dvi tyrėjos moterys.
Dėl bausmės
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinanti aplinkybė ta, kad kaltinamasis yra recidyvistas.
Duomenys, ar kaltinamasis turi psichikos, asmenybės ar priklausomybių sąlygotų sutrikimų, neteikiami.
V. B. Lietuvoje teisiamas vienuoliktą kartą, praeityje jis buvo teistas tiek užsienyje, tiek Lietuvoje - dažniausiai už vagystes (t. 2, b.l. 45-56, 57-61). Už ankstesnius nusikaltimus kaltinamajam daug kartų buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau nepaisant to, jos neturėjo jokio teigiamo poveikio – praėjus pakankamai trumpam laikui po paleidimo į laisvę V. B. ir vėl darė naujas nusikalstamas veikas. Šioje byloje V. B. kaltinamas dviejų tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymu, žalos Vilniaus teritorinei ligonių kasai už J. K. gydymą jis neatlygino.
Kaltinamasis daugybę kartų baustas ir už administracinius teisės pažeidimus (t. 2, b.l. 15-44).
V. B. niekur nedirba ir neturi jokio teisėto pragyvenimo šaltinio, vartoja narkotikus.
Tokia kaltinamojo charakteristika lemia teismo išvadą, jog V. B. nesiekia taisytis, ignoruoja visuotinai pripažintas teisės normas ir kitų asmenų interesus, nuolat darydamas naujas nusikalstamas veikas. Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas, be kitų bausmės tikslų, įpareigoja teismą paskirti ir tokią bausmę, kuri atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Vienintelė bausmės rūšis, kuria galima bandyti taisyti kaltinamąjį V. B., siekiant bausmės paskirčių įgyvendinimo, yra laisvės atėmimo bausmė.
Dėl civilinio ieškinio
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 34,59 eurų sumai, t.y. nukentėjusiajam J. K. suteiktų medicinos paslaugų kaina, tenkintinas. Ieškinys pagrįstas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų apskaitos išrašu ( t.1, b.l. 49-53). Kaltinamasis ieškinio neginčijo.
Nukentėjusieji J. K. ir N. B. civilinių ieškinių nepareiškė.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų ir tyrimui reikšmingų daiktų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas nusprendžia:
pripažinti V. B. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:
pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;
pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Subendrinti paskirtąsias bausmes jas iš dalies sudedant pagal Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas taisykles, ir nustatyti galutinę subendrintą dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikant V. B. kardomąją priemonę – suėmimą.
Į bausmės laiką įskaityti V. B. laikino sulaikymo bei suėmimo laikotarpius nuo 2018-01-27 iki 2018-01-29 (dvi dienos) ir nuo 2018-11-08 iki šio nuosprendžio paskalbimo dienos.
Išieškoti iš V. B. 34,59 eurų (trisdešimt keturi eurai ir 59 centai) J. K. gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.