Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-12-16 · Administracinė byla Nr. I-2859-621/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-16
Bylos Nr.
I-2859-621/2014
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02323-2014-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas (pran.), Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos
Atsakovas
Šiaulių miesto savivaldybės
Kategorijos
  • 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2859-621/2014Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02323-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 35.2; 74 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko, kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Jarūnės Sedalienės,

sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,

dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos atstovei Violetai Kiurienei,

dalyvaujant atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės atstovei Marinai Adomaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos prašymą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje prašo įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės tarybą įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį – patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės seniūnaitijų (išskyrus Rėkyvos ir Medelyno seniūnijas) sudarymo projektą.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašymą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais. Prašyme (2–4 b. l.) paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. lapkričio 8 d. priėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3, 6, 13, 16, 20, 33, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 44, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-2387 (toliau – ir Įstatymas). Šis Įstatymas įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d. Įstatymo 6 straipsniu buvo pakeista Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis, joje imperatyviai nurodant, kad seniūnaitijos yra sudaromos iš gyvenamųjų vietovių ar jų dalių. Pažymėjo, kad iki Įstatymo įsigaliojimo dienos (2013 m. sausio 1 d.) seniūnaitijos buvo sudaromos tik iš seniūnijos aptarnaujamos teritorijos. Įsigaliojus šiam įstatymui, t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d., seniūnaitijas privaloma sudaryti ne tik seniūnijų teritorijose, bet ir kitose gyvenamosiose vietovėse ar jų dalyse. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „seniūnaitijų sudarymo projektą tvirtina savivaldybės taryba savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu“. Vykdant Šiaulių miesto savivaldybės administracinę priežiūrą, nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-387 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos seniūnijų aptarnaujamų teritorijų suskirstymo į seniūnaitijas“ į seniūnaitijas suskirstė Medelyno seniūnijos aptarnaujamą teritoriją ir Rėkyvos seniūnijos aptarnaujamą teritoriją. Įsigaliojus Įstatymui (t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d.) likusi Šiaulių miesto savivaldybės teritorija skirstoma į seniūnaitijas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad seniūnaitis – tai gyvenamosios vietovės ar jos dalies bendruomenės išrinktas atstovas, atstovaujantis jų interesams savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose, darytina išvada, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. didžioji Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų dalis (negyvenanti seniūnijose) neturėjo savo atstovo – seniūnaičio, galinčio atstovauti jų interesams savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje (toliau – ir Vyriausybės atstovas) 2014 m. balandžio 18 d. reikalavimu Nr. 4-30 „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies įgyvendinimo“ (toliau – ir reikalavimas) Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir taryba) pareikalavo neatidėliojant įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį: 1) įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių pateikti savivaldybės tarybai Šiaulių miesto savivaldybės seniūnaitijų (išskyrus Rėkyvos ir Medelyno seniūnijas) sudarymo projektą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės tarybai); 2) patvirtinti seniūnaitijų (išskyrus Rėkyvos ir Medelyno seniūnijas) sudarymo projektą. Šiaulių miesto savivaldybės meras (toliau – ir meras) 2014 m. gegužės 13 d. raštu Nr. S-1508-1 „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies įgyvendinimo“ Vyriausybės atstovo paprašė pratęsti reikalavimo įgyvendinimo terminą iki 2014 m. rugsėjo 4 d.

Vyriausybės atstovas 2014 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 2-180 „Dėl seniūnaitijų sudarymo“ pratęsė reikalavimo įgyvendinimo terminą iki 2014 m. rugsėjo 4 d. Meras 2014 m. liepos 1 d. raštu Nr. S-2090-1 „Dėl seniūnaitijų sudarymo“ informavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius pateikė tarybai Šiaulių miesto savivaldybės seniūnaitijų (išskyrus Rėkyvos ir Medelyno seniūnijas) sudarymo projektą. Rašte taip pat buvo paaiškinta, kad savivaldybės administracija, atsižvelgdama į savivaldybės administracijos direktoriaus teikimą, parengė tarybos sprendimo „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės seniūnaitijų sudarymo“ projektą ir klausimas buvo įtrauktas į 2014 m. birželio 26 d. tarybos posėdžio darbotvarkę. Miesto ūkio ir plėtros komitetas bei Finansų ir ekonomikos komitetas pasiūlė sprendimo projektą tikslinti ir tobulinti, todėl šio klausimo svarstymas buvo išbrauktas iš 2014 m. birželio 28 d. darbotvarkės. Meras informavo, kad sprendimo projektas bus tobulinamas ir teikiamas 2014 m. rugpjūčio 28 d. tarybos posėdžiui. Savivaldybės mero pavaduotoja, pavaduojanti savivaldybės merą, 2014 m. liepos 31 d. raštu Nr. S-2473-1 „Dėl seniūnaitijų sudarymo“ informavo, kad administracijos direktoriaus siūlymu buvo sudaryta darbo grupė, kuri iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. turi pateikti rekomendacijas dėl seniūnaitijų suskirstymo. Meras 2014 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. S-2940-1 „Dėl seniūnaitijų“ informavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius pateikė tarybai Šiaulių miesto savivaldybės seniūnaitijų (išskyrus Rėkyvos ir Medelyno seniūnijas) sudarymo projektą. Savivaldybės taryba 2014 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje svarstė šį klausimą, tačiau nepritarė sprendimo projektui. Meras aukščiau minėtu raštu taip pat paprašė, kad reikalavimo įgyvendinimo terminas būtų pratęstas iki 2014 m. lapkričio 3 d., tačiau reikalavimas buvo pateiktas 2014 m. balandžio 18 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į darbo grupės siūlymus, ne vieną kartą tarybai teikė seniūnaitijų sudarymo projektą, tačiau taryba arba nesvarstydavo šio projekto, arba nepritarė jam. Susidarius tokiai situacijai, galima daryti išvadą kad taryba vilkina šio klausimo sprendimą. Tai patvirtina ir tas faktas, kad šis klausimas nėra įtrauktas ir į 2014 m. rugsėjo 25 d. tarybos darbotvarkę. Toks klausimo sprendimo vilkinimas pažeidžia Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų teisę turėti savo seniūnaičius, kurie galėtų atstovauti jų interesams savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose. Teismo prašo prašymą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė su pareiškėjo prašymu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo prašymo netenkinti. Atsiliepime (29–30 b. l.) paaiškino, kad pareiškėjas pareiškime teigia: „Vykdant Šiaulių miesto savivaldybės administracinę priežiūrą, nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-387 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos seniūnijų aptarnaujamų teritorijų suskirstymo į seniūnaitijas“ į seniūnaitijas suskirstė Medelyno seniūnijos aptarnaujamą teritoriją ir Rėkyvos seniūnijos aptarnaujamą teritoriją. Įsigaliojus Įstatymui (t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d.) likusi Šiaulių miesto savivaldybės teritorija skirstoma į seniūnaitijas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad seniūnaitis – tai gyvenamosios vietovės ar jos dalies bendruomenės išrinktas atstovas, atstovaujantis jų interesams savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose, darytina išvada, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. didžioji Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų dalis (negyvenanti seniūnijose) neturėjo savo atstovo seniūnaičio, galinčio atstovauti jų interesus savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose“. Pareiškėjas, vadovaudamasis tuo, kas aukščiau išdėstyta, bei Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2014 m. balandžio18 d. reikalavimu Nr. 4-30 „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 str. 1 dalies įgyvendinimo“ pareikalavo neatidėliojant įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį: įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių pateikti savivaldybės tarybai Šiaulių miesto seniūnaitijų (išskyrus Rėkyvos ir Medelyno seniūnijas) sudarymo projektą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės tarybai); patvirtinti seniūnaitijų (išskyrus Rėkyvos ir Medelyno seniūnijas) sudarymo projektą. Šiaulių miesto savivaldybės meras 2014 m. gegužės 13 d. raštu Nr. S-1508-1 „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies įgyvendinimo“ informavo, jog įgyvendinant aukščiau minėtą reikalavimą, 2014-04-24 savivaldybės tarybos posėdyje su juo supažindino savivaldybės tarybos narius. Kadangi buvo nuspręsta pasitarti su bendruomenėmis dėl seniūnaitijų teritorijų ribų, buvo prašoma pratęsti 2014-04-18 reikalavimo Nr. 4-30 „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies įgyvendinimo“ terminą iki 2014-09-04.

Vyriausybės atstovas 2014 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 2-180 „Dėl seniūnaitijų sudarymo“ pratęsė reikalavimo įgyvendinimo terminą iki 2014 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių miesto savivaldybės meras 2014 m. liepos 1 d. raštu Nr. S-2090-1 „Dėl seniūnaitijų sudarymo“ informavo, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. birželio mėn. pateikė svarstymui sprendimo projektą „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės seniūnaitijų sudarymo“. Tačiau svarstant sprendimo projektą komitetuose, buvo nuspręsta sprendimo projektą tikslinti ir tobulinti. Dėl šios priežasties tarybos posėdžio metu klausimas buvo išbrauktas iš 2014-06-28 darbotvarkės. Taip pat buvo informuota, jog sprendimo projektas bus tobulinamas ir teikiamas 2014 m. rugpjūčio 28 d. tarybos posėdžiui. 2014 m. rugpjūčio mėn. tarybos posėdžiui buvo parengtas ir pateiktas svarstyti sprendimo projektas „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės seniūnaitijų“. Tačiau balsuojant buvo nutarta atidėti sprendimo projektą, siekiant sukurti efektyvų teisinį pagrindą visos savivaldybės teritorijos gyventojams būti atstovaujamiems, t. y. turėti savo gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovus. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-253 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ (Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-138 redakcija), 85 p. numato: „Jei nagrinėtu klausimu buvo balsuota ir Taryba sprendimą priėmė arba nepriėmė, pakartotinai tą patį klausimą be esminių pakeitimų Taryba gali svarstyti ne anksčiau kaip po 4 mėnesių <..>. „ , todėl visiškai nesusitinka su Vyriausybės atstovo argumentu, kad „<...> taryba vilkina šio klausimo sprendimą <...>“. Be to, tarybos posėdžio metu J. S. informavo, kad yra parengtas didžiųjų miestų kreipimasis į Seimą dėl seniūnijų, kuris bus svarstomas Šiauliuose rugsėjo ar spalio mėn.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos prašymas tenkintinas.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Šiaulių miesto savivaldybės įpareigojimo vykdyti Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2387 redakcija, šis įstatymas įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d.) dėl seniūnaitijų (išskyrus Rėkyvos ir Medelyno seniūnaitijas) sudarymo projekto patvirtinimo.

Pareiškėjas ginčija atsakovo neveikimą, t. y. neišsprendimą klausimo dėl seniūnaitijų sudarymo projekto (išskyrus Rėkyvos ir Medelyno seniūnaitijas) patvirtinimo. Pareiškėjo teigimu, seniūnaitijų (išskyrus Rėkyvos ir Medelyno seniūnaitijas) sudarymo projektas nėra patvirtintas iki šiol, nors Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatos įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d.

Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtis – suteikti Vyriausybei teisę per savo skiriamus atstovus prižiūrėti savivaldybių veiklą, nustatyti savivaldybių administracinės priežiūros sritį, šią priežiūrą atliekančių pareigūnų įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nustatyta, kad Vyriausybės atstovas, kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauja, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas reglamentuoja Vyriausybės atstovo veiksmus, kai savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų. Taigi šioje teisės normoje nustatyta pareiškėjo teisė kreiptis į teismą, kai savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų ar nevykdo Vyriausybės sprendimų. Šioje teisės normoje nustatyta pareiškėjo teisė kreiptis į teismą, kai savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad vykdant Šiaulių miesto savivaldybės administracinę priežiūrą Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-387 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos seniūnijų aptarnaujamų teritorijų suskirstymo į seniūnaitijas“ į seniūnaitijas suskirstė Medelyno seniūnijos aptarnaujamą teritoriją ir Rėkyvos seniūnijos aptarnaujamą teritoriją. Įsigaliojus Įstatymui (t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d.) likusi Šiaulių miesto savivaldybės teritorija skirstoma į seniūnaitijas nebuvo.

Vyriausybės atstovas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2014 m. balandžio 18 d. reikalavimu Nr. 4-30 „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies įgyvendinimo“ tarybos pareikalavo neatidėliojant įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį: įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių pateikti savivaldybės tarybai Šiaulių miesto savivaldybės seniūnaitijų (išskyrus Rėkyvos ir Medelyno seniūnijas) sudarymo projektą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės tarybai); patvirtinti seniūnaitijų (išskyrus Rėkyvos ir Medelyno seniūnijas) sudarymo projektą (5 b. l.).

Šiaulių miesto savivaldybės meras 2014 m. gegužės 13 d. raštu Nr. S-1508-1 „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies įgyvendinimo“ Vyriausybės atstovo paprašė pratęsti reikalavimo įgyvendinimo terminą iki 2014 m. rugsėjo 4 d. Vyriausybės atstovas 2014 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 2-180 „Dėl seniūnaitijų sudarymo“ pratęsė reikalavimo įgyvendinimo terminą iki 2014 m. rugsėjo 4 d. (7–8 b. l.). Meras 2014 m. liepos 1 d. raštu Nr. S-2090-1 „Dėl seniūnaitijų sudarymo“ informavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius pateikė tarybai Šiaulių miesto savivaldybės (išskyrus Rėkyvos ir Medelyno seniūnijas) sudarymo projektą. Rašte taip pat nurodyta, kad savivaldybės administracija, atsižvelgdama į savivaldybės administracijos direktoriaus teikimą, parengė tarybos sprendimo „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės seniūnaitijų sudarymo“ projektą ir klausimas buvo įtrauktas į 2014 m. birželio 26 d. tarybos posėdžio darbotvarkę. Miesto ūkio ir plėtros komitetas bei Finansų ir ekonomikos komitetas pasiūlė sprendimo projektą tikslinti ir tobulinti, todėl šio klausimo svarstymas buvo išbrauktas iš 2014 m. birželio 28 d. darbotvarkės. Meras informavo, kad sprendimo projektas bus tobulinamas ir teikiamas 2014 m. rugpjūčio 28 d. tarybos posėdžiui (9 b. l.). Savivaldybės mero pavaduotoja, pavaduojanti savivaldybės merą, 2014 m. liepos 31 d. raštu Nr. S-2473-1 „Dėl seniūnaitijų sudarymo“ informavo, kad administracijos direktoriaus siūlymu buvo sudaryta darbo grupė, kuri iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. turi pateikti rekomendacijas dėl seniūnaitijų suskirstymo (14 b. l.). Meras 2014 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. S-2940-1 „Dėl seniūnaitijų“ informavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius pateikė tarybai Šiaulių miesto savivaldybės seniūnaitijų (išskyrus Rėkyvos ir Medelyno seniūnijas) sudarymo projektą. Savivaldybės taryba 2014 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje svarstė šį klausimą, tačiau nepritarė sprendimo projektui. Meras aukščiau minėtu raštu taip pat paprašė, kad reikalavimo įgyvendinimo terminas būtų pratęstas iki 2014 m. lapkričio 3 d. (17 b. l.).

Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgusi į šias nuostatas, kolegija nevertina atsakovo veiksmų dėl seniūnaitijų sudarymo projekto patvirtinimo politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik sprendžia, ar atsakovo veiksmai (neveikimas) nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų. Kadangi ginčo klausimas reguliuotinas Įstatymu, atsakovo pozicija vertintina vadovaujantis būtent šiuo teisės norminiu aktu.

Įstatymo 33 straipsnio 1 dalis, įsigaliojusi nuo 2013 m. sausio 1 d., nustato, kad iš gyvenamųjų vietovių ar jų dalių yra sudaromos seniūnaitijos. Seniūnaitijų sudarymo projektą tvirtina savivaldybės taryba savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, seniūnaitijų gyventojai šio įstatymo numatyta tvarka renka gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovus – seniūnaičius. Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai bei nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai, veikiantys toje seniūnaitijoje. Kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius.

Sistemiškai aiškinant paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies normos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi būti vienareikšmiškai vykdomos. Priešingu atveju būtų nusižengiama teisėtumo principui (Įstatymo 4 straipsnio 6 punkte teigiama, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus). Taigi, šiuo atveju atsakovas neturi pasirinkimo teisės tvirtinti ar netvirtinti savivaldybės administracijos direktoriaus pateikto seniūnaitijų sudarymo projekto. Kadangi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą gyvenamosios vietovės bendruomenės interesų atstovavimas turi vykti būtent per seniūnaitijų gyventojų išrinktus atstovus, seniūnaitijų sudarymo projekto patvirtinimas – būtina sąlyga tokiam procesui vykti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas faktines bylos aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad Šiaulių miesto savivaldybė nepagrįstai nevykdė teisėto Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje reikalavimo neatidėliojant įgyvendinti Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, t. y. patvirtinti seniūnaitijų (išskyrus Rėkyvos ir Medelyno seniūnaitijas) sudarymo projektą. Kaip jau minėta, teisės norma yra galiojanti ir imperatyvaus pobūdžio, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės (tai, kad Šiaulių miesto savivaldybėje seniūnaitijų (išskyrus Rėkyvos ir Medelyno seniūnaitijas) sudarymo projekto klausimai buvo ir yra sprendžiami; kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį tarybos posėdžiui buvo parengtas ir pateiktas svarstyti sprendimo projektas „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės seniūnaitijų“, tačiau balsuojant buvo nutarta atidėti sprendimo projektą, siekiant sukurti efektyvų teisinį pagrindą visos savivaldybės teritorijos gyventojams būti atstovaujamiems; Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-253 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ (Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-138 redakcija), 85 p. numato: „Jei nagrinėtu klausimu buvo balsuota ir Taryba sprendimą priėmė arba nepriėmė, pakartotinai tą patį klausimą be esminių pakeitimų Taryba gali svarstyti ne anksčiau kaip po 4 mėnesių <..>“ ) nesudaro pagrindo ignoruoti minėtas teisės normas ir nevykdyti teisėto pareiškėjo reikalavimo.

Taigi, atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą, įpareigojant Šiaulių miesto savivaldybę įgyvendinti įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas ir patvirtinti seniūnaitijų (išskyrus Rėkyvos ir Medelyno seniūnaitijas) sudarymo projektą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 90 straipsnyje nustatyta, kad bylose dėl administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo, ar vilkinimo spręsti reikalus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes bei į Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą, atsakovui nustatytinas 3 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas įgyvendinti Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas ir patvirtinti seniūnaitijų sudarymo projektą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1276/2010).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje prašymą tenkinti.

Įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įgyvendinti Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas ir patvirtinti seniūnaitijų (išskyrus Rėkyvos ir Medelyno seniūnaitijas) sudarymo projektą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Žanas KubeckasLaisvutė KartanaitėJarūnė Sedalienė