Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 4 d. nutarties dalies, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nutraukus bylą dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimus pareiškėjui išliko teisė reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Teismas vertino, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka pagrįstumo reikalavimą yra protingo dydžio, todėl priteisė jas iš atsakovo.

Atsakovo vertinimu, priteistos išlaidos yra nepagrįstos įrodymais, teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, netinkamai taikė Rekomendacijose nurodytus kriterijus.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Administracinių teismų praktikoje, aiškinant teisinį reguliavimą šioje srityje, konstatuota, jog šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įgalioto asmens Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko vidaus tarnybos pulkininko K. B. 2024 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. TE-6-496/2024(l1.6.35E) dėl vidaus tarnybos leitenanto V. J. atleidimo iš vidaus tarnybos; 2) grąžinti pareiškėją V. J. į Departamento Šiaulių Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos Budinčios pamainos vado pareigas; 3) priteisti pareiškėjui V. J. iš atsakovo Departamento vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

Teismui priėmus skundą ir išsiuntus jo nuorašą atsakovui, nustatant terminą pateikti atsiliepimą, buvo gautas pareiškėjo pareiškimas dėl skundo atsisakymo, kuriame nurodoma, kad atsakovas 2024 m. spalio 2 d. įsakymu pripažino netekusiu galios šioje byloje pareiškėjo ginčijamą įsakymą dėl atleidimo iš tarnybos, grąžino pareiškėją į pareigas ir nusprendė išmokėti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas po pareiškėjo kreipimosi į teismą geruoju patenkino visus pareiškėjo skundo reikalavimus, todėl pareiškėjas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 000 Eur atstovavimo išlaidų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose.

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme nurodyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (48 str. 1 d.). Atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (49 str. 1 d.).

Nors atsakovas nurodo, kad teismui nebuvo pateikta atstovavimo sutartis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjas buvo atstovaujamas advokatės Silvos Balčiūnienės. Teismui nebuvo pateikta atstovavimo sutartis ar jos išrašas, tačiau byloje esantis advokato orderis, kuriame nurodoma, kad advokatė Silva Balčiūnienė atstovauja V. J. 2024 m. rugsėjo 23 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 053, pagal kurią pareiškėjas advokatei paveda surašyti skundą ir įpareigoja atstovauti pareiškėją teisme, pagrindu, taip pat tai, kad advokatė pasirašė skundą ir pateikė jį teismui per elektroninių paslaugų portalą, nekelia abejonių atstovavimo santykių buvimu ir tuo, kad advokatei buvo pavesta surašyti skundą ir atstovauti pareiškėją teisme.

Teismui taip pat buvo pateikta 2024 m. rugsėjo 23 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 064, kurioje nurodytas suteiktų teisinių paslaugų pobūdis – skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui (dabartinis pavadinimas – Regionų administracinis teismas) surašymas ir šios paslaugos kaina (800 Eur), taip pat sąskaitoje nurodoma – kitos paslaugos, kurių kaina 100 Eur, bendra suma – 200 Eur. Byloje taip pat yra mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad pareiškėjas sumokėjo advokatei 1 000 Eur pagal minėtą sąskaitą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti įrodymai patvirtina pareiškėjo patirtas 800 Eur išlaidas už skundo parengimą. Bylai aktualiu laikotarpiu, vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.2 punktais rekomenduojama maksimali priteistina suma už ieškinio parengimą buvo 5 402,5 Eur, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo vertinimu, kad pirmosios instancijos teismo priteista 800 Eur suma už skundo parengimą neatitiko bylos sudėtingumo, buvo neadekvati suteiktai paslaugai ar neprotinga.

Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 064 nurodoma 200 Eur suma už kitas paslaugas yra visiškai nedetalizuota, neaišku, už kokias paslaugas ši suma apskaičiuota, todėl nėra galimybės patikrinti prašomos priteisti sumos pagrįstumą, taigi konstatuotina, kad šios išlaidos nepagrįstai priteistos iš atsakovo. Pažymėtina, kad pareiškėjo paaiškinimai dėl šios išlaidų dalies, pateikti atsiliepime į atskirąjį skundą, nevertintini ir jie neturi įtakos sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo, kadangi pareiškėjas turėjo pareigą išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (ABTĮ 41 str. 1 d.), tačiau pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas šių išlaidų (200 Eur) detalizavimas.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė administracinę teiseną, be kita ko, bylinėjimosi išlaidų priteisimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, sumažinant ginčijama nutarties dalimi priteistų iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydį iki 800 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad dalis teismo nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo atskirąjį skundą, yra priimta pareiškėjo naudai, iš dalies tenkinamas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas 2024 m. spalio 14 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 070, 2024 m. spalio 16 d. mokėjimo nurodymu, prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, įvertinusi tai, kokia apimtimi yra atmestas atsakovo atskirasis skundas sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 320 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 4 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išdėstyti ją taip:

„Pareiškėjo V. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. J. iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 800 Eur (aštuoni šimtai Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalį atmesti“.

Priteisti pareiškėjui V. J. iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 320 Eur (trys šimtai dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.