- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- e2S-607-866/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03199-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Pareiškėjas
- N. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja N. B. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) 2020 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. 13.12-2 ir įpareigoti taikyti viešojo intereso gynimo priemones – įvertinti pareiškėjos prašyme ir skunde nurodytas aplinkybes ir siekiant apginti galimai pažeistus A. B. interesus inicijuoti teisminį procesą dėl 2016 m. birželio 22 d. Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarės R. K. patvirtino įgaliojimo (notarinio registro Nr. 5478), kuriuo A. B. įgaliojo T. B., be kita ko, atstovauti A. B. visose civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose, visose teismo įstaigose, pripažinimo negaliojančiu.
2. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su skundžiamo 2020 m. sausio 10 d. Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo prokurorės nutarimo išvadomis dėl 2019 m. spalio 25 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimo. Pareiškėjos vertinimu skundžiamas nutarimas priimtas netinkamai įvertinus pareiškėjos reikalavimus ir nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
3. Generalinė prokuratūra savo atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėja siekia ne viešojo, o privataus intereso gynimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimo palikti galioti Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, panaikinimo.
2. Teismas pažymėjo, jog nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, tik patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo nepadarė procesinių teisės pažeidimų.
3. Teismas konstatavo, jog prokurorė, nagrinėdama skundą, rinko įrodymus, juos analizavo, tyrė skunde nurodytas aplinkybes, vertino surinktus duomenis, nutarime pateiktą pareiškėjos reikalavimų ir aplinkybių vertinimą motyvavo, remdamasi aktualia kasacinio teismo praktika bei padarė išvadą, jog pareiškėja, prašydama ginti viešąjį interesą, siekia savo privačių interesų gynimo.
4. Taip pat vertino, jog Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, priimdama 2019 m. spalio 24 d. nutarimą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, surinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo, vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė
5. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
6. Atskirajame skunde nurodo, jog minėta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl, pareiškėjos vertinimu, naikintina dėl šių priežasčių:
6.1. pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik deklaratyviai nurodė, jog prokurorė, nagrinėdama skundą visus procesinius veiksmus atliko tinkamai;
6.2. pirmosios instancijos teismas pats nevertino ir neanalizavo byloje nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ir nepateikė tokios analizės pagrindu padarytų išvadų, todėl skundžiama nutartis nėra motyvuota, kas sudaro pagrindą ją naikinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintais absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais.
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Generalinė prokuratūra su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
8. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su prokuroro procesinių veiksmų, tiriant pareiškėjo prašymą dėl viešojo intereso gynimo, vertinimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidos panaikinti skundžiamą nutartį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimo palikti galioti Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės nutarimą dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teisėtumo.
11. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnį prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas, o tuo atveju, jei aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, neteisėti sprendimai yra panaikinami. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tokio pobūdžio bylose teismas patikrina prokuroro veiksmų teisėtumą proceso teisės normų taikymo prasme.
12. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, t. y., patikrina tik tai, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų (ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo); teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti dėl viešojo intereso gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
13. Pažymėtina ir tai, kad prokuroras, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, tiria ar nebuvo pažeisti konkretūs materialiosios teisės aktai, kurie reguliuoja pareiškėjos nurodytą faktinę situaciją (tarp konkrečių asmenų ir/ar institucijų susiklosčiusius individualius teisinius santykius). Šiuo atveju pareiškėja, nesutinkanti su Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimu, kuriuo paliktas galioti Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, turi konkrečiai nurodyti bei pagrįsti, kokių tyrimo eigos procedūrų prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjos skundą, nesilaikė, arba kokios konkrečiai tyrimo procedūros (teisės normos) buvo pažeistos.
14. Aptartas teisinis reguliavimas teismui leidžia apsiriboti tik skundžiamo prokuratūros nutarimo revizija procedūriniu aspektu ir nenagrinėti tų pareiškėjos skundo argumentų, kuriais pareiškėja nesutinka su prokuratūros sprendime atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nurodyta išvada, motyvuojant tuo, jog ginčo teisinis santykis nelaikytinas viešuoju interesu. Taigi, teismas sprendžia, jog jis neturi kompetencijos vertinti faktinių bylos aplinkybių ir prieiti prie išvados ar nagrinėjamoje situacijoje nustatytinas viešojo intereso gynimo būtinumas ar ne – šiuo atveju, tai yra išskirtinai prokuroro kompetencija.
15. Pažymėtina, jog skundžiamame Generalinės prokuratūros 2020 m. sausio 10 d. nutarime, atmetant pareiškėjos skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros 2019 m. spalio 24 d. nutarimo konstatuota, kad 2019 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodyta, kad šiuo atveju priimamas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones tuo pagrindu, kad nėra pagrindo ginčo teisinio santykio laikyti viešuoju interesu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia Generalinės prokuratūros nutarime nurodyta pozicija sutinka.
16. Viešojo intereso gynimas susijęs ne su konkrečių asmenų teisių ar interesų pažeidimu, bet su neindividualizuotu visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių teisių bei interesų pažeidimu, be to, viešojo intereso gynimas tėra dispozityviškumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė padarė išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje, prokurorui pareiškus teisme ieškinį/prašymą ar pritaikius kitas viešojo intereso gynimo priemones, būtų ginama konkretaus asmens ar grupės narių asmeninis, bet ne viešasis interesas.
17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog prokurorų veiksmai atsisakant ginti viešąjį interesą nepažeidė proceso teisės normų. Tuo tarpu atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos N. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.