Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-750-961/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-31
Bylos Nr.
1-750-961/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33937-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
Z. D.
Advokatai
Janas Kučynskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-750-961/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33937-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.14.10.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,dalyvaujant prokurorei Marinai Ridikienei,kaltinamajam Z. D. (Z. D.), jo gynėjui advokatui Janui Kučynskiui (Jan Kučynski),vertėjai Natalijai Reut,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Z. D. (Z. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Z. D. 2020 m. liepos 20 d., apie 16.35 val. prie (duomenys neskelbtini) namo Vilniuje atsuktuvu pradūrė M. Š. priklausančio automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturių ratų padangas, bendros 200 eurų vertės, tokiu būdu tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą, M. Š. priklausantį, 200 Eur vertės turtą.

Teisiamojo posėdžio metu Z. D. parodė, kad buvo įvykis, kuomet jo draugas buvo pas jį (Z. D.) svečiuose ir pavogė jo telefoną. Jis žinojo, kad to draugo mašina yra Renault Laguna. Situacijos tiksliai neprisimena, buvo girtas. Žalą atlygino, sutinka, kad tiek kainuoja padangos. Supranta, kad negerai pasielgė, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė. Neteisingai pasielgė, atsiprašo ir gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Z. D. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis Z. D. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 20 d. vartojo alkoholį, išgėrė namuose apie pusę butelio degtinės. Tą dieną apie 16 val. išėjo į namo kiemą prie automobilio, ir pamatė stovintį automobilį „Renault Laguna“, tamsiai pilkos spalvos. Jis pagalvojo, kad tai vieno jo pažįstamo, su kuriuo turėjo konfliktą, automobilis, ir nusprendė jam atkeršyti, pradurti padangas. Paėmė atsuktuvą, apie 20 cm ilgio, ir šiuo atsuktuvu pradūrė minėto automobilio keturių ratų padangas. Dūrė po 1 kartą į kiekvieną padangą. Vėliau tą atsuktuvą išmetė, nepamena, kur tiksliai, jo nebeturi. Supranta, kad padarė nusikaltimą. Vėliau sužinojo, kad tai visai kito žmogaus automobilis, nežinojo, kad tai jo kaimyno automobilis, galvojo, kad kito asmens. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Pagal šaukimus pas tyrėją neatvyko, nes šaukimų negavo, gyvena bendrabutyje. Pasistengs žalą atlyginti kitą savaitę (2020 m. lapkričio mėn.). Gauna bedarbio pašalpą (b. l. 55).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. Š. parodė, kad vairuoja automobilį „Renaul Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis nuolat stovi namo kieme adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 20 d. vakare paliko tvarkingą automobilį aukščiau minėtu adresu. 2020 m. liepos 22 d., apie 8 val. priėjęs prie savo automobilio pamatė, kad pradurtos keturių ratų padangos. Tą dieną nesikreipė į policiją, nes galvojo, kad jo automobilio ratus pradūrė vaikai. Vėliau sužinojo, kad jų namo kiemas yra stebimas vaizdo stebėjimo kamera, todėl kreipėsi į bendrovę „Mano sauga“, kurios vaizdo kamera stebi jų kiemą. Minėtos bendroves vadovas G., kuris peržiūrėjo vaizdo įrašą pagal jo žodinį prašymą, pasakė, kad peržiūrėjęs vaizdo įrašą jis pamatė, kad 2020 m. liepos 20 d., apie 16.00 – 16.20 val. šalia jo automobilio stovėjusio kito automobilio savininkas, kuris kažką darė šalia savo automobilio, atidarinėjo savo automobilio dureles, buvo priėjęs prie jo automobilio ir pasilenkęs kažką darė prie jo automobilio ratų. Paklausus kaimynų, kieno automobilis stovi šalia jo automobilio, sužinojo, kad kaimynas vardu Z. D., kuris gyvena trečiame aukšte. Pasikalbėjus su Z., šis prisipažino, kad pradūrė jo automobilio padangas. Paklausus, kodėl jis taip pasielgė, Z. atsakė, kad kažkas taip pat apgadino jo automobilį. Z. parašė pakvitavimą, kad atlygins jam padarytą turtinę žalą, t. y. 200 eurų už pradurtas padangas. Dėl įvykio jam padaryta 200 eurų turtinė žala. Šiuo metu jo automobilyje naujos padangos, senas padangas paliko autoservise. Kadangi Z. D. neskuba atlyginti padarytą žalą, kreipėsi į policiją. Prašo ištirti šį įvykį (b. l. 22-24).

Vaizdo įrašas (priedas prie bylos) bei Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo apžiūra. Atidarius vaizdo įrašą ekrano kairės puses viršutiniame kampe matoma data – 2020-07-20 ir laikas – nuo 16:30 val. iki 16:50 val., o kairės pusės apatiniame kampe adresas – (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo peržiūros metu nustatyta, kad apie 16:30 val. iš namo išeina vyriškis, kuris atrakina automobilį „Hyundai“, pilkos spalvos. Atrakinęs savo automobilį, apie 16:31 val., minėtas vyriškis pritupia prie šalia stovinčio automobilio „Renault Laguna“ ir kažką daro prie šio automobilio dešinės pusės priekinio rato. Vyriškis apžiūri aplinką. Po to, apie 16:34 val. trumpam pritupia šalia automobilio „Renault Laguna“ dešinės pusės priekinio rato, o apie 16:35 val. trumpai prisėda prie šio automobilio dešinės pusės galinio rato. Apie 16:36 val. minėtas vyriškis stovi prie automobilio „Renault Laguna“. Apie 16:40 val. vyriškis trumpam nueina iki namo laiptinės. Apie 16:41 val. vyriškis prieina prie savo automobilio ir atidaro bagažinės automobilio dureles. Apie 16:42 val. vyriškis atidaro ir netrukus uždaro savo automobilio variklio dangtį. Vaikšto ir stebi aplinką, rūko. Apie 16:46 val. minėtas vyriškis stovi šalia automobilio „Renault Laguna“ prie kairės pusės galinio rato. Apie 16:49 val. vyriškis grįžta namo. Iš Fotolentelėje Nr. 1 esančių nuotraukų matyti nusikalstamos veikos padarymo vieta ir vyriškis, esantis prie automobilio „Renault Laguna“ (b. l. 12-19).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog Z. D. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. atsuktuvu pradūrė M. Š. priklausančio automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturių ratų padangas, kurių bendra vertė yra 200 eurų. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog kaltinime nurodyta dieną, išgėręs namuose apie pusę butelio degtinės, apie 16 val. išėjo į namo kiemą ir pamatė stovintį automobilį „Renault Laguna“. Jis pagalvojo, kad tai vieno jo pažįstamo, su kuriuo turėjo konfliktą, automobilis, ir nusprendė jam atkeršyti, pradurti padangas. Paėmė atsuktuvą, apie 20 cm ilgio, ir šiuo atsuktuvu pradūrė minėto automobilio keturių ratų padangas. Z. D. kaltę įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina liudytojo M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, byloje esantis vaizdo įrašas bei jo apžiūros protokolas. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Iš bylos duomenų matyti, jog padaryta 200 eurų žala, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. Nr. 1031 nutarimu dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo, atitinka 4 MGL dydžio žalą. BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šiame skyriuje numatytas turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Atitinkamai dėl šios priežasties teismas patikslina kaltinimą, o būtent, kad Z. D. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Toks patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės ir nepablogina kaltinamojo padėties.

Kaltinamojo Z. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Z. D. padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pilnai pripažino, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi ir neprieštarauja, kad baudžiamoji byla Z. D. atžvilgiu būtų nutraukta, su kaltinamuoju susitaikė, jam kaltinamasis atlygino padaryta žalą ir jo atsiprašė. Z. D. anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 61), administracine tvarka per pastaruosius trejus metus baustas, administraciniai nusižengimai susiję su transporto priemonių vairavimu ar važiavimu be bilieto, daugumą jam paskirtų baudų yra sumokėjęs (b. l. 64-66), šiuo metu niekur nedirba (b. l. 63), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Įvertinus išdėstytas aplinkybes manytina, kad Z. D. padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas Z. D. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam Z. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. buvo pareiškęs civilinį ieškinį 200 eurų sumai (b. l. 27). Kaltinamasis su ieškiniu sutiko, ieškinio sumos neginčijo. Kaip minėta, nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi, žala yra atlyginta.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio; atsisakius ieškinio, teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 1 dalis), o bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes – kad žala civiliniam ieškovui atlyginta, jis pretenzijų kaltinamajam neturi, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog šis atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, dėl ko jis priimtinas ir byla dalyje dėl civilinio ieškinio nutrauktina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašais, esanti prie bylos viršelio, paliktina saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje 2021 m. kovo 25 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir meditaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir meditaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.3.1., 14.3.2. punktais, valstybės naudai iš kaltinamojo Z. D. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 180,00 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020-06-26 įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau pažymėtina, BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Nagrinėjamu atveju byloje teismas pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu pagal įstatymą, nes Z. D. nemoka proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). T. y. nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą, juolab, kad nemokėjimas proceso kalbos iš esmės trukdo ne tik suprasti, kuo esi kaltinamas, bet ir žinoti teisės aktus, kuriais yra užtikrinamos kaltinamojo teisės, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą. Be to jis nedirba, pats jis neprašė skirti jam gynėją, taigi byloje nenustatyta pagrindo manyti, jog kaltinamasis vengė pats pasirinkti gynėją, t. y. piktnaudžiavo savo teise turėti gynėją, dėl ko valstybė būtų nepagrįstai patyrusi išlaidų. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

Z. D. (Z. D.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiuoju.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

CD laikmeną su vaizdo įrašais, esančią prie bylos viršelio, palikti saugoti prie bylos.

Z. D. išaiškinti, kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė