- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2S-2837-565/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01900-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- R. A., I. A.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankui
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. A. ir I. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. A. ir I. A. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankui dėl įpareigojimo parduoti privačiais statiniais užstatytą valstybinės žemės sklypą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi patvirtinta ieškovų R. A., I. A. ir atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) bei valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto bankas sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovė NŽT įsipareigojo organizuoti valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo procedūrą ir parengti paminėto žemės sklypo pardavimo sutarties projektą. Atsakovė NŽT taip pat įsipareigojo valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti ieškovams Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“, nustatyta tvarka, netaikant šių taisyklių 17 punkte numatytos nuolaidos. Ieškovai įsipareigojo valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nupirkti Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“, nustatyta tvarka, netaikant šių taisyklių 17 punkte numatytos nuolaidos. Atsakovė VĮ Turto bankas patvirtino, kad neprieštarauja taikos sutarties sudarymui bei šalių prisiimtiems įsipareigojimams.
Šalies argumentai
2. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 1.1 ir 1.2 punktų įvykdymo.
3. Ieškovai nurodė, jog atsakovė NŽT nevykdo savo įsipareigojimų pagal taikos sutartį. Nors taikos sutartyje ir nėra aiškiai apibrėžtas terminas, per kurį atsakovė NŽT privalo įvykdyti prisiimtinus sutartinius įsipareigojimus, tačiau pagal bendrąjį teisės principą šis terminas turi būti protingas ir neužvilkinantis ieškovų teisėtų interesų įgyvendinimo disponuojant jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu. Taikos sutarties 2 punkte yra aiškiai deklaruota, kad yra priimti visi būtini sprendimai, gauti leidimai ir sutikimai, reikalingi taikos sutarties pasirašymui. Taikos sutarties 1.1 ir 1.2 punktų realizavimui atsakovei NŽT nereikia atlikti jokių kitų papildomų procedūrinių veiksmų, tik formaliai parengti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir pagal ją žemės sklypą parduoti ieškovams.
Atsiliepimas
4. Atsakovė NŽT prašo netenkinti ieškovų prašymo.
5. Atsakovė NŽT nurodė, jog vykdomojo rašto išdavimas sudarytų teisines prielaidas vykdyti imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančios taikos sutarties nuostatas, priimti naujus administracinius aktus, dėl kurių ateityje gali kilti nauji teisiniai ginčai. Nurodė, jog pastato (bibliotekos), kuriam eksploatuoti skirtas ginčo žemės sklypas, įsigijimo sandorio sudarymo metu (tai yra tuo metu, kai pastatą viešo aukciono būdu įsigijo ieškovai), ginčo žemės sklypui buvo nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, bei nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – nacionaliniai ir regioniniai parkai, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos. Ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis šiuo metu yra pakeista į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją, o pastato (bibliotekos) paskirtis pakeista į daugiabučio gyvenamojo namo. Civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo vertinta, ar ginčo žemės sklypo pardavimo teisinės kliūtys, egzistavusios pastato (bibliotekos) įsigijimo sandorio sudarymo metu, buvo pašalintos teisėtai, dėl ko teismas patvirtino taikos sutartį, kuria atsakovė NŽT prisiėmė įsipareigojimą organizuoti ginčo žemės sklypo pardavimą, nors šio sklypo pardavimas de facto (iš tikrųjų) negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi prašymo netenkino.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog taikos sutarties sąlygos, dėl kurių prašoma išduoti vykdomąjį raštą byloje, negali būti vykdomos priverstinai, kadangi jose nustatyti atsakovės NŽT įsipareigojimai, jų nekonkretizuojant, neapibrėžiant laiko aspektu, dėl ko šiuo atveju negalima spręsti ir apie jų neįvykdymą, sudarantį pagrindą pradėti priverstinį vykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
8. Ieškovai R. A. ir I. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir tenkinti ieškovų prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. šalių sudaryta taikos sutartis, patvirtinta teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi, nėra nuginčyta, todėl yra įsiteisėjusi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalimi, patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo galią, o tai reiškia, kad atsakovė NŽT po taikos sutarties įsiteisėjimo privalėjo savo pareigas pagal ją vykdyti nedelsiant;
8.2. tarp šalių nekilo ginčo dėl to, ar įsipareigojimai pagal taikos sutarties 1.1 ir 1.2 punktus yra vykdomi, t. y. tiek ieškovai, tiek atsakovė NŽT sutinka su aplinkybe, kad atsakovė NŽT nevykdo pagal taikos sutarties 1.1 ir 1.2 punktus prisiimtų įsipareigojimų: jau beveik metus piktybiškai bei nesąžiningai nesudaro žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovais, nors turi pareigą tai daryti pagal įsiteisėjusią teismo nutartį;
8.3. jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti (CK 6.53 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.35 straipsnio 4 d. preziumuojama, kad terminas nustatomas skolininko naudai, todėl, nesant termino, skolininkas negali juo remtis ir prašyti atidėti prievolės įvykdymą. Jei terminas netaikomas, prievolę reikia įvykdyti nedelsiant;
Atsiliepimas
8.4. pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog konkrečiu atveju apskritai nėra aišku, ar atsakovė NŽT vykdo prisiimtus įsipareigojimus, yra nemotyvuotas ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atsakovė NŽT atsiliepime į ieškovų prašymą išduoti vykdomąjį raštą nesirėmė argumentu, kad taikos sutartyje nėra nustatytas jos įsipareigojimų vykdymo terminas, o rėmėsi argumentais, jog taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Atsakovės NŽT pasirašytos taikos sutarties 3 punkte įtvirtinta, jog sudaroma taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl atsakovė NŽT nepagrįstai teigia, jog taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms;
8.5. skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas paneigė teismo sprendimo privalomumo, šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo ir pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) principus. Taikos sutarties 1.1 ir 1.2 punktuose numatyta pareiga yra aiški ir konkreti, todėl turi būti įvykdyta, o jos neįvykdžius laisva valia – šios nuostatos turi būti vykdoma priverstine tvarka.
9. Atsakovė NŽT prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. vykdomojo rašto išdavimas šioje civilinėje byloje sudarytų teisines prielaidas vykdyti imperatyvioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 daliai, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 daliai, 13 straipsnio 6 punktui, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 14 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.8 papunkčiui) prieštaraujančias taikos sutarties sąlygas;
9.2. civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo vertinta, ar 0,1241 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo teisinės kliūtys, egzistavusios pastato (bibliotekos) įsigijimo sandorio sudarymo metu, buvo pašalintos teisėtai;
9.3. atsakovė NŽT kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-65-239/2020.
10. Atsakovė VĮ Turto bankas prašo ieškovų atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
12. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).
14. Kartu su atskiruoju skundu ieškovai pateikė 2021 m. rugsėjo 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą apie žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog teikiami įrodymai patvirtina aplinkybę, jog atsakovė NŽT iki šiol nėra įvykdžiusi taikos sutarties 1.1 ir 1.2 punktuose prisiimtų įsipareigojimų, tai yra su ieškovais vis dar nėra sudaryta valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis.
15. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė NŽT pateikė 2021 m. rugpjūčio 31 d. rašto Nr. 1SD-2025-(3.7 E.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ kopiją. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. spalio 1 d. užregistruotas atsakovės NŽT raštas dėl informacijos pateikimo, kuriuo NŽT informavo apeliacinės instancijos teismą, jog Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė, siekianti apginti viešąjį interesą, 2021 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
16. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė proceso šalių piktnaudžiavimo teikiant naujus įrodymus. Be to, teikiamų įrodymų priėmimas į bylą neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl proceso šalių teikiami įrodymai priimami.
Dėl ginčo esmės
17. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovų prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
19. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
20. Iš bylos duomenų nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi patvirtino ieškovų ir atsakovų NŽT bei VĮ Turto bankas sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovė NŽT įsipareigojo organizuoti valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo procedūrą ir parengti šio žemės sklypo pardavimo sutarties projektą (taikos sutarties 1.1 punktas). Atsakovė NŽT taip pat įsipareigojo valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti ieškovams Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“, nustatyta tvarka, netaikant šių taisyklių 17 punkte numatytos nuolaidos (taikos sutarties 1.2 punktas). Ieškovai įsipareigojo nurodytą valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nupirkti (taikos sutarties 1.3 punktas). Nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 19 d.
21. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami išduoti vykdomąjį raštą dalyje dėl taikos sutarties 1.1 ir 1.2 punktų vykdymo, teigdami, jog atsakovė NŽT nevykdo savo įsipareigojimų. Atsakovė NŽT su ieškovų prašymu nesutiko, nurodydama, jog teismo patvirtinta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl negali būti vykdoma.
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atmesdamas ieškovų prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodė, jog taikos sutarties sąlygos, dėl kurių prašoma išduoti vykdomąjį raštą byloje, negali būti vykdomos priverstinai, kadangi jose nustatyti atsakovės NŽT įsipareigojimai, jų nekonkretizuojant, neapibrėžiant laiko aspektu, dėl ko negalima spręsti ir apie jų neįvykdymą, sudarantį pagrindą pradėti priverstinį vykdymą.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nenustatė reikšmingų aplinkybių, susijusių su taikos sutarties sąlygomis ir jų priverstinio vykdymo galimybe, o tik formaliai konstatavo, jog negalima spręsti apie taikos sutarties sąlygų neįvykdymą. Pažymėtina, kad prašymas dėl vykdomojo dokumento išdavimo kiekvienu atveju turi būti išsprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į tuo metu susiklosčiusią situaciją bei konkrečias faktines aplinkybes, patikrinant, ar vykdomos taikos sutarties sąlygos, dėl kurių prašoma išduoti vykdomąjį raštą, jeigu nevykdomos, tai dėl kokios priežasties, ar konkretus taikos sutarties susitarimas (sąlyga) gali būti įgyvendintas per priverstinio sprendimo vykdymo institutą.
24. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog atsakovė NŽT neginčija aplinkybės, kad ji nevykdė šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, tačiau nurodo, jog ginčo sklypo pardavimas ieškovams de facto (iš tikrųjų) negalimas ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Šiuo aspektu pažymėtina, jog taikos sutarties turinys (sąlygos), jo atitiktis šalių valiai, kartu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi nutartis galėtų būti peržiūrimos atnaujinus procesą byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, o ne vykdomojo rašto išdavimo procese (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai).
25. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Vilniaus regiono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. eA2-9874-1150/2021 pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės, siekiančios apginti viešajį interesą, pareiškimą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-65-239/2020 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kuriuo prašoma atnaujinus procesą panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti taikos sutartį. Taigi būtent nurodytoje byloje bus nustatinėjamos atsakovės NŽT nurodomos aplinkybės, susijusios su taikos sutarties sąlygų teisėtumu.
26. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, pirmiausia svarbu nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (arba) jų priverstinai vykdyti apskritai neįmanoma, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (CPK 646 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).
27. Nagrinėjamu atveju apeliantų prašymas išduoti vykdomąjį raštą siejamas su taikos sutarties 1.1 ir 1.2 punkto nuostatomis, nukreiptomis į atsakovės NŽT įsipareigojimus po taikos sutarties patvirtinimo organizuoti ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo procedūrą ir parengti paminėto žemės sklypo pardavimo sutarties projektą bei parduoti ieškovams Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“, nustatyta tvarka, netaikant šių taisyklių 17 punkte numatytos nuolaidos.
28. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto ieškovams išdavimo, nepagrįstai netyrė bei nevertino esamų aplinkybių dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo ir jų skundžiamoje nutartyje neaptarė. Neanalizuodamas pačių taikos sutarties sąlygų, dėl kurių prašoma išduoti vykdomąjį raštą, o tik formaliai konstatuodamas, jog tokių sutarties sąlygų priverstinis vykdymas yra negalimas, pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės. Konkrečiu atveju teismo atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą nėra pagrįstas sisteminiu byloje esančių duomenų vertinimu. Apeliacinis instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti apeliantų prašymo dėl vykdomojo raštų išdavimo pagrįstumą iš esmės, ir, kaip to expressis verbis (aiškiai) reikalauja CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatos, ištirti šalių nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių išsamiau netyrė ir neanalizavo.
29. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį naikinti ir ieškovų prašymą išduoti vykdomąjį raštą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, todėl apeliacinės instancijos teismui iš esmės išnagrinėjus bylą, ginčo šalims bus užkirstas kelias į apeliaciją.
30. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškovų prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir ieškovų R. A. ir I. A. prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.