- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-30
- Bylos Nr.
- 1A-230-81-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 26-1-01363-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Arvydas Stankus, Romas Aikevičius
- Nuteistasis
- R. J.
- Advokatai
- Vacovas Kaminskis
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-230-81/09
2009 m. balandžio 30 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Vacovui Kaminskiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J./J./ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. nuteistas už nusikaltimus, numatytus
- Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso /toliau – LR BK/ 259 str. 1 d. - laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams;
- LR BK 253 str. 1 d. - laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d., 65 str. 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2008 03 04 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis, prie neatliktų bausmių pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė ir 3 (trijų) MGL dydžio (375 -trijų šimtų septyniasdešimt penkių litų) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. nuteistas padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 259 str. 1 d. už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008 09 30, (duomenys neskelbtini) gt., , iš tyrimo metu nenustatyto asmens, pažeisdamas 1998 01 08 Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą - heroiną 0,024 g, įtrauktą į „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą“, patvirtintą 2003 04 23 Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. V-239, kurią neteisėtai laikė savo drabužių kišenėse ir gabeno (duomenys neskelbtini) m. gatvėmis iki 2008 09 30 d. 21.20 val., kol išeinant iš prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, ir minėta narkotinė medžiaga pas jį buvo rasta ir paimta.
Be to, R. J. nuteistas padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 253 str. 1 d. už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008 09 30, (duomenys neskelbtini) gt., iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo tris šaudmenis – pramoninės gamybos 22-o (5,6 mm) kalibro ilguosius žiedinio įskėlimo šovinius, skirtus šaudyti iš daugelio modelių ginklų, juos neteisėtai laikė savo drabužių kišenėse ir gabeno (duomenys neskelbtini) m. gatvėmis iki 2008 09 30 d. 21.20 val., kol išeinant iš prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų , pristačius į (duomenys neskelbtini) policijos komisariato operatyvaus valdymo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), šie trys šaudmenys pas jį buvo rasti ir paimti.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. J. apeliaciniu skundu prašo paskirti švelnesnę bausmę ir leisti ją atlikti laisvėje, nes jis yra jauno amžiaus, anksčiau neatliko laisvės atėmimo bausmės, o paskirta bausmė yra per griežta, nes jis nežinojo, kad šovinių turėjimas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę .
Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių: gynėjo, prašiusio skundą patenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Apeliantas kaltės dėl padaryto nusikaltimo neginčija, todėl teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso /toliau – LR BPK/ 320 str. 3 d., nagrinėja apeliacinį skundą neišeidamas už skundo ribų.
LR BK 54 str., apibrėžiančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, 2 d. nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas nuteistajam R. J. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis LR BK 27 str. 1 d. nustatyta tvarka yra nusikaltimų recidyvas, padarė tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas kelis kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad, šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, praėjus tik pusei metų nuo ankstesnio nuosprendžio paskelbimo. Tai rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, savo gyvenimo būdo nepakeitė, išvadų dėl savo elgesio nepadarė.
LR BK 56 str. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, ir siekiant užtikrinti tinkamą bausmės individualizavimo tikslų įgyvendinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę R. J..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatydamas paskirtosios bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi aukščiau nurodytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54str. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. J. padarė nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teisiamas ketvirtą kartą, nusikalto neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, praėjus trumpam laikotarpiui nuo ankstesnio nuosprendžio paskelbimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nuteistajam už nusikaltimų, numatytų LR BK 259 str. 1 d, ir 253 str. 1d.,skyrė bausmes žymiai mažesnes nei sankcijoje numatytas šių bausmių vidurkis.
Už nusikaltimo, numatyto LR BK 253 str. 1 d. padarymą, teismas nuteistajam skyrė 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kai tuo tarpu šio straipsnio sankcijose nurodytas laisvės atėmimo bausmės terminas iki 5 (penkerių) metų. Ši bausmė yra žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis ir nėra aiškiai per griežta.
Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad nei bausmės, paskirtos už atskiras veikas, nei galutinė subendrinta bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos bei paties nuteistojo pavojingumą, nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti LR BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus. Teisinio pagrindo ją švelninti ir taikyti LR BK 62 str. ir 54 str. 3 d. nėra.
Kaip jau nurodyta aukščiau, pagal baudžiamąjį įstatymą teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių, tarp jų ir kaltininko asmenybei, neturi būti suteikiama išskirtinė reikšmė, todėl nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės dydžio turi atsižvelgti į tai, kad jis yra jauno amžiaus, nes teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės dydžio atsižvelgia į nurodytų aplinkybių visumą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje taip pat nėra pagrindo taikyti LR BK 75 str. Netikslinga atidėti bausmės vykdymą nuteistajam, nes jis veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. LR BK 75 str. taikomas tais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti,jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. J. teisiamas ketvirtą kartą, bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo pritaikytas, veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, praėjus keliems mėnesiams nuo teismo nuosprendžio priėmimo. Tai rodo, kad R. J. nepateisino teismo jam pareikšto pasitikėjimo, nepadarė išvadų dėl savo elgesio, ir paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas nepadės pasiekti LR BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, kuriais, be kita ko, siekiama taip paveikti nusikaltusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam R. J. atlikus tik realią laisvės atėmimo bausmę bus užtikrintas teisingumo principas ir pasiekti bausmės tikslai.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. J. paskirtoji bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų bei paties nuteistojo pavojingumą, nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti individualizuotos bausmės tikslus. Teisinio pagrindo bausmę švelninti bei atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą nėra.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, teisinių pagrindų jį keisti ar naikinti nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. J./J/ apeliacinį skundą atmesti.