Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo K. J., duomenys neskelbtini, skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nutarties, kuria K. J. paskirtra kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K.J. įtariamas tuo, kad 2008 m. kovo l d., apie 12 val., duomenys neskelbtini , O. Š. gyvenamojo namo virtuvėje, veikdamas bendrininkų grupe su O. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia suduodami smūgius su nenustatytu daiktu E.Š. į galvą, padarė nukentėjusiajam E. Š. tris kirstines žaizdas galvoje, dėl to pastarasis žuvo. Tokiais savo veiksmais K.J. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. l d.

Įtariamasis paduotame skunde prašo panaikinti nutartį, kuria buvo paskirtas suėmimas. Nurodo, kad teismas tenkindamas prokuroro prašymą vadovavosi tik tuo, jog jis anksčiau teistas, nors pažymėjo, jog teistumas išnykęs. Tokia teismo formuluotė, įtariamojo nuomone, varžo jo teises ir laisves, nes teistumui išnykus asmuo laikomas neteistas. Pažymi, kad teistas buvo daugiau kaip prieš dešimt metu pagal LR BK 310 str. Teigia, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena ūkiškai, turi 3 ha žemės, laiko 3 (tris) karves, triušių ir tai yra jo pragyvenimo šaltinis. Todėl teismo teiginys, kad jis nedirba, K. J. nuomone, yra nepagrįstas. Be to nurodo, kad pareikšto įtarimo pripažinti negali, nes nusikaltimo nepadarė. Mano, kad O. Š. ir jos sūnus E. Š.jį apkalba, nes tam turi asmeninių paskatų, kurias nurodė tyrėjui.

Įtariamojo K. J. nuomone, duomenų, kad būdamas laivėje gali paveikti liudytojus, trukdyti procesui, nėra.

Teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, jog kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat jomis siekiama užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.

Nusikaltimas, kurio padarymu yra įtariamas K. J., priskiriamas tyčiniams nusikaltimams, patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. numatytą nusikaltimų sąrašą.

Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 1 d., padarymą numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, tai yra realus pagrindas manyti, kad K. J. gali bėgti( slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurororo ( BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra daug neaiškumų, prieštaravimų, kuriuos būtina išsiaiškinti, ir dėl to yra pagrindas manyti, kad K. J. būdamas laisvėje gali paveikti liudytojus bei kitaip trukdyti procesui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad K. J. savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nustatęs kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo pagrindus bei sąlygas pagrįstai K. J. paskyrė griežčiausią kardomąją priemonę. Naikinti nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo K. J. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.