Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Algirdo Gapučio, Donato Jatužio ir Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 227 straipsnio 2 dalį jam paskirta 100 MGL (5000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų (100 MGL baudos), pridedant dalį paskirtos švelnesnės bausmės – 50 MGL baudos ir paskirta subendrinta bausmė – 150 MGL (7500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 100 MGL (5000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityta viena para, išbūta laikinajame sulaikyme ir laikytina jį atlikus 2 MGL (100 Eur) baudą.

Likusią 98 MGL (4900 Eur) baudą V. K. įpareigotas sumokėti savanoriškai per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsnio 1-3 dalimis, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, jos termino pradžią skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos (2024-03-22).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, 6 dalimi, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – jam priklausančio turto – automobilio „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Automobilis „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti į UAB „X“ aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), konfiskuotas.

Priteista iš V. K. 16,18 Eur pašto išlaidų į valstybės pajamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

V. K. apeliacinis skundas atmetamas

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d.). Nuteistasis V. K. neginčija savo kaltės, nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo, taip pat neginčija ir paskirtos bausmės rūšies bei baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, tačiau jis nesutinka su bausmės - baudos dydžiu bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu, todėl teisėjų kolegija baudžiamąją bylą patikrina apeliacinio skundo ribose.

7. Baudžiamasis įstatymas nenumato konkrečių sąlygų, kurioms esant teismas parenka konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, tačiau visais atvejais privalu paisyti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, kuriuos teismas turi įvertinti, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visais atvejais, individualizuodamas bausmę, teismas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, t. y. teismas turi paskirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam V. K.paskirta bausmės rūšis bei jos dydis yra adekvati jo asmenybei, padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį.

9. Kaip matyti, V. K. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje padarymo. Pirmoji nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o antroji – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Įstatymų leidėjas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą numato baudą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas V. K. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskyrė 51 MGL (2550 Eur) baudą, o pagal BK 227 straipsnio 2 dalį - 100 MGL (5000 Eur) baudą. Šios bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta 150 MGL (7500 Eur) bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta 100 MGL (5000 Eur) bauda. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas vienas tyčinis apysunkis ir vienas tyčinis nesunkus nusikaltimai, veikos padarytos tiesiogine tyčia, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs abi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę nusikalstamoje veikoje pagal BK 227 str. 2 d. sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jos padarymui. Teismas taip pat įvertino ir V. K. asmenybę: neteistas, tačiau 2018-05-16 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir vadovaujantis BK 40 straipsnio 1-4 dalimis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato 1 m. 6 mėn. laiduotojo – sūnaus atsakomybėn ir byla V. K. atžvilgiu nutraukta, paskiriant V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, atimant teisę vairuoti transporto priemones 2 m., jis per trejus metus iki šių nusikaltimų padarymo administracine tvarka baustas net šešis kartus, šiuo metu nebedirba.

10. Kaip jau minėta, apeliantas neginčija jam paskirtos bausmės rūšies, tačiau mano, kad paskirta bauda yra per didelė. Visgi, teisėjų kolegija su tokiais apelianto skundo teiginiais nesutinka. Visų pirma pabrėžtina, kad V. K.pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą skiriamos baudos nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Tuo tarpu to paties straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad už apysunkį nusikaltimą skiriamos baudos nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. K.už jo padarytas nusikalstamas veikas skyrė švelniausias sankcijoje numatytas bausmes – baudas, jos dydžius parinkdamas minimalią ir labai artimą minimaliai, t. y. pirmosios instancijos teismas V. K. paskyrė 51 MGL dydžio baudą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 100 MGL dydžio baudą pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Nuteistajam paskirtos baudos savo dydžiu, palyginti su padarytomis nusikalstamomis veikomis ir atsižvelgiant į įstatyme nustatytą reglamentavimą, nėra aiškiai per didelės. Be to, paskiros baudos, subendrintos nuteistajam palankesnių bausmių bendrinimo būdu (iš dalies sudedant) ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu iki 100 MGL dydžio, kas yra žymiai mažiau nei sankcijose numatytos baudos vidurkis. Taip pat pabrėžtina, kad į paskirtą bausmę buvo įskaityta viena para išbūta laikinajame sulaikyme ir laikyta, kad neatlikta bausmės dalis yra 98 MGL (4900 Eur). Pažymėtina ir tai, jog įstatyme numatyta, jog baudos bausmė turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas įprastai ir taikoma. Skundžiamu nuosprendžiu, nuteistajam išaiškinta, jog bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių. Taigi, teismas atsižvelgęs į nuteistojo charakterizuojančius duomenis, jo asmenybę, nustatė ilgesnį baudos sumokėjimo terminą negu numatyta įstatyme. Įvertinus tai, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, parinkęs V. K.artimą minimumui baudos bausmę, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tuo tarpu jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, dėl ko dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo padėtį nėra jokio pagrindo.

11. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pabrėžia, kad bausmė yra paties nusikaltimą padariusio asmens netinkamų veiksmų rezultatas. Būtų nesuprantama, jei padaręs nusikaltimą asmuo galėtų pasirinkti jam patogią bausmės rūšį ir jos dydį, toliau patogiai gyventi ir nejusti padaryto nusikaltimo pasekmių. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmės individualizavimo yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. taip pat prašo sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – taikymo terminą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu 3 metų aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminu nėra objektyvaus pagrindo.

13. Remiantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Taigi, tiek baudžiamojo poveikio priemonės, uždraudimo naudotis specialiąja teise, skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, taip pat humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

14. Byloje nėra ginčo dėl to, jog V. K.jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (BK 281¹ straipsnio 1 dalyje) padarė naudodamasis specialia teise, vairuoti kelių transporto priemones. Pirmosios instancijos teismas, tiek paskiriant šią priemonę, tiek nustatant jos terminą, įvertino reikšmingas bylos aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas įvertino tai, jog V. K. jau 2018-05-16 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu buvo pripažintas padaręs analogišką nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojo – sūnaus atsakomybėn ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, atimant teisę vairuoti transporto priemones 2 m., tačiau tinkamo ir drausminančio poveikio tai neturėjo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir papildomai pažymi, jog V. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš neblaivumo nustatymo akto matyti, jog pirmu tikrinimu, atliktu 18²⁵ val., nustatytas 2,61 promilių neblaivumas, o 18⁴⁵ val. atlikus pakartotinį tikrinimą, nustatytas 2,27 promilių neblaivumas. Taigi, V. K. nustatytas mažiausiais 2,27 promilių neblaivumas ženkliai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę (1,5 promilės alkoholio). Svarbu ir tai, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog V. K.nėra pavyzdingas kelių eismo dalyvis. Apeliantas ne kartą yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tokius kaip leistino greičio viršijimas, ar vairavimas neužsisegus saugos diržų, taip pat vairavimas transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros. Maža to, V. K. administracine tvarka baustas ir už tai, jog vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai jam atimta teisė vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 metams (nuo 2018-06-06) (1 t., b. l. 114-120). Įvertinus šias aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės baudžiamojo poveikių priemonių skyrimui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 3 metų teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Kaip jau minėta, maksimalus šios poveikio priemonės taikymo terminas yra 5 metai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad V. K.paskirta baudžiamojo poveikio priemonė būtų per griežta ir pažeistų BK 68 straipsnio nuostatas. Minimalaus, apelianto poreikius atitinkančio draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas, pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį.

15. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės BK 68 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, įvertinus tai, kad jo neteisėti veiksmai šiuo atveju kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio apelianto sveikatai ar net gyvybei, taip pat tai, kad praeityje paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, atimant teisę vairuoti transporto priemones 2 m., tinkamo ir drausminančio poveikio neturėjo, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nuteistajam V. K.uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, motyvuotas bei priimtas nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo (BK 68 straipsnis) reikalavimų. Jokių kitų argumentų, kodėl apeliantas mano, jog jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – taikymo terminas yra neproporcingas, nenurodė ir teisėjų kolegija, tokių aplinkybių nenustatė.

16. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.