- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-08
- Bylos Nr.
- e2S-1226-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10278-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- J. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos banko Priežiūros tarnyba
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimo panaikinimo, suinteresuotasis asmuo – Lietuvos banko Priežiūros tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė panaikinti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2018 m. gruodžio 20 d. raštą (sprendimą) Nr. S 2018/(21.12-2101)-12-6689 ir įpareigoti Lietuvos banko Priežiūros tarnybą tinkamai išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. lapkričio 19 d. skundą. Nurodė, jog į Lietuvos banką kreipėsi dėl AB SEB bankas atsisakymo pareiškėjai, kaip neveiksnaus asmens turto administratorei ir globėjai, suteikti banke esančios šio asmens vardu atidarytos banko sąskaitos internetinės bankininkystės paslaugą. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba (toliau – Tarnyba) 2018 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. S 2018/(21.12-2101)-12-6689 (toliau – Sprendimas), kuriuo netenkino pareiškėjos skundo ir atsisakė iš esmės nagrinėti tarp pareiškėjos ir AB SEB banko kilusį ginčą. Tarnyba iš esmės neatliko Tarnybai pagal kompetenciją pavesto vartojimo ginčo dėl finansinių paslaugų, numatytų Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme, nagrinėjimo procedūros.
2. Tarnyba, nurodydama, kad daugelis pareiškėjos keliamų klausimų nėra priskirta jos kompetencijai, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje nurodytą prievolę skundą arba konkrečias juo keliamų reikalavimų dalis persiųsti pagal kompetenciją atsakingoms institucijoms. Tarnybos sprendimu buvo pažeistas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Pareiškėjos prašymas dėl jos sūnaus ir globotinio sąskaitai priskirtos internetinės bankininkystės paslaugos suteikimo yra imperatyviai išvestinis iš įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-37552-854/2016. Tarnybos sprendimas iš esmės pažeidžia ir valstybės institucijų prioritetinę pareigą savo kompetencijos ribose imtis visų priemonių neįgaliojo asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei tinkamam ir visapusiškam įgyvendinimui.
3. Tarnyba nepagrįstai atsisakė vadovautis jai privaloma JTO Neįgaliųjų teisių konvencija, nevertino pareiškėjos skunde itin aiškiai išdėstyto ir įrodyto kredito įstaigos diskriminacinio elgesio, tiesiogiai atsisakant suteikti jos globotinio vardu elektroninės bankininkystės netrukdomo naudojimosi paslaugą. Be internetinės bankininkystės paslaugos yra apsunkinama pareiškėjos galimybė rūpintis globotinio sveikatos priežiūra, nes tik šios paslaugos pagalba yra galimas naudojimasis internetinės paciento kortelės (IPK) paslauga. Neturėdama galimybės naudotis savo globotinio vardu internetinės bankininkystės paslauga, pareiškėja negali objektyviai žinoti savo globotinio banko sąskaitoje turimų piniginių lėšų likučio, negali žinoti lėšų judėjimo ir, siekdama gauti šią informaciją, privalo kiekvieną kartą kartu su globotiniu vykti į banką ir šią esminę informaciją gauti tik užsisakydama globotinio sąskaitos banko išrašą popieriniu būdu. Toks neįgalaus asmens teisių varžymas nėra suderinamas nei su Konvencijos nuostatomis nei su nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, imperatyviai draudžiančiu bet kokio turinio ir formos neįgalaus asmens diskriminaciją.
Šalies argumentai
4. Suinteresuotas asmuo, Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog pareiškėja savo skundą nepagristai vertina ne kaip prašymą įvertinti, ar banko veiksmai nepažeidė teisės aktų, kurių priežiūra priskirta Lietuvos bankui, reikalavimus, o kaip prašymą ne teismo tvarka išnagrinėti vartojimo ginčą. Lietuvos bankas veikia pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymą. Pareiškėja prašė išnagrinėti skundą bei ištirti konkrečius banko veiksmus, todėl pareiškėjos skundas buvo teisėtai ir pagrįstai įvertintas kaip prašymas nustatyti, ar banko veiksmai nepažeidė Lietuvos banko kompetencijai priskirtų teisės aktų reikalavimų, ir galimą poveikio priemonių banko atžvilgiu taikymą ir (arba) kitų veiksmų, susijusių su Lietuvos banko vykdoma finansų rinkos dalyvių priežiūra, atlikimą. Teismui pateiktu skundu pareiškėja taip pat prašo teismo įpareigoti Lietuvos banką tinkamai išnagrinėti pareiškėjos skundą, o ne ginčą.
5. Lietuvos bankui suteikta teisė atlikti priežiūros veiksmus tik vertinant, kaip finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o ne kitais tikslais. Lietuvos bankas turi teisę pradėti finansų rinkos dalyvio galimai padaryto pažeidimo tyrimą ir tokiam finansų rinkos dalyviui taikyti poveikio priemones tik dėl Lietuvos banko kompetencijai priskirtų teisės aktų reikalavimų pažeidimų. CK nuostatų laikymosi kontrolė nėra priskirta Lietuvos banko kompetencijai. Tarnyba priėmė sprendimą ne grąžinti pareiškėjos skundą, o jį išnagrinėti kaip prašymą suteikti administracinę paslaugą ir atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, įvertinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei pateikti pareiškėjai Lietuvos banko nuomonę dėl skunde nurodytų banko veiksmų.
6. Tarnyba nenustatė požymių, jog bankas pareiškėjos skundžiamais veiksmais, tai yra prašymu sudarant sutartį dėl elektroninės bankininkystės pateikti CK nurodytą teismo leidimą, pažeidė finansinių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimą. Tarnyba taip pat atitinkamai įvertino banko veiksmų atitiktį Mokėjimų įstatymo 12 straipsnio nuostatoms, įtvirtinančioms draudimą diskriminuoti mokėjimo paslaugų vartotojus, nurodydama, kad esama situacija susiformavo dėl ne nuo banko priklausančių aplinkybių, o teisinio reguliavimo – įstatymu įtvirtintais imperatyviais globėjo ir turto administratoriaus teisės sudaryti globojamo asmens vardu sandorius (CK 3.244 ir 3.245 straipsniai). Todėl minimos CK nuostatos turi būti vertintinos kaip teisėtas siekis užtikrinti ir apsaugoti globojamo asmens teisėtus interesus ir turtą, pasireiškiantis globėjo ir (arba) turto administratoriaus veiksmų priežiūra ir kontrole, sudarant globojamo asmens vardu sandorius. Imperatyvių CK nuostatų, kurių tikslas apsaugoti asmens teises ir teisėtus interesus, laikymasis negalėtų būti laikomas diskriminuojančiais veiksmais, nes yra pagrįstas ir pateisinamas teisėtu tikslu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjos J. N. skundo.
8. Teismas nustatė, jog pagal teisinį reglamentavimą vartotojų teisių gynimo (ginčų su finansų institucijomis sprendimo) srityje bei finansų rinkos priežiūros srityje Lietuvos bankas atlieka visiškai savo tikslais, pobūdžiu ir pasekmėmis skirtingas funkcijas. Vienu atveju Lietuvos bankas veikia kaip ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija, sprendžianti konkretų tarp vartotojo, manančio, kad jo teisės ir (ar) teisėti interesai yra pažeisti, bei banko kilusį ginčą civilinių teisinių santykių srityje. Tuo tarpu, atlikdamas tyrimus finansų rinkos priežiūros srityje (nors pastarieji ir gali būti pradedami pagal banko kliento (vartotojo) skundą) Lietuvos bankas veikia kaip visų Lietuvos Respublikoje veikiančių bankų priežiūros institucija, užtikrinanti tokių bankų sistemos stabilumą, patikimumą, efektyvumą, saugumą bei rizikos ribojimą, ir jokių tarp vartotojų (bankų klientų) ir bankų kilusių ginčų nesprendžia.
9. Lietuvos Bankas pareiškėjos skundą vertino kaip prašymą išnagrinėti skundą bei ištirti konkrečius neteisėtus AB SEB banko veiksmus, tai yra ištirti kaip finansų rinkos dalyvis laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o ne kaip prašymą išnagrinėti tarp pareiškėjos ir AB SEB banko kilusį ginčą ne teismo tvarka. Teismas sutiko su šiais Lietuvos banko argumentais. Pareiškėja pateikdama skundą Lietuvos bankui aiškiai suformulavo savo reikalavimus, tai yra išnagrinėti skundą ir ištirti neteisėtus finansų rinkos dalyvio veiksmus. Be to, pareiškėją atstovauja advokatas, kuris turi aukšto lygio specialių teisinių žinių, todėl galėjo ir turėjo žinoti, kad skundo ir prašymo išnagrinėti ginčą nagrinėjimo procedūros Lietuvos banke skiriasi, kadangi informacija apie ginčo nagrinėjimo Lietuvos banke procedūras, įskaitant prašymo dėl ginčo nagrinėjimo forma, kreipimosi į Lietuvos banką tvarka, yra viešai prieinama Lietuvos banko interneto tinklalapyje, ir atstovaudamas pareiškėją tikslingai Lietuvos bankui pateikė skundą, o ne prašymą ne teismo tvarka išnagrinėti ginčą.
10. Lietuvos bankas turi teisę pradėti finansų rinkos dalyvio galimai padaryto pažeidimo tyrimą ir tokiam finansų rinkos dalyviui taikyti poveikio priemones tik dėl Lietuvos banko kompetencijai priskirtų teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Lietuvos bankas tinkamai įvertino pareiškėjos pateiktą informaciją, skunde nurodytoms aplinkybėms aktualų teisinį reglamentavimą bei AB SEB bankas veiksmų atitiktį aktualių teisės aktų reikalavimams ir pagrįstai nustatė, kad prašomi išnagrinėti klausimai yra nepriskirtini Lietuvos banko kompetencijai, tai yra pagrįstai atsisakė atlikti tyrimą. Nors su banko sąskaita susijusios paslaugos, įskaitant elektroninės bankininkystės paslaugas, yra laikomos mokėjimo paslaugomis ir jų atžvilgiu taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimo įstatymas, kurio priežiūra priskirtina Lietuvos banko kompetencijai, tačiau mokėjimo paslaugų vartotojo, kuriam nustatyta globa ir paskirtas globėjas ir (arba) jo turto administratorius, atstovavimo klausimai (pateikti CK nurodytą teismo leidimą) nepatenka į Mokėjimo įstatymo reguliavimo apimtį, taip pat Lietuvos banko kompetencijai nėra priskirta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos laikymosi priežiūra.
11. Teismas pripažino, jog tai, kad Lietuvos bankas pateikė pareiškėjai rašte nuomonę dėl jos skunde išdėstytų AB SEB bankas veiksmų, tai yra reikalavimo pateikti teismo leidimą pagal CK 3.244 ir 3.245 straipsnius, kad būtų suteikta prieiga prie elektroninės bankininkystės sistemos globotinio vardu, nesudaro pagrindo naikinti priimtą Lietuvos banko raštą (sprendimą). Pareiškėjos argumentus, kad Lietuvos bankas buvo šališkas ir iš esmės nesprendė pareiškėjos skundo bei jame išdėstytų reikalavimų, apsiribojo formaliu savo veiklos nuostatų išaiškinimu, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Lietuvos banko veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti finansų rinką reguliuojantys teisės aktai Lietuvos bankui suteikia įgaliojimus vykdyti bankų ir kitų finansų rinkos dalyvių priežiūrą tik tiek, kiek leidžia minėtų teisės aktų suteikiama kompetencija. Lietuvos bankas išdėstė poziciją tiek dėl Konvencijos laikymosi, kurios priežiūra nėra priskirta Lietuvos banko kompetencijai, tiek dėl diskriminacijos neveiksnaus asmens atžvilgiu AB SEB bankui reikalaujant pateikti pareiškėjos teismo leidimo (MĮ 12 straipsnis, CK 3.244 – 3.245 straipsniai), tiek ir dėl teisės aktų, kurių priežiūra yra priskirti Lietuvos banko kompetencijai.
12. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad be internetinės bankininkystės paslaugos yra apsunkinamos jos kaip globėjos galimybės rūpintis globotinio sveikatos priežiūra, nes tik šios paslaugos pagalba yra galimas naudojimasis internetinės paciento kortelės (IPK) paslauga. Internetine paciento kortele galima naudotis ir neturint prieigos prie internetinės bankininkystės. Internetinėje svetainėje https://viva.santa.lt/ipk/instrukcija.asp nurodyta, jog matyti klinikinius globotinio duomenis galima ir atvykus į gydymo įstaigą bei pateiktus reikiamus dokumentus. Be to, kitą asmenį į gydymo įstaigas galima registruoti ir pasinaudojant savo asmenine banko prieiga. Teismas, netenkinęs pareiškėjos pirmojo prašymo, reikalavimo įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus nenagrinėjo. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnį ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu, tiek po šios institucijos sprendimo priėmimo.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Pareiškėja J. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas šiurkščiai pažeidė imperatyvų reikalavimą motyvuoti priimamą nutartį (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas netinkamai kvalifikavo ginčo turinį, konstatuodamas, kad pareiškėja prašė atlikti finansų rinkos dalyvio tyrimą, o ne išnagrinėti vartojimo teisinių santykių ginčą ikiteismine tvarka. Pareiškėja buvo aiškiai nurodžiusi, jog savo neįgalaus sūnaus interesus siekia apginti, kaip nediskriminacinės finansinės paslaugos gavimo siekiančio vartotojo. Pareiškėja aiškiai ir tiksliai nurodė, kad prašo pašalinti vartotojo teisių pažeidimą pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas, o ne Lietuvos banko įstatymo skirsnyje „Finansų rinkos priežiūra“ reglamentuoto tyrimo. Ginčo teisinė kvalifikacija yra ginčą nagrinėjančios (ikiteisminės ar teisminės) institucijos pareiga. Proceso šalis privalo nurodyti ginčo faktines aplinkybes bei koncentruotai paaiškinti savo teisių pažeidimo turinį.
13.2. Teismas iš esmės pripažino, kad pareiškėjos neįgalus sūnus taip pat yra ir vartotojas. Teismas pažeidė pareigą detaliai nustatyti siekiančio teisių gynybos vartotojo teisių turinį bei šių teisių pažeidimo faktą. Teismas koncentravosi išimtinai į ginčo nagrinėjimo procedūrų teisinį reglamentavimą, o pareiškėjos nurodomus neįgalaus vartotojo teisių pažeidimus įvertino itin formaliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Teismas pažeidė nurodytą vartotojų teisių gynybos principinį reglamentavimą ir pateisino kredito įstaigos diskriminaciją, neteikiant privalomos paslaugos neįgaliam kredito įstaigos klientui.
13.3. Teismas nepagrįstai paskyrė rašytinį bylos nagrinėjimą, todėl pažeidė neįgalaus asmens, veikiančio per pareiškėją, teisę į teisingą teismo procesą. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalį, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba šios pareigos nevykdė. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl šios aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
13.4. Teismas pažeidė įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų privalomumo principą. Teismas nepaneigė ir visiškai nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, kad tiek AB SEB bankas, tiek Tarnyba ignoravo pareiškėjos pateiktų įsiteisėjusių teismų sprendimų turinį bei jais visiškai nesivadovavo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjos sūnus yra pripažintas neveiksniu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pareiškėjos sūnui nustatyta globa ir pareiškėja yra paskirta globėja bei jam priklausančio turto administratorė. Tarnyba, pažeisdama nurodytą teismo procesinio sprendimo privalomumo principą, deklaratyviai konstatavo, kad CK nuostatų laikymosi ir teismo sprendimų vykdymo kontrolė nėra priskirta Lietuvos banko kompetencijai.
13.5. Atsižvelgiant į pareiškėjos, kaip neveiksnaus sūnaus globėjos, teises ir pareigas pareiškėjos prašymas dėl jos globotinio sąskaitai priskirtos internetinės bankininkystės paslaugos suteikimo yra teisėtas ir pagrįstas bei imperatyviai išvestinis iš įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo. AB SEB bankas atsakyme pareiškėjai sąmoningai nepasisakė ir nepaaiškino, kokiu teisiniu pagrindu bankas tiesiogiai atsisakė vykdyti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus. Tarnyba tokį neveikimą pateisino ir papildomai paaiškino, kad tai nėra jos kompetencija. Pagal CK 3.240 straipsnį globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnių tam tikroje srityje ar ribotai veiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje.
13.6. Teismas nutartyje palaiko AB SEB bankas poziciją ir siūlo pareiškėjai kiekvieną kartą vežioti savo sūnų į gydymo įstaigą, siekiant gauti informaciją, kuri kitiems vartotojams yra teikiama elektroninio identifikavimo priemonėmis (per internetinę bankininkystę). Tai reiškia, kad teismo nuomone, šiuo atveju nėra diskriminacijos pažeidimo, nepaisant aplinkybės, kad pareiškėjos globotiniui yra eliminuojama galimybė naudotis minėta sveikatos priežiūros informacijos gavimo ir nuotolinio identifikacijos paslauga. Net jei ir egzistuotų papildomai neapsunkinančios globėjos galimybės rūpintis globotinio sveikatos priežiūra be internetinės bankininkystės paslaugos, tai nesudaro teisinio pagrindo formaliai riboti globėjos teisę naudotis šia identifikavimo priemone, nes tai reikštų pareiškėjos ir kartu jos neįgalaus globotinio paslaugų pasirinkimo laisvės diskriminacinį ribojimą, lyginant su negalios neturinčiais asmenimis.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotasis asmuo Lietuvos banko Priežiūros tarnyba atsiliepimu su pareiškėjos J. N. skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
14.1. Lietuvos bankas neneigia, kad pareiškėja savo skunde kartą paminėjo Vartotojų teisių apsaugos įstatymą, tačiau jos prašymas buvo suformuluotas kitaip, nei pareiškėja jį cituoja savo atskirajame skunde, tai yra pareiškėja prašė ištirti neteisėtus ir nesąžiningus finansinių paslaugų teikėjo AB SEB bankas veiksmus bei pašalinti neveiksnaus asmens teisių pažeidimą. Vien aplinkybė, kad pareiškėja savo skunde paminėjo Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pavadinimą ir skunde vartoja terminą „vartotojas“, aiškiai neįvardindama, kad prašo Lietuvos banko išnagrinėti vartojimo ginčą, akivaizdžiai nepakanka, kad Lietuvos bankui pateiktas skundas būtų kvalifikuojamas, kaip prašymas išnagrinėti vartojimo ginčą.
14.2. Sprendimą pasinaudoti teise į ginčo nagrinėjimą ne teismo tvarka priima pats vartotojas, o ne ginčą nagrinėjančios institucijos. Todėl ginčo nagrinėjimo Lietuvos banke procedūros gali būti pradėtos tik esant paties vartotojo prašymui išnagrinėti jo ir finansų rinkos dalyvio ginčą. Šiuo atveju pareiškėja neprašė pradėti vartojimo ginčo procedūros ir kitais aiškiais bei suprantamais būdais neišreiškė savo pageidavimo pasinaudoti teisė į ginčo nagrinėjimą ne teismo tvarka. Todėl ginčo nagrinėjimo Lietuvos banke procedūros nebuvo pradėtos ir Lietuvos banko atsisakymas nagrinėti tokį ginčą Lietuvos banke atitinkamai nebuvo priimtas, tai yra atsakymas nebuvo ir nėra laikomas Lietuvos banko atsisakymu ne teismo tvarka išnagrinėti tarp pareiškėjos ir AB SEB bankas kilusio ginčo.
14.3. Pareiškėja galimai sąmoningai ignoruoja Tarnybos atsakyme, teismo nutartyje nurodytas aplinkybes ir motyvus, imperatyvias CK 3.244 ir 3.245 straipsnio nuostatas, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjos Lietuvos bankui apskųsti AB SEB bankas veiksmai, bei Lietuvos banko veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir jais Lietuvos bankui suteiktų įgaliojimų turinį ir apimtį. Pagrindinis tarp Lietuvos banko ir pareiškėjos kilusio ginčo objektas yra kompetencijos spręsti CK normų, kuriomis grindžiami AB SEB bankas veiksmai, taikymo klausimus apibrėžimas. Klausimai, susiję su globos ir (arba) turto administravimo teisės institutais, įskaitant CK normų, reglamentuojančių globėjo bei turto administratoriaus teisių apimtį ir (arba) ribojimus, nepatenka į finansinių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta Lietuvos banko kompetencijai, reguliavimo apimtį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
15. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos skundas dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos priimto sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirųjų skundų ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamų nutarčių negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
16. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog (duomenys neskelbtini).
17. Pareiškėja kreipėsi į AB SEB bankas, kad jai būtų suteikta teisė per elektroninės bankininkystės sistemą naudotis jos globotinio banko sąskaita bei susipažinti su globotinio sveikatos duomenis, esančiais sveikatos priežiūros įstaigų elektroninėje sistemoje. AB SEB bankas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir 2018 m. lapkričio 8 d. raštu jai atsakė, jog negali suteikti teisės pareiškėjai naudotis interneto banku jos globotinio vardu dėl CK 3.244 ir 3.245 straipsniuose nustatyto apribojimo globėjui disponuoti didesne nei 1 500 Eur globotiniui priklausančia pinigų suma, taip pat išaiškino pareiškėjai, jog ji turinti gauti ir pateikti teismo leidimą dėl tam tikros jos globotiniui priklausančios sumos išmokėjimo kartą ar keltą kartų per metus.
18. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 19 d. Tarnybai pateikė skundą dėl AB SEB banko neteisėto neįgalaus asmens vartotojo teisės į finansinės paslaugos gavimą ribojimo. Tarnyba 2018 m. gruodžio 20 d. raštu pareiškėjai nurodė, jog tarp jos ir banko kilo ginčas dėl globėjo ir turto administratoriaus teisių apimties, kurią apibrėžia CK ir Lietuvos Respublikos teismai, ir pažymėjo, kad CK nuostatų laikymosi ir teismo sprendimų vykdymo kontrolė nėra priskirta Lietuvos banko kompetencijai, todėl Lietuvos bankas nėra įgaliotas nagrinėti šio teisės akto ir teismo sprendimo nuostatų pažeidimo. Pareiškėja šį Tarnybos atsakymą apskundė teismui, prašydama panaikinti Tarnybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir įpareigoti Tarnybą tinkamai išnagrinėti pareiškėjos skundą. Pirmos instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, nenustatęs neteisėtų tarnybos veiksmų.
19. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą Lietuvos bankas ne teismo tvarka nagrinėja vartojimo ginčus dėl finansinių paslaugų, nurodytus Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme. Pagal Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 1 dalį Lietuvos bankas nagrinėja šio straipsnio 2 dalyje nurodytų vartotojų (toliau – vartotojai) ginčus su šio įstatymo 42 straipsnyje nurodytais finansų rinkos dalyviais ir kitais juridiniais asmenimis, kylančius iš finansinių ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikimo, iš draudimo paslaugų sutarties ar susijusius su ja, jeigu tokiai sutarčiai yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė, taip pat vartotojų ginčus su kitais ūkio subjektais, kylančius dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme nustatytų reikalavimų laikymosi, kai ginčo nagrinėjimas Lietuvos bankui priskirtas finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose. Vartojimo ginčus Lietuvos bankas nagrinėja pagal Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 03-23 patvirtintą Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašą.
20. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pareiškėja, jog 2018 m. lapkričio 19 d. skundo pavadinimas ir pats šio skundo turinys patvirtina, jog iš esmės pareiškėja siekė, jog jos ginčas su kredito įstaiga būtų įvertintas, kaip vartotojos ginčas pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas. Skunde pareiškėja taip pat nurodė, jog su AB SEB bankas 2018 m. lapkričio 8 d. atsakymu nesutinka, nes jis pažeidžia neveiksnaus asmens, veikiančio per teismo paskirtą globėją, vartotojo teises, taip pat, jog jos globotinis yra diskriminuojamas dėl neįgalumo. Skunde suformuluotas reikalavimas patvirtina, kad pareiškėja siekė, jog AB SEB bankas suteiktų jai teisę naudotis jos globotinio sąskaita per elektroninės bankininkystės sistemą. Taigi, net ir vertinant pareiškėjos ginčą su kredito įstaiga, atsižvelgiant į Vartotojų teisių apsaugos įstatymo bei Mokėjimų įstatymo nuostatas, esminė aplinkybė, dėl kurios AB SEB bankas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą yra tai, kad bankas rėmėsi CK 3.244-3.245 straipsnių nuostatomis, kurios yra imperatyvios.
21. Pagal Mokėjimų įstatymo 12 straipsnį mokėjimo paslaugų teikėjai privalo nediskriminuoti teisėtai gyvenančių vartotojų dėl pilietybės ar gyvenamosios vietos arba kokiu nors kitu pagrindu, kaip nurodyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje, ir kitų mokėjimo paslaugų vartotojų, kai mokėjimo paslaugų vartotojai kreipiasi į mokėjimo paslaugų teikėją dėl mokėjimo sąskaitos atidarymo arba ja naudojasi. Šiame įstatyme nustatyta tvarka kredito įstaigos privalo nediskriminacinėmis sąlygomis atidaryti vartotojui ir pagrindinę mokėjimo sąskaitą.
22. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos globotinis teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu turtinių santykių srityse, susijusiose su asmens pajamų bei išlaidų tvarkymu, naudojimusi ir disponavimu gaunamomis pajamomis bei turtu, tai yra jo, kaip vartotojo teisė šioje srityje yra pagal įstatymą apribota ir jis šią teisę gali įgyvendinti tik per globėją. Tuo tarpu, siekiant apsaugoti neveiksnaus asmens turtinius interesus jo santykyje su globėju, pagal CK 3.244 straipsnio 2 dalį sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Pagal CK 3.245 straipsnio 1 dalį turto administratoriui yra taikomi CK normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai, tai yra ir neveiksnaus asmens turto administratoriui yra būtinas teismo leidimas, norint disponuoti didesne nei 1 500 Eur neveiksnaus asmens turto suma.
23. Aptartas CK nustatytas reglamentavimas yra imperatyvus ir aplinkybės, jog šių nuostatų laikosi ir kredito įstaiga, išaiškindama neveiksnaus asmens globėjui jo pareigą pateikti teismo leidimą, negalima vertinti kaip neveiksnaus asmens ar jo globėjo diskriminavimo pagal Mokėjimų įstatymo 12 straipsnį. Todėl pripažintina, kad tiek Tarnyba 2018 m. gruodžio 20 d. rašte, tiek pirmos instancijos teismas teisingai kvalifikavo pareiškėjos ir AB SEB bankas ginčo esmę, tai yra jog ginčas kilo dėl globėjo ir turto administratoriaus teisių apimties. Be to, pareiškėjai Tarnyba 2018 m. gruodžio 20 d. atsakyme pateikė savo nuomonę dėl kilusio ginčo ir išaiškino, jog bankas ne atsisakė sudaryti su ja elektroninės bankininkystės sutartį, o prašė pateikti sutarties sudarymui įstatyme numatytus dokumentus, taip pat įpareigojo AB SEB bankas iki 2019 m. sausio 4 d. pateikti pareiškėjai išsamius paaiškinimus, kokius veiksmus ji turėtų atlikti, kad su ja būtų sudaryta elektroninės bankininkystės sutartis. Pažymėtina, jog AB SEB bankas šį įpareigojimą įvykdė ir 2019 m. sausio 2 d. pateikė pareiškėjai paaiškinimus.
24. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų gavusi teismo leidimą disponuoti jos globotinio pajamomis, viršijančiomis 1 500 Eur, taip pat nėra duomenų, jog pateikus tokį leidimą AB SEB bankas būtų atsisakęs suteikti pareiškėjai jos prašomą elektroninės bankininkystės paslaugą. Todėl negalima daryti išvados, jog jos bei jos globotinio, kaip vartotojų, teisės būtų suvaržytos labiau, negu nustatyta imperatyviais įstatymų reikalavimais. Pažymėtina, jog kredito įstaiga nėra atsakinga už sveikatos priežiūros įstaigos sukurtą prieigos prie internetinės paciento kortelės sistemą ir būdus. Todėl dėl galimybės tikrinti globotinio sveikatą nuotoliniu būdu pareiškėja turi kreiptis tik į pačią sveikatos priežiūros įstaigą, kad suteiktų galimybę pareiškėjai susipažinti su jos globotinio sveikatos duomenimis ir per pačios pareiškėjos elektroninę banko paskyrą.
25. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
26. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.