- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-29
- Bylos Nr.
- 1A-305-349-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Bronė Vidzėnienė, Arnoldas Šukaitis (pran.)
- Nuteistasis
- O. B.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
Teisėja Gražina Kazilionienė Baudž. byla Nr. 1A-00305-349-2009-59
2009 m. gegužės 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Evaldo Vanago,
neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. B. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo O. B. nuteista pagal BK 236 str. 1 d. viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
O. B. nuteista už tai, kad 2008 m. vasario 26 d., 10 val. 15 min., VšĮ „Panevėžio apskrities ligoninės“, esančios Smėlynės g. 25, Panevėžyje, patalpose, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą bei pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą, tuo metu budėjusiam Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato vyr. tyrėjui A. V., turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, melagingai įskundė nekaltą asmenį – sugyventinį V.S. K., kaip padariusį nusikalstamą veiką, dėl ko šis asmuo buvo pradėtas persekioti, bei tyčia melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y. pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius, melagingus duomenis apie tai, jog 2008-02-26, apie 1 val., adresu Panevėžyje, sugyventinis V.S. K., įkaitintu žarstekliu degindamas jai lytinius organus bei pradurdamas juos žirklėmis, padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą bei prieš jos valią, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, dėl ko Panevėžio miesto vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas NR. 50-1-00152-08 pagal BK 150 str. 1 d., nors iš tikrųjų dalį sužalojimų ji pasidarė pati, o dalį jos prašymu padarė V.S. K. ir V.S. K. lytinę aistrą ji tenkino savo valia.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistosios O. B. gynėjas advokatas V.Kupcikevičius prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų užtikrinta O. B. teisė į gynybą ir surašytas BPK 219 str. reikalavimus atitinkantis kaltinamasis aktas. Skunde advokatas teigia, kad nuosprendis yra neteisėtas ir naikintinas dėl esminio BPK pažeidimo, suvaržiusio nuteistosios teisę į gynybą. BPK 51 str. numato, kad tam tikrais atvejais, kuomet dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių įtariamasis negali tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą, gynėjo dalyvavimas būtinas nuo pirmosios jo apklausos. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui neprivalomas netgi paties įtariamojo atsisakymas gynėjo. Teismo psichiatrinės ekspertizės išvada nustatyta, kad nuteistoji O. B. yra protiškai atsilikusi. Advokato teigimu, šis psichikos trūkumas neabejotinai trukdė pačiai įtariamajai įvertinti jai pareikštą įtarimą ir realizuoti savo teisę į gynybą. Nors O. B. pasirašė protokolą, kuriame savo noru atsisakė gynėjo, tačiau šis protokolas, esant būtinai gynėjo dalyvavimo sąlygai, neturi teisinės reikšmės. Advokatas nurodo, kad įtariamajai pasirašant šį protokolą, gynėjas nebuvo pakviestas, todėl ji realiai negalėjo atsisakyti jo dalyvavimo. Įtariamoji savo 2008-08-11 rašytame prašyme panaikinti jos atžvilgiu priimtą baudžiamąjį įsakymą nurodė, kad ji prieš apklausą prašė pakviesti gynėją, tačiau buvo įtikinta pasirašyti protokolą, jog gynėjas jai nereikalingas.
Advokatas teigia, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje suvaržius O. B. teisę į gynybą, šis pažeidimas gali būti ištaisytas, tik bylą perdavus prokurorui, kad jau pirmojoje įtariamosios apklausoje dalyvautų gynėjas, o po to, esant pagrindui, būtų surašytas BPK 219 str. reikalavimus atitinkantis kaltinamasis aktas.
Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas, nuteistoji ir prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje prokuroras kreipėsi į teismą pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismui priėmus baudžiamąjį įsakymą, nuteistajai su juo nesutikus ir pareikalavus surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaltinimas teisminio nagrinėjimo metu buvo palaikomas pagal prokuroro pareiškimą. Pareiškimo turinio reikalavimai išdėstyti BPK 419 str. Pareiškime, be kitų duomenų, išsamiai išdėstomi įtariamojo parodymai, kuriuos įtariamasis šia forma vykstančiame procese duoda visada, nes priešingu atveju toks procesas būtų negalimas. Šioje byloje nuteistoji O. B. pagal jai pareikštą įtarimą BK 236 str. 1 d. numatytos veikos padarymu buvo apklausta įtariamąja 2008-06-19 ir 2008-07-16 (34-39; 44-48 b. l.). Baudžiamojo proceso įstatymas kiekvienam įtariamajam nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos garantuoja teisę į gynybą. Pagal BPK 10 str. 2 d. nuostatas, ikiteisminio tyrimo stadijoje ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismas privalo išaiškinti kiekvienam įtariamajam jo teisę gynybą ir, esant būtinybei, ją užtikrinti, įtariamajam pakviečiant ar paskiriant gynėją. BPK 51 str. 1 d. išdėstytas nebaigtinis būtino gynėjo dalyvavimo atvejų sąrašas, o BPK 52 str. numatyti atvejai, kuomet įtariamojo išreikštas gynėjo atsisakymas pareigūnui ar teismui neprivalomas. Taikant šią normą praktikoje, asmenų, išvardintų šioje normoje, gynėjo atsisakymas paprastai nepriimamas ir gynėjas dalyvauja procese, nepaisant įtariamojo valios. Vienas iš tokių įstatyme numatytų atvejų yra asmens psichiniai trūkumai, dėl kurių jis negali tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą. Iš byloje esančio 2008-03-06 medicininio pažymėjimo, kuriame nurodyta, jog O. B. yra gydyta Psichikos sveikatos centre ir jai diagnozuota centrinės nervų sistemos liga – idiopatinė epilepsija (26 b. l.) – akivaizdu, jog jau prieš pirmąją O. B. apklausą ją atlikusiam pareigūnui buvo žinoma, jog įtariamoji turi psichinių trūkumų, kurie jai sukels sunkumų be gynėjo pagalbos įgyvendinti teisę į gynybą. Nepaisant to, įtariamajai netgi nebuvo suteikta reali galimybė išreikšti nuomonę dėl gynėjo dalyvavimo apklausoje, nes gynėjas jai nebuvo pakviestas – tai patvirtina advokato orderio nebuvimas byloje. Esant tokioms aplinkybėms, negalima laikyti, kad O. B. atsisakė gynėjo savo iniciatyva. Be to, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, yra pagrindas manyti, kad ji negalėjo tinkamai įvertinti savo pasirašymo protokole dėl gynėjo atsisakymo teisinės reikšmės ir savarankiškai pasirinkti tinkamą gynybos nuo pareikšto įtarimo būdą. Nors įtariamoji savo parodymuose gana aiškiai nurodė aplinkybes, apie kurias buvo apklausiama, tačiau tokių jos parodymų, gautų, pažeidžiant įtariamosios teisę į gynybą, negalima laikyti turinčiais teisinę reikšmę, todėl šiais jos parodymais pareiškimas dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, apibrėžęs bylos nagrinėjimo teisme ribas, negalėjo būti grindžiamas. Kadangi šio reikalavimo nebuvo paisoma, baigus ikiteisminį tyrimą surašytas pareiškimas, kuriame akivaizdus esminis BPK pažeidimas, yra iš esmės ydingas. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistosios gynėjas ne kartą kėlė jos teisės į gynybą pažeidimo ikiteisminio tyrimo metu klausimą, ir, kaip matyti iš teismo sprendimo atmesti gynėjo prašymą bylą grąžinti prokurorui, motyvuojant tuo, kad teisės į gynybą pažeidimas bus ištaisytas, O. B. apklausiant teisme, teismas iš esmės pripažino nuteistosios teisės į gnybą pažeidimą ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau, neatsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas, nuosprendyje išdėstydamas įrodytomis laikytinas nusikalstamos veikos aplinkybes, rėmėsi prokuroro pareiškime nurodytais ir vėliau teisme nežymiai patikslintais duomenimis apie nusikalstamą veiką. Toks pirmosios instancijos teismo nuosprendis, priimtas, remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, gautais, iš esmės pažeidžiant BPK reikalavimus, negali būti pripažintais teisėtu ir pagrįstu.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nurodytų trūkumų negali ištaisyti, nes ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo asmens apklausoje padaryti pažeidimai tegali būti ištaisyti, tik pakartotinai atliekant šį tyrimo veiksmą toje pačioje proceso stadijoje. Nurodyti pažeidimai trukdo apeliacinės instancijos teismui nagrinėti bylą, nes, nusprendus byloje atlikti įrodymų tyrimą, ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistosios parodymai gali turėti reikšmės, tikrinant jos vėlesnėse proceso stadijose duotus parodymus.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu iš esmės neatitinka BPK 419 str. reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą prokurorui.