Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant skundą pateikusiam administracine tvarka nubaustam asmeniui V. R., teismo posėdyje išnagrinėjusi V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-08-12 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas 2016-08-01 surašytas už tai, kad jis 2016-08-01, 17.31 val., Šilutės pl. 35, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę Ford Focus, valst. nr. (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, taip sukėlė pavojingą situaciją, tai yra privertė gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavusį kitos transporto priemonės vairuotoją keisti važiavimo kryptį ir greitį, bei stabdyti. Šiais savo veiksmais V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus (b. l. 5-6).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-08-12 nutarimu V. R. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje, paskirta 130 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) trims mėnesiams (b. l. 4).

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-08-12 nutarimo, kuriame nurodo, jog yra neteisingai apkaltintas pažeidimo padarymu, kadangi nebuvo įvertintos visos įvykio aplinkybės, išsamiai neišnagrinėta byloje esanti filmuota medžiaga, dėl pareigūnų jauno amžiaus ir patirties trūkumo buvo priimtas skubotas sprendimas (b. l. 3).

Teismo posėdžio metu V. R. nurodė, jog jam važiuojant ir pradėjus kirsti punktyrinę kelio liniją iš galo važiavusios transporto priemonės, t. y. vilkiko vairuotojas tuo metu sumažino jam tarpą, skirtą persirikiavimui, ir taip pradėjo jį „spausti“. Tarpas buvo didelis, jis galėjo nekliudomai persirikiuoti į pirmą eismo juostą. Jam persirikiavus į pirmą eismo juostą, jis neturėjo tikslo staiga stabdyti, nes priekyje važiavęs vilkikas neturėjo jokių kliūčių ir nestabdė. Iš galo važiavusio vilkiko vairuotojas vėliau turbūt suprato, kad be reikalo jį „spaudžia“, todėl staiga stabdė savo vairuojamą transporto priemonę ir pakeitė važiavimo kryptį. Mano, kad iš galo važiavusio vilkiko vairuotojas jo laiku nepastebėjo, t. y. galėjo sutrukdyti pokalbis per radijo stotį, arba sąmoningai trukdė jam persirikiuoti. Vėliau priekyje važiavęs vilkikas sustojo, tuomet sustojo ir jis, nes toje vietoje buvo ištisinė kelio linija ir aplenkti šio vilkiko jis negalėjo. Įvykis buvo prieš pat žiedinę sankryžą. Peržiūrėjus garso įrašą V. R. nurodė, jog jei jis būtų staiga stabdęs savo vairuojamą transporto priemonę, tuomet iš paskos važiavęs vilkikas būtų buvęs prie pat jo galo arba kliudęs jo transporto priemonę. Kuomet iš galo važiavęs vilkikas staiga sustabdė, jis ir priekyje važiavęs vilkikas nuo iš galo važiavusio vilkiko atitolo, nes nei jis, nei priekyje važiavęs vilkikas nestabdė. V. R. prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-08-12 nutarimu paskirtą nuobaudą ir bylą nutraukti.

Teismo posėdžio metu V. R. pateikė rašytinį paaiškinimą (b. l. 22-23), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-08-12 nutarimu paskirtą nuobaudą ir bylą nutraukti, ir nurodo, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas netinkamai įvertinus faktines įvykio aplinkybes ir padarius nepagrįstą išvadą, kad jo veiksmai atitiko ATPK 124² straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyto pažeidimo sudėtį. Skunde nurodo ir tai, jog 2016-08-01, apie 17.00 val., važiuodamas Šilutės pl., miesto centro kryptimi, ties žiedine Baltijos prospekto ir Šilutės pl. sankryža, vykdė persirikiavimo iš antro į pirmą eismo juostą manevrą. Tuo metu pirmoje eismo juostoje, vienas paskui kitą, vienodu greičiu, keliolikos metrų atstumu, važiavo du vilkikai su puspriekabėmis. Abu vilkikai posūkių lempomis signalizavo apie ketinimą žiedinėje Baltijos prospekto sankryžoje sukti į dešinę, t. y. į Vilniaus plentą. Įvertinęs aplinkybę, kad važiuojantiems vilkikams kliūčių priekyje, galinčių trukdyti įveikti sankryžą nemažinant greičio, kuris buvo nedidelis, nebuvo, taip pat aplinkybę, kad važiuojant pirmąja Šilutės pl. eismo juosta ties Baltijos prospekto žiedinę sankryžą yra leidžiamas tik posūkis į dešinę, t. y. į Vilniaus plentą, išlaukęs saugaus momento, pradėjo persirikiavimo iš antros į pirmą eismo juostą manevrą, apie tai iš anksto informuodamas eismo dalyvius posūkio šviesos signalu. Galinio vaizdo veidrodėlyje pamatė, kad jo gale likęs vilkikas pradėjo staigiai didinti greitį, mažindamas atstumą tarp jo ir pirmojo vilkiko, bei tuo pačiu, pirmos eismo juostos atkarpą, į kurią jis buvo numatęs persirikiuoti. Kadangi persirikiavimo manevrą jau buvo pradėjęs, jį pabaigė važiuojant pastoviu greičiu. Persirikiavus į pirmąją eismo juostą automobilio staiga nestabdė, taip pat nepadarė jokių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, galėjusių sukelti pavojų eismo saugumui. Jam užbaigus persirikiavimo manevrą, per galinio vaizdo veidrodėlius matė, kad greitį padidinęs ir tokiu būdu jam persirikiuoti trukdęs vilkikas atitolo nuo jo vairuojamo automobilio galinės dalies ir sustojo išvažiavimo iš prekybos centro „Banginis“ juostoje, Vilniaus plente. Šios nurodytos įvykio aplinkybės ir byloje esanti vaizdo medžiaga paneigia, kad jis atlikdamas persirikiavimo manevrą sukėlė pavojingą situaciją ir šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą 124² straipsnio 1 dalyje.

Liudytojas E. M. nurodė, jog prieš porą mėnesių važiavo iš Klaipėdos į Kauno pusę. Važiuojant Šilutės pl., Klaipėdoje, į Vilniaus plentą, ties žiedine sankryža, su kolega, vairavusiu kitą vilkiką, persirikiavo į pirmąją eismo juostą. Kolega važiavo pirmas, o jis iš galo. Jiems važiuojant kolega pradėjo stabdyti vilkiką, nes buvo žiedinė sankryža, tačiau iš kairės pusės greitai privažiavo automobilis, kuris įjungęs posūkio signalą staiga persirikiavo į tarpą, t. y. tarp jo ir kolegos vairuojamų vilkikų, ir staiga stabdė automobilį. Norėdamas išvengti susidūrimo jis signalizavo, stabdė vilkiką ir pasuko į dešinę pusę, ko pasėkoje užvažiavo ant kelio bortelio. Žala padaryta nebuvo, tik išvažinėjo žalią veją. Liudytojas paaiškino, kad pirmoje eismo juostoje, kurioje įvyko įvykis, prie žiedinės sankryžos praleisti važiuojančių automobilių nereikia, tačiau reikia sulėtinti greitį, kad per greitai neįvažiuotum į sankryžą. Kadangi pirmasis vilkikas artėdamas prie žiedinės sankryžos stabdė, todėl mažėjo greitis ir tarpas tarp vilkikų. Jis važiuodamas laikėsi saugaus atstumo iki priekyje važiavusio vilkiko, nedidino greičio tam, kad neleistų įvažiuoti V. R. vairuojamam automobiliui. Jei būtų didinęs greitį, tai nebūtų stabdymo žymių. Lengvojo automobilio stabdymo kelias trumpesnis nei krovininio automobilio, juolab, kad jo vilkikas buvo su pakrauta priekaba.

Liudytojas M. R. patvirtino tarnybiniame pranešime (b. l. 7) nurodytas aplinkybes ir nurodė jog dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu, pažeidimas buvo nustatytas peržiūrėjus vaizdo medžiagą, V. R. persirikiuodamas į pirmą eismo juostą privertė pirma eismo juosta važiavusį vilkiką keisti važiavimo greitį ir kryptį, ko pasėkoje ši transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio. V. R. persirikiuodamas turėjo praleisti pirmąją eismo juosta tolygiu greičiu važiavusią transporto priemonę. Nurodė ir tai, jog eismo įvykio vietoje buvęs V. R. jam nurodė, jog tarpas buvo didelis ir tikėjosi įvažiuoti nesukeliant pasekmių. Kadangi nei vilkikas, nei kelio įrengimai nebuvo apgadinti, įvykis įformintas kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas, o ne kaip eismo įvykis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 284 str. nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 str. nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Taigi, administracinė atsakomybė pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį numatyta už šias alternatyvias veikas: 1) vairuotojui vienu metu ar paeiliui padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui; 2) vairuotojui padarius KET pažeidimus, sukėlusius pavojingą situaciją, tai yra privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta bendro pobūdžio taisyklė, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių.

Kelių eismo taisyklių 101 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Teismo posėdžio metu V. R. pripažino, kad 2016-08-01, 17.31 val., Šilutės pl. 35, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę Ford Focus, valst. nr. (duomenys neskelbtini) keitė važiavimo kryptį, tačiau neigė sukėlęs pavojingą situaciją ir taip privertęs gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavusį kitos transporto priemonės vairuotoją keisti važiavimo kryptį ir greitį, bei stabdyti, tačiau tokia V. R. versija, paneigta byloje surinkta medžiaga, ir vertintina kaip jo gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Liudytojas E. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jam ir jo kolegai važiuojant skirtingais vilkikais, pirmąja eismo juosta, ir kolegai, važiavusiam priekyje, pradėjus stabdyti vilkiką, nes buvo žiedinė sankryža, iš kairės pusės greitai privažiavo automobilis, kuris įjungęs posūkio signalą staiga persirikiavo į tarpą, t. y. tarp jo ir kolegos vairuojamų vilkikų, ir staiga stabdė automobilį, tačiau jis norėdamas išvengti susidūrimo, signalizavo, stabdė vilkiką ir pasuko į dešinę pusę, ko pasėkoje užvažiavo ant vejos. Be to nurodė ir tai, jog jo kolega vairuodamas vilkiką ir artėdamas prie žiedinės sankryžos stabdė, todėl mažėjo greitis ir tarpas tarp vilkikų. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas (b. l. 16), iš kurio akivaizdžiai matyti, kad pirmąja eismo juosta važiuojant vilkikams, vienam paskui kitą, ir artėjant prie žiedinės sankryžos, staiga atvažiuoja V. R. vairuojamas automobilis, kuris rodydamas posūkio signalą ir tuo pačiu stabdydamas savo vairuojamą automobilį, taip mažindamas automobilio važiavimo greitį, pradėjo persirikiavimo manevrą į pirmąją eismo juostą, į tarp važiavusių vilkikų, tačiau neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, t. y. neatkreipdamas dėmesį į tai, jog pirmoje eismo juostoje, priekyje važiavęs vilkikas pradėjo stabdyti, o gale važiavęs vilkikas davė garso signalą (vaizdo įrašo trečios minutės dvidešimt antra sekundė), bei į tai, kad tarp vilkikų atstumas nebuvo labai didelis ir juolab nematydamas ar priekyje važiavęs vilkikas neturėjo jokių kliūčių, jis persirikiavimo manevrą pabaigė, taip sukėlė pavojingą situaciją, tai yra privertė gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavusio vilkiko vairuotoją keisti važiavimo kryptį ir greitį, bei stabdyti.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 punktų reikalavimus, jo veiksmai atitinka ATPK 124² straipsnio 1 dalyje aprašytą dispoziciją ir yra kvalifikuoti teisingai.

Spręsdama klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad V. R. paskirta administracinė nuobauda - 130,00 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pastebėtina, kad teismų praktikoje sprendžiant dėl nuobaudos paskyrimo taip pat vertinamos ir kitos pažeidėją charakterizuojančios aplinkybės – ankstesnis pažeidėjo drausmingumas vairuojant automobilį, padaryti pažeidimai bei jų pobūdis. Iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (b. l. 12) matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje yra kartą jau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, V. R. skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda nelaikytina per griežta ir neproporcinga jo padarytam teisės pažeidimui, pavojingumui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, patikrinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad V. R. padarytas pažeidimas yra įrodytas ir kvalifikuotas tinkamai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-08-12 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

V. R. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-08-12 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.