- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-20
- Bylos Nr.
- A15.-140-923/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00008-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. M.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 427 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. M. 2019-12-11 18.37 val. Kaune, A. Juozapavičiaus pr. 13, būdamas neblaivus (nustatytas 1,08 promilės girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė buvo atimta ir paskirta administracinė nuobauda už nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, vairavo transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio atsitrenkė į ta pačia eismo kryptimi važiavusius automobilius „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Corola Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus.
D. M. pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir paaiškino, kad 2019-12-11 apie 18.00 val. būdamas neblaivus vairavo (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis įregistruotas jo tėvo A. M. vardu, tačiau faktiškai automobiliu naudojasi jis. 2019-12-11 važiavo Kaune, A. Juozapavičiaus prospektu Karaliaus Mindaugo prospekto link. Prieš pėsčiųjų perėją rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrą, tuo metu prieš jį važiavęs automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją, o jis nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į priešais sustojusio automobilio galą. Eismo įvykio metu buvo apgadinti iš viso trys automobiliai. Eismo įvykio dalyviai iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, du kartus davė pūsti į alkotesterį, su alkotesterio rezultatais supažindino. Gailisi padaręs nusižengimus. Paaiškina, jog ankstesnius Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė vairuodamas tą patį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Motyvuojamoji dalis
Administracinių nusižengimų padarymo faktą ir D. M. kaltę įrodo:
- administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų nusižengimų aplinkybės (b. l. 1-2);
- transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas ir techninės apžiūros rezultatų kortelė voke (b. l. 3);
- alkotesterio kvitai, iš kurio matyti, kad 2019-12-11 19.31 val. D. M. nustatytas 1,16 promilės neblaivumas, o 19.51 – 1.10 promilės neblaivumas (b. l. 4);
- patikros sertifikato kopija, iš kurios matyti, kad alkotesterio patikra galioja iki 2020-02-21 (b. l. 5); eismo įvykio vietos schema (b. l. 6);
- papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 7);
- tarnybinis pranešimas dėl įskaitinio eismo įvykio, kuris patvirtina administraciniame protokole nurodomas aplinkybes (b. l. 8);
- A. M. paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirko 2017 m. ir įregistravo savo vardu, tačiau iš karto po to automobilį perdavė naudotis savo sūnui D. M.. Kai automobilį perdavė sūnui, šis turėjo vairuotojo pažymėjimą. Sūnus kartus su juo gyveno iki 2018 m. lapkričio mėn., šiuo metu jis gyvena atskirai. Jis nežinojo, jog sūnus prarado vairuotojo pažymėjimą, apie eismo įvykį jis sužinojo tik kitą dieną. Nurodė, kad automobilio vairuoti neturint teisės ir dar esant neblaiviam ir nedavė ir neleido, apie tai tiesiog nežinojo (b. l. 10);
- R. J. paaiškinimas, kuriame nurodo, kad 2019-12-11 jis vairavo jam priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Kaune, A. Juozapavičiaus pr. antroje eismo juostoje, sustojo prieš pėsčiųjų perėją ir pajuto smūgį dešinėje automobilio pusėje. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad eismo įvykyje dalyvavo net trys automobiliai. Vieno automobilio vairuotoja nukentėjo, todėl buvo išvežta į med. įstaigą. Eismo įvykio kaltininkas, jo nuomone yra BMW vairuotojas, jis ir pripažino kaltę (b. l. 11);
- M. K. paaiškinimas, kuriame nurodė, kad 2019-12-11 važiavo A. Juozapavičiaus pr. link centro, antrąja eismo juosta, su draugu R. J., jo automobiliu „VW Golf“, sėdėdama priekinėje keleivio vietoje. Matė, kad šalia, pirmąja eismo juosta važiuoja BMW automobilis, o priekyje jo važiavo kitas automobilis. Jiems sustojus prieš pėsčiųjų perėja, automobilis BMW mėgino persirikiuoti į antrą eismo juostą ir atsitrenkė pirma į pirmąją juostą važiavusį automobilį, o paskui atsitrenkė į jų automobilį, įvykio metu buvo sužalota vairuotoja, į kurios automobilį pirmiausiai atsitrenkė BMW. Jos nuomonė kaltas yra BMW vairuotojas, be to, jis dar buvo ir neblaivus (b. l. 12);
- D. D. paaiškinimas, kuriame nurodė, kad 2019-12-11 apie 17.25 val. jai važiuojant nuosavu automobiliu „Toyota Corola Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) A. Juozapavičiaus pr. dešinės pusės pirmąją eismo juosta, ties pėsčiųjų perėja pajuto smūgį į automobilio galinę dalį, automobilis tapo nevaldomas, todėl jį pavyko sustabdyti tik pėsčiųjų perėjos ribose. Po smūgio pajuto skausmus galvoje, o išlipusi iš automobilio pamatė, kad eismo įvykyje sugadinti net trys automobiliai, į jos vairuojamą automobilį buvo atsitrenkęs BMW automobilis, antroje eismo juostoje stovėjo sugadintas „VW Golf“, į kurį taip pat atsitrenkė tas pats automobilis BMW (b. l. 13);
- medicinos dokumentų išrašas / siuntimas (b. l. 14-15);
- priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 16);
- transporto priemonės pridavimo – priėmimo aktas (b. l. 17);
- informacijos apie pretendentą paieškos rezultatai (b. l. 18-20);
- asmens duomenys (b. l. 21-22);
- SODRA pranešimas apie asmens darbovietes (b. l. 23);
- įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas, iš kurio matyti, kad D. M. neteistas (b. l. 24),
- administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad D. M. buvo baustas už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, bauda sumokėta, taip pat baustas už vairavimą neturint teisės, kai ji atimta (b. l. 25-28);
- pažyma apie asmens finansinę būseną (b. l. 29).
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. M. 2019-12-11 18.37 val. Kaune, A. Juozapavičiaus pr. 13, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė buvo atimta ir paskirta administracinė nuobauda už nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio atsitrenkė į ta pačia eismo kryptimi važiavusius automobilius „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Corola Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės, tokiais veiksmais padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei 427 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, todėl yra baustinas.
ANK 423 straipsnio 3 dalyje padarytas nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
ANK 423 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų (straipsnio dalies redakcija galiojusi iki 2020-01-01). Taip pat to paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarytas nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams neturintiems teisės vairuoti transporto priemones nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.
ANK 427 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.
ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Taip pat nurodyta, jog jei už padarytus administracinius nusižengimus šio kodekso straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Todėl vadovaujantis šiuo straipsniu ir administracinėje byloje surinktais duomenimis, iš kurių matyti, kad iš D. M. buvo atimta teisė vairuoti 12 mėnesių dėl to, jog vairuodamas automobilį buvo neblaivus (nustatytas 1,10 promilių girtumas), bus aptariamos administracinio poveikio priemonės už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio pažeidimų darymui ateityje, svarstytinas klausimas dėl ANK 28 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo nuo 3 iki 5 metų už nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes ir D. M. asmenybę – baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą esant neblaiviam ir atimta teisė vairuoti, tačiau jis ir toliau vairuoja automobilį neturėdamas tokios teisės, nagrinėjamu atveju ne tik vairavo neblaivus, bet ir sukėlė eismo įvykį. Teismo vertinimu, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo – taikymas yra būtinas ilgesniam laikotarpiui, tai yra, nustatant 4 metų terminą nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
ANK 29 straipsnyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė ir buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. ANK 427 straipsnio 3 dalyje, numatyta, kad privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Be to, D. M. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti ir būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį. Automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės įregistruotos A. M. vardu, tačiau iš šio asmens paaiškinimo matyti, kad 2017 metais įsigijęs automobilį jį įregistravo savo vardu, bet perdavė jį naudotis sūnui D. M. ir būtent sūnus yra automobilio valdytojas. A. M. teigimu jis nežinojo, kad sūnus vairavo automobilį būdamas neblaivus, kad jam atimta teisė vairuoti, tačiau iš to darytina išvada, kad A. M. savo turtu nesirūpina ir tai, vėl gi patvirtina, kad tikrasis automobilio valdytojas yra būtent D. M.. Nustatyta ir tai, kad D. M. vairuodamas tą patį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sistemingai nuo 2018-12-20 daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir ANK numatytus nusižengimus, šiuo automobiliu buvo įvykdyti ir ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje numatyti nusižengimai.
Aptartų aplinkybių pagrindu teismas konfiskuoja nusižengimo padarymo priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Kaip jau minėta, D. M. baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą esant neblaiviam, iš jo jau atimta teisė vairuoti, tačiau jis ir toliau vairavo automobilį. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, D. M. skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, numatytos ANK 423 straipsnio 3 dalies, 427 straipsnio 1 dalies sankcijose, artimos vidurkiui su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu bei transporto priemonės konfiskavimu. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsniu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
D. M. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, ir skirti nuobaudas:
- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje – 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, netaikant turto konfiskacijos;
- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje – 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams ir automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto A. M. vardu, TP identifikaciniu Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, skirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų ribose, paskiriant galutinę nuobaudą – 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams ir automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto A. M. vardu, TP identifikaciniu Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 19108820325.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.