- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-12
- Bylos Nr.
- e2S-2359-577/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01209-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- V. A., P. Š., V. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovams V. A., P. Š. (P. Š.) ir V. M. (V. M.) dėl VSDFV biudžetui padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. A., P. Š. ir V. M. 4 525,10 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka. Taip pat ieškinyje prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol Lietuvos apeliaciniame teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr.1A-109-148/2016. Kadangi Z. A. (Z. A.) mirtis, dėl kurios jo vaikams buvo išmokėta 4 525,10 Eur valstybinė socialinio raudimo našlaičių pensija, priežastis yra neteisėta atsakovų veika, šią žalą, pasak ieškovo, solidariai turi atlyginti atsakovai. Ieškovas reikalavimus grindė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-107-511/2015, ir nurodė, jog siekdamas nepraleisti įstatymo nustatyto termino, teikia ieškinį, nors minėtas 2015 m. vasario 18 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsisakė priimti VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį, kaip šiuo metu nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Kadangi 2015 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-107-511/2015, yra neįsiteisėjęs, Lietuvos apeliaciniame teisme teismo posėdis paskirtas 2016 m. rugsėjo 30 d. 9.00 val., pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo metu nėra teisinio pagrindo reikšti reikalavimus atsakovams V. A., P. Š. ir V. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo regreso tvarka. Teismo nuomone, atsakovų kaltė gali būti pripažinta tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl priėmus ieškinį iš anksto būtų žinoma apie tai, kad šios bylos negalima nagrinėti iki nuosprendžio įsiteisėjimo šių asmenų atžvilgiu.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir ieškinio dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo Šalčininkų rajono apylinkės teismui. Apelianto nuomone, teismas apribojo bei pažeidė ieškovo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Pažymėjo, kad vadovaujantis LR CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, ieškiniams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas, kuris pagal LR CK 1.127 straipsnio 4 dalį, šiuo atveju prasideda nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. Pažymi, kad ieškovas, atsižvelgdamas į tai, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimas trunka ilgą laiką ir siekdamas nepraleisti įstatymo numatytų terminų realizuoti savo teises, pateikė teismui ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo, ir prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimta apeliacinio teismo nutartis dėl Z. A. nužudymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Pagal civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Viena iš tokių procesinių kliūčių – jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo pagrindu būtina procesinį dokumentą atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1402/2014). Teisė pareikšti ieškinį yra procesinė teisė, todėl ji negali priklausyti nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, kurios, kaip materialiojo teisinio pobūdžio faktai, reikšmingos teisei į ieškinio patenkinimą, o ne teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2002).
Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.263, 6.280, 6.290 straipsnių nuostatomis, pagal ginčo teisenos taisykles pareiškė reikalavimą atsakovams dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ginčai dėl žalos atlyginimo nenagrinėtini teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, t. y. atsakovų atžvilgiu priimto nuosprendžio įsiteisėjimas, gali turėti įtakos civilinio proceso eigai, tačiau tai nėra kliūtis pradėti procesą. Civilinio proceso įstatyme nėra numatyta galimybė atsisakyti priimti ieškinį dėl laikinos procesinės kliūties, juolab susijusios su ieškovo pateikiamais įrodymais, kuriais grindžiamas ieškinys. Šis klausimas gali būti sprendžiamas naudojantis kitomis CPK nustatytomis priemonėmis (pvz. bylos sustabdymo institutu ar kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio dėl VSDFV biudžetui padarytos žalos atlyginimo priėmimo klausimą, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, pažeidė ieškovo teisę į teisminę gynybą, dėl to apelianto atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 puntu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.