Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2025-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-56-724/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-05-06
Bylos Nr.
1-56-724/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42861-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Avinas
Nukentėjusysis
(duomenys neskelbtini)
Kaltinamasis
V. T.
Advokatai
Raimonda Venckutė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-56-724/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42861-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1.; 2.3.6.4.2. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 6 d.Visaginas
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Giedrius Avinas,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Linai Lukošiūnaitei,dalyvaujant vertėjai Jolantai Turienei,nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) N. G. atstovei Jūratė Mieželytei,prokurorui A. M.,

kaltinamojo gynėjai, advokatei Raimondai Venckutei.

kaltinamajam V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, vedusiam, pagrindinio išsilavinimo, įtrauktam į (duomenys neskelbtini) sąrašą, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistam:

1) Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-10-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį;

2) Visagino miesto apylinkės teismo 2016-09-21 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1dalį;

3) Visagino miesto apylinkės teismo 2016-11-21 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį;

4) Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019-10-03 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį;

5) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-08-25 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį;

6) Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021-02-10 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį;

7) Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021-06-21 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalis;

8) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-05 nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ketveriems metams laisvės atėmimo bausme.

Teistumas neišnykęs, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas padarius nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. 2022 metų vasaros metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo sūnui N. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), demonstravo savo lytinį organą bei mobiliojo ryšio telefone rodė pornografinio turinio vaizdo įrašus, kuriuose vaizduojamas lytinis aktas, tai yra atliko veiksmus galinčius sukelti nepilnamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, lytiniais santykiais, nesveiką, negatyvų ir iškreiptą lytinio gyvenimo ir santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi ir tokiu būdu tvirkino jaunesnį nei (duomenys neskelbtini) metų asmenį.

Be to, jis 2022 metų vasaros metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo sūnui N. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), demonstravo savo lytinį organą bei mobiliojo ryšio telefone rodė pornografinio turinio vaizdo įrašus, kuriuose vaizduojamas lytinis aktas, ir tokiais veiksmais mažamečiui savo šeimos nariui padarė nesunkų sveikatos sutrikimą pasireiškusį kitais (duomenys neskelbtini) sutrikimais, dažniausiai prasidedančiais vaikystėje ir paauglystėje ((duomenys neskelbtini)).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. T. paaiškino, kad nesutinka su pareikštu kaltinimu, nes, jo teigimu, tikrai vaikui nerodė jokių netinkamų dalykų. Paaiškino, kad visada būdavo arba lauke, arba šalia vaiko motinos ar kaimynės, todėl neturėjo galimybės tokiems veiksmams. Prieš išvykdamas į Vokietiją tik vieną kartą buvo paėmęs vaiką pas save, kai O. dar buvo darbe. Tuomet jie sėdėjo kartu, žaidė boulingą, o vėliau vaikas buvo grąžintas K.. Tuo metu jie gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, kartu su O. T.. Tiksliai nežinantis, ar sūnus nakvojo, bet galėjo būti, kad vieną kartą nakvojo. Visą laiką žmona buvo kartu su jais. Kadangi bute buvo tik vienas kambarys, N. buvo paklota atskirai, bet vėliau jis atėjo miegoti pas juos į lovą. Kartu žiūrėjo filmus ir serialus. Nurodė, kad telefone nieko vaikui nerodė – vaikas pats imdavo telefoną ir jungdavosi, ką norėdavo. Telefonas ir planšetė, buvo pas vaiką. Jis pripažino, kad teoriškai galėjo būti peržiūrėjimo istorija, bet pats tokių veiksmų tikrai nesiėmė ir to padaryti negalėtų. Nežinantis, kaip vertinti sūnaus paaiškinimus, nesuprantantis, kas vaikui atsitiko, Santykiai su vaiku buvo geri – jis galėtų, kaip pats išsireiškė, „suduoti“, bet tokių dalykų, dėl kurių yra kaltinamas, niekada nerodė.

Kai vaikas ateidavo į dušą, galėjo jį pamatyti nuogą, bet tuo metu visi būdavo namuose. Nurodė, kad su vaiku kartu maudydavosi, kartu lankėsi pirtyje ir eidavo į dušą. Pirtyje pas tėvus kaime, anot jo, berniukai ir mergaitės eidavo atskirai. Tuo metu kartu būdavo dar du broliai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. T. parodė, kad kaltu neprisipažįsta ir mano, kad tai buvusios žmonos K. G. kerštas, nes jis jai neduodavo pinigų. Pornografinio turinio filmukų ar savo lytinio organo jis sūnui nerodė. (duomenys neskelbtini) metais vasarą, kol išvyko į Vokietiją, jis bendravo su sūnumi N.. Tuo metu jis gyveno (duomenys neskelbtini), nuomojame bute, nurodytame įtarime. N. pas jį buvo 2-3 kartus, o nakvojo tik vieną kartą. N. pas jį nakvojo dieną prieš jam išvykstant į Vokietiją, bet datos jis neprisimena. Pas jį tada vakare kartu su N. ir jo žmona O. dar buvo kaimynė D. bei draugai. Jiems išėjus, jie su N. ir O. miegojo vienoje lovoje, nes berniukas pats pas juos atėjo. N. esant pas ji bute, jam, O. ir sūnui gulint lovoje, pastarasis telefone žiūrėdavo animacinius filmukus, o jis su žmona žiūrėdavo filmus, bet tai būdavo ne pornografiniai filmai (II tomas, b. l. 46-48, 55-57).

Nukentėjusysis N. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023-12-08 parodė, kad jis gyvena kartu su mama K. ir tėčiu D.. Tėtis V., jau ne jo tėtis. Su juo blogai sekėsi sutarti, prisimena kaip jis jį mušė. Pas jį negali nuvažiuoti, nes jis "germanijoje", kur dirba. Tėtis jam rodė filmukus, bet kada tiksliai neprisimena, gal vasarą. Tai vyko name prie Norfos, penktame aukšte. Tėtis rodė per savo telefoną, „(duomenys neskelbtini). Kodėl rodė nesakė. Filmuke buvo du žmonės, berniukas ir mergaitė. Jie buvo be drabužių. Negali pasakyti, ką jie ten veikė, tačiau paprašius užrašyti, vaikas užrašė: „(duomenys neskelbtini )“. Liudytojas kirilica parašė lape žodį „porno“, kurį reikia parašyti „Google“, kad rodytų tokius filmukus. Kai žiūrėjo filmukus tėtis nusimovė kelnes ir parodė savo "(duomenys neskelbtini)". Tėtis jam sakė, kad jei jis nežiūrės tokių filmukų, tai jis jam ne sūnus. Pas tėtį tą filmuką matė pirmą kartą, o pats namie žiūrėjo 10-30 kartų. Be tėtės daugiau jam niekas tokių filmukų nerodė. Mama peržiūrų istorijoje pamatė, kad jis tokius filmukus žiūrėjo. Mama pasakė, kad tai yra negerai (I tomas, b. l. 79-82).

Liudytoja K. G. teismo posėdžio metu parodė, kad apie tyrimo aplinkybes sužinojo iš policijos, kurią informavo mokykla. Ji pati pastebėjo, jog sūnus pradėjo žiūrėti netinkamo turinio pornografinius vaizdo įrašus, todėl užblokavo jam prieigą prie atitinkamų svetainių. Vėliau vaikas prisipažino, kad tokius filmus jam parodė jo tėvas. Prieš 2–3 dienas iki išvykimo į Vokietiją, sūnus nakvojo pas savo tėvą. Kas tiksliai vyko tuo metu – nežinoma, tačiau po šio įvykio pastebėti akivaizdūs vaiko elgesio pokyčiai: jis tapo grubus, prasidėjo muštynės. Psichiatrų išvadose jam nustatytos trys diagnozės, viena jų – (duomenys neskelbtini). Šios diagnozės gali būti susijusios su žiūrėtais pornografinio turinio vaizdais. Sūnus pradėjo lankyti mokyklą (duomenys neskelbtini) m. rugsėjį, o jau spalį jo elgesys pablogėjo tiek, kad teko pereiti prie namų mokymo. Vaikui buvo paskirti vaistai, kurie sumažino agresiją ir padėjo stabilizuoti būklę. Po skyrybų 2018 m. tėvas toliau palaikė ryšius su sūnumi ir kartais paimdavo jį nakvynei. Prieš išvykstant į Vokietiją, sūnus pas tėvą nakvojo dvi naktis (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau tikslaus adreso nežino. Maždaug po mėnesio nuo šios nakvynės buvo pastebėti pirmieji elgesio pokyčiai, tačiau vaikas ilgai apie tai nekalbėjo. Apie netinkamus vaizdo įrašus ir tėvo elgesį jis prabilo tik praėjus daugiau nei metams. Tada ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sūnus lankėsi įvairiose svetainėse, tarp kurių buvo ir pornografinio turinio puslapiai. Kai kuriuose URL adresuose buvo matyti raidės „(duomenys neskelbtini)“, iš kurių sprendžiama, kad tai buvo suaugusiųjų turinio nuorodos. Vaikas šias svetaines atsidarydavo balsu, naudodamas mikrofoną. Ji matė, kaip telefone rodomi vaizdai, kuriuose žmonės užsiiminėja lytiniais santykiais – tai vaikas pats įvardijo kaip pornografinio turinio filmus. Tėvo kaltę dėl tokio turinio rodymo sieja su sūnaus žodžiais – jis po metų pasakė, kad tėvas rodė šiuos filmus. Po buvimo pas tėvą pasikeitė vaiko charakteris ir elgesys. Nors neatmeta galimybės, kad vaikas tokią informaciją galėjo gauti ir iš draugų, tačiau kategoriškai atmeta, kad šaltiniu galėjo būti jos pačios paskyra – pati tokio turinio ji neturi, o jos vyras ilgai būna komandiruotėse.

Ikiteisminio bylos tyrimo metu liudytoja K. G. parodė, kad ji yra N. G. mama. Jie dabar gyvena kartu su jos sugyventiniu ir jos tėvu. Jos sugyventinis dažnai dirba užsienyje, todėl dažniausiai bute jie būna trise. Ji ir N. tėtis V. G. (T.) išsiskyrė (duomenys neskelbtini) m. žiemą. Po skyrybų, ji dar buvo susitaikiusi su V., tačiau jie galutinai išsiskyrė, kai 2020 m. lapkričio mėnesį V. T. sudavė N. Jiems išsiskyrus, V. nebuvo apribota teisė bendrauti su sūnumi. V. T. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). N. labai norėjo bendrauti su tėčiu, todėl ji neribojo jų bendravimo. V. pasiimdavo N. pas save į butą, N. nakvodavo pas jį. 2022 metų spalį ar lapkritį V. su žmona išvyko į Vokietiją. Po apsilankymų pas V. T. ji N. elgesio pokyčių nepastebėjo. Pavasarį ar vasarą patikrinusi sūnaus planšetę pastebėjo, kad jis naršė po pornografinius internetinius puslapius, o per paiešką ieškojo pornografijos. Ji neklausė kaip jis sugalvojo žiūrėti tokius dalykus, tiesiog ištrynė naršymo istoriją. Taip pat ji buvo radusi, kad pornografinius puslapius N. žiūrėjo ir savo mobiliojo ryšio telefone. Telefone ji taip pat ištrynė naršymo istoriją bei padarė, kad sūnus galėtų žiūrėti tik „Youtube“ vaizdo įrašus. Prasidėjus šiems mokslo metams, sūnaus mokytoja parašė, kad sūnus mokykloje imitavo, jog masturbuojasi. Ji pakalbėjo su N., kuris jai papasakojo, kad tokius dalykus jam rodė tėtis V., kai jis likdavo pas jį nakvoti. N. neįvardijo kokiame įrenginyje tėtis jam rodė pornografinius įrašus. N. mokytoja ir šiais mokslo metais parašė, kad N. rodė seksualizuotus judesius, imitavo garsus (I tomas, b. l. 95-96).

Liudytoja I. B. teismo posėdžio metu parodė, kad V. T. nepažįsta. N. G. buvo jos mokinys praeitais mokslo metais. Vaikas jau nuo pirmos klasės demonstravo seksualinius garsus, judesius, viena mokinė sakė, kad porno vaizdus kitiems vaikams rodė. Per pamokas tokius garsus leido. Tai buvo (duomenys neskelbtini) metais. (duomenys neskelbtini) klasę N. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini). Vaiko mama nei susirinkimuose, nei šventėse nedalyvaudavo. N. sakė, kad tėtis V. parodė kaip susirasti, pornografinio turinio filmus, kad „mano mama taip daro“, kai aikčiojimo garsus leisti pradėjo. Pati N. žiūrinčio pornografiją nematė, apie tai sakė mokiniai. Aikčiojimo garsus leido tikrai ne dėl to, kad kažką jam skaudėjo. Būdavo kad su buteliuku vandens prie klyno vaikščiodavo su sūrio lazdele burnoje. Kalbėdavo nešvankybes „(duomenys neskelbtini)“, save vadindavo „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini) klasėj daug praleido pamokų.

Ikiteisminio bylos tyrimo metu liudytoja I. B. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Jos klasėje mokosi N. G., pasižymintis itin blogu elgesiu: jis vartoja daug necenzūrinių žodžių, rėkauja, muša kitus vaikus. Be to, jo elgesys yra (duomenys neskelbtini), nes jis priėjęs prie kitų vaikų, juos apsikabina ir ima imituoti lytinio akto judesius. Tokie jo veiksmai prasidėjo (duomenys neskelbtini) klasėje ir tęsiasi iki šiol. Mokyklos psichologui N. G. yra sakęs, kad jam tėvas yra parodęs, kaip internete susirasti pornografinio turinio tinklapius (I tomas, b. l. 98).

Liudytoja L. V. teismo posėdžio metu parodė, kad žino jog pakviesta liudyti byloje dėl galimo seksualinio priekabiavimo prie nepilnamečio N. G.. Ji pažįsta šį vaiką, tarp jų palaikomas geras ryšys, kontaktas nuolatinis. Asmens vardu V. T. nepažįsta, jokio ryšio su juo neturi. Situacija dėl N. elgesio pradėjo ryškėti vaikui lankant „(duomenys neskelbtini) klasę. „(duomenys neskelbtini) metų pradžioje klasės vadovė informavo apie pasikeitusį vaiko elgesį – berniukas dažnai grįždavo iš namų piktas, neišsimiegojęs, o pavasarį pradėjo smurtauti prieš kitus vaikus. Dėl to buvo kviečiama vaiko motina, tačiau su ja buvo sunku užmegzti kontaktą – ji nedalyvaudavo susirinkimuose ir pokalbiuose. Į situaciją įsitraukė vaiko teisių apsaugos specialistai, taip pat buvo kreiptasi į kitas atsakingas institucijas. (duomenys neskelbtini) klasėje elgesio problemos kartojosi – vaikas dažnai praleisdavo pamokas. „(duomenys neskelbtini) dėl situacijos buvo kreiptasi į policiją. Motina buvo kviečiama pokalbiams, tačiau kontaktas su ja ilgą laiką buvo nepavykęs, todėl vėl kreiptasi į vaiko teisių apsaugos tarnybą.

„(duomenys neskelbtini) spalio mėnesį išryškėjo, kad vaikui pasireiškia ryškūs (duomenys neskelbtini). Vaikas dažnai nelankė pamokų. Vaiko motina buvo sakiusi, kad dėl kai kurių situacijų vaikas galėjo meluoti. Dėl (duomenys neskelbtini) elgesio daugiau informacijos galėtų suteikti psichologė, tačiau ji pati kelis kartus pastebėjo (duomenys neskelbtini) vaiko elgesį ir kalbas. Vaikas per pamokas dėdavo ranką ant klyno ir judindavo, su rašikliu imituodavo masturbaciją. Tokie epizodai, jos teigimu, buvo (duomenys neskelbtini) klasėje, (duomenys neskelbtini) metais, kai buvo teikiami atsakymai vaiko teisių apsaugos tarnybai. Jau „(duomenys neskelbtini) klasės pabaigoje klasės vadovė pradėjo rašyti pranešimus apie netinkamą elgesį. Tokių pranešimų buvo nemažai. Pastebėta, kad vaikas, matydamas, jog yra stebimas, elgdavosi tinkamai..

Vaikas tyčiodavosi tiek iš mokytojų, tiek iš kitų mokinių. Dėl jo elgesio skundėsi muzikos mokytoja, klasės vadovė, mokytojo padėjėja. Daugiausiai oficialių pranešimų apie netinkamą elgesį rašė klasės vadovė.

Ikiteisminio bylos tyrimo metu liudytoja L. V. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). Jos mokykloje mokosi N. G., pasižymintis itin blogu elgesiu: jis vartoja daug necenzūrinių žodžių, rėkauja, trukdo kitiems vaikams mokytis, imituoja lytinio akto judesius ir garsus, liečia kitų vaikų sėdmenis (I tomas, b. l. 100).

Liudytoja D. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad liudija byloje dėl N. G., vaiko tėvo nepažįsta. Berniukui buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), įskaitant psichologinę pagalbą. (duomenys neskelbtini) m. rudenį į ją kreipėsi mokytoja dėl akivaizdžiai (duomenys neskelbtini) N. elgesio. N. aiškino, kad kai buvo pas tėtį, jis rodė pornografinius filmus. Paaiškino, kaip jis tai supranta. Teigė, kad žiūrėjo su tėčiu ir buvo ne vieną kartą. Vaikas imituodavo lytinį aktą, liesdavo kitus vaikus, pasakodavo kur susirasti tokio turinio (pornografinio) medžiagą internete. Pasak mokytojų vaikas imituodavo masturbacijos lytinio akto judesius, suduodavo delnu per sėdmenis. Vaikui pradėta teikti pagalba.

Ikiteisminio bylos tyrimo metu liudytoja D. Š. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ir pažįsta (duomenys neskelbtini) klasės mokinį N. G., kuriam buvo nustatyti (duomenys neskelbtini) ugdymosi poreikiai. Nuo (duomenys neskelbtini) N. G. buvo pradėta teikti psichologo pagalba. Nuo tada iki (duomenys neskelbtini) N. G. buvo pas ją atėjęs į 7 konsultacijas. „(duomenys neskelbtini) m. rudenį į ją kreipėsi mokytoja dėl akivaizdžiai (duomenys neskelbtini) vaiko elgesio. Konsultacijos metu ji N. G. paklausė, ar jis supranta, ką reiškia jo demonstruojami judesiai, ar jis juos yra matęs. Tada N. G. paaiškino, kad jam būnant pas tėtį namuose, tėtis jam rodė filmukus su sekso vaizdais. Kaip suprato iš vaiko pasakojimų, tėtis jam rodė pornografinio turinio vaizdo įrašus ne vieną kartą, bet jis tiksliai neįvardijo nei kartų, nei datų kada tai buvo (I tomas, b. l. 139-140).

Liudytoja D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. T. pažįsta nuo vaikystės, mokyklos laikų, kai buvo vedęs, buvo kaimynai. N. V. sūnus. Santykiai jo su sūnum yra šilti. N. pas juos elgėsi gerai, žaidė su gyvūnais. Negali teigti, kad tai įvyko, kuo jis kaltinamas. 2021-2022 m. (duomenys neskelbtini) bute gyveno apie pusę metų. Neprisimena kad N. pas juos nakvotų, vaiką matydavo tik dienos metu. V. gyveno su žmona O. T.. Žinau, kad V. kaltinamas vaiko tvirkinimu. V. užsiplieskiantis, sumušt gali, bet tik ne tokių dalykų pridaryt.

Ikiteisminio bylos tyrimo metu liudytoja D. V. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji pažįsta V. T., K. G. ir N. G.. Kiek jai žinoma, V. T. kartu su savo žmona O. T. (duomenys neskelbtini) m., galimai nuo vasaros vidurio iki lapkričio mėnesio pabaigos, leidus V. B., gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kiek ji žino V. B. į minėtą kambarį įleido gyventi V. T. su žmona O. T. tik laikinai, kol jie suras kitą vietą kur gyventi. Kadangi jos butas yra tame pačiame koridoriuje ir tame pačiame aukšte, ji vieną kartą yra mačiusi, kad pas V. T. į svečius buvo atėjęs jo sūnus N., tačiau pas juo svečiuose nėra buvusi. Ji nėra mačiusi, kad V. T. netinkamai elgtųsi su savo sūnumi (I tomas, b. l. 102-103).

Liudytoja O. T. teisme parodė, kad yra kaltinamojo žmona, su juo susituokusi oficialia santuoka. Ji pareiškė, kad sutinka duoti parodymus, nors žino, jog turi teisę to nedaryti. Žinanti, kad byla susijusi su kaltinimais jos vyrui dėl netinkamo elgesio su jų nepilnamečiu sūnumi N.. Ji teigė, kad gali pasakyti tik tai, jog vyras myli savo sūnų ir ji neturi ką apie jį blogo pasakyti. Pasak jos, šeima su vaiku laiką leisdavo tinkamai – jis būdavo vežamas pas kaltinamojo tėvus į kaimą. 2022 metų pavasarį ir vasarą gyveno bute (duomenys neskelbtini). Ji nurodė, kad vaikas tuo laikotarpiu ateidavo į jų namus ir nakvodavo, tačiau kiek kartų tai įvyko, ji neatsimena. Su vaiku jie kartu eidavo pasivaikščioti, žiūrėdavo animacinius filmus per mobilųjį telefoną. Ji ne visada būdavo kartu su jais, nes tuo metu dirbdavo ar ruošdavo maistą. Dėl to būdavo momentų, kai vyras ir sūnus likdavo vieni. O. T. patvirtino, kad jai nežinoma, ar be jos buvimo buvo žiūrimi pornografiniai filmai, tačiau jos akivaizdoje tokių dalykų nebuvo. Ji pripažino, kad pasitaikydavo atvejų, kai vyras būdavo neblaivus, tačiau su sūnumi elgėsi gerai.

Tiksliai neatsimenanti, kiek kartų N. buvo nakvojęs jų namuose, bet mano, kad tai galėjo būti du arba trys kartai. Tais kartais ji buvusi kartu. Prie jos kaltinamasis niekada nerodė vaikui savo lytinių organų ir pažymėjo, kad toks elgesys, jos požiūriu, būtų nenormalus. Ji taip pat nurodė, kad N. turėjo tik mygtukinį telefoną be interneto prieigos, ir kitokio telefono neturėjo. Vaikas mokėjo naudotis „YouTube“ programa ir žiūrėti animacinius filmukus, tačiau daugiau nieko nežinojo ir nemokėjo. N. galėjo turėti planšetę, tačiau neatsimena, ar ji buvo veikianti, nes jos ekranas buvo suskilęs. Ji taip pat neatsimena, ar ta planšetė buvo prieš išvykimą į Vokietiją. Ne visada būdavo šalia, kai N. buvo pas juos, ir negali pasakyti, ką kaltinamasis veikė su vaiku. Ji pabrėžė, kad kaltinamasis dažnai veždavo N. pas savo tėvus į kaimą, tačiau ji pati ten nedalyvaudavo ir negali žinoti, kas ten vyko. Būdavo atvejų, kai N. lankydavosi jų namuose be nakvynės. Tokiais atvejais jie kartu leisdavo laiką, eidavo prie ežero, kepdavo šašlykus. N. būnanat pas juos ji kartais išeidavo į parduotuvę ar ruošdavo maistą, todėl negali tvirtinti, kad visada buvo šalia. Ji nurodė nepastebėjusi, kad N. domėtųsi pornografija – pasak jos, vaikas domėjosi tik animaciniais filmukais ir žaidimais.

Iš VTAS pateiktos 2023-11-10 Vaiko situacijos vertinimo anketos 8VSV- 2315 matyti, kad (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, jog N. G. dažnai vėluoja į pamokos, mokosi nenoriai, nesilaiko mokinio taisyklių, vartoja necenzūrinius žodžius, trukdo vaikams mokytis, dažnai atlieka lytinį aktą imituojančius veiksmus ir garsus, pamokų metu imituoja masturbaciją ir pan. Paklausus kodėl taip elgiasi, vaikas atsakė, kad tėvas V. išmokė kur susirasti tokių filmukų (I tomas, b. l. 17-33).

Iš (duomenys neskelbtini) 2023-12-19, Vaikų nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijos Nr. 2.1-00-991 matyti, kad ten atvykęs N. G. globos namų psichologei pasakojo, jog jam tėtis V. parodė ir išmokė, kaip susirasti pornografinius filmukus. Jis tuos filmukus įvardija, kai „pačius baisiausius, skirtus suaugusiems“ (I tomas, b. l. 62-67).

Ekspertė S. S., teismo psichiatrė, nurodė, kad ekspertizė tiriamajam asmeniui buvo atlikta 2024 m. liepos 8 D. Ekspertizės atlikimo metu bendraujant su vaiku, kontaktas buvo permainingas – kai kuriuos klausimus jis sugebėjo atsakyti, tačiau bendravimui būdingas nerimas ir įtampa. Pokalbio metu kalba buvo kaitaliojama – vartota tiek rusų, tiek lietuvių kalba. Fiksuota permaininga nuotaika, nustatyti aktyvumo ir dėmesio sutrikimai, dėmesys greitai išsenkantis. Diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kuris įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. N. atsisakė bendrauti rusų kalba, o tai sieja su savikontrolės mechanizmu: vaikas stengėsi nekalbėti apie tam tikrus jam jautrius klausimus. Tai susiję su byloje tiriamais tėvo veiksmais. Mažo amžiaus vaikas negali viso bendravimo metu išlaikyti visiškos kontrolės, todėl pastebimas bandymas nutylėti kai kurią informaciją. Vaiko sveikata yra sutrikusi nuo kaltinime nurodyto laikotarpio. Iš bylos medžiagos matyti, jog (duomenys neskelbtini) elgesys ėmė reikštis (duomenys neskelbtini) klasėje – būtent tada pirmą kartą aprašyti (duomenys neskelbtini) elgesio sindromai. Tai, yra vienas iš galimų seksualinės prievartos požymių. Pabrėžė, kad padidinto seksualumo elgesio požymiai nepasireiškia per trumpą laiką – tai yra procesas, kurio raida yra individuali. Vaiko psichikos sutrikimą lėmė (duomenys neskelbtini) elgesio požymiai, kurių kilmė yra tiesiogiai susijusi su byloje tiriama nusikalstama veika – tvirkinamaisiais veiksmais. Nors padidinto aktyvumo ir dėmesio sutrikimas berniukui jau buvo būdingas anksčiau, emocinį disbalansą galėjo sustiprinti nauja aplinka, keliamų reikalavimų pokyčiai bei nesaugūs šeimos santykiai.

Seksualinio pobūdžio patyrimai galėjo atsirasti jeigu vaikas šeimoje matė lytinius santykius, tai apima tiek stebėjimą, tiek tiesioginį matymą – įvairaus pobūdžio seksualinį turinį, neapsiribojant vien pornografija. Vaikas gavo seksualinio pobūdžio informaciją nesavalaikiai, o tai turėjo trikdantį poveikį jo psichinei būklei.

Ekspertė A. Š., teismo psichologė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad atliko nepilnamečio N. G. psichologinę ekspertizę. Ji nurodė, kad ekspertizės išvadas palaiko ir jos kolegė. Ekspertės vertinimu, N. G. yra nerimastingas vaikas, kuris negalėjo laisvai kalbėti apie tai, kas jam šauna į galvą. Vaikas ekspertizės metu teigė, kad tėvas jam rodė netinkamo turinio pornografijos vaizdo medžiagą. Pasak vaiko, motina buvo pasakiusi, kad apie tai kalbėti yra draudžiama. Byloje tiriami įvykiai yra tokio pobūdžio, jog jie nėra prieinami vaiko suvokimui pagal jo amžių – tai rodo, kad vaikas turėjo netinkamų seksualinių patirčių. Tokiam elgesiui didelę įtaką darė tėvas. Mažai tikėtina, kad vaikas galėjo iš anksto pasiruošti tokiems atsakymams – jis nuosekliai kartojo tą pačią informaciją, kurią, kaip jis nurodė, jam parodė tėvas. Nebuvo pagrindo abejoti vaiko žodžiais. Kartotinis netinkamo turinio vaizdo įrašų žiūrėjimas sudarė pagrindą vaikui pradėti atkartoti netinkamą (duomenys neskelbtini) elgesį. (duomenys neskelbtini) klasėje vaiko elgesys buvo fiksuojamas kaip garsinis („aikčiojimas“), tačiau (duomenys neskelbtini) klasėje elgesys tapo nebekontroliuojamas, intensyvesnis, pereinantis į sunkesnius veiksmus. Vaikas prie šios medžiagos buvo pripratęs, aktyviai ją stebėdavo, tai sukėlė priklausomybę. Reikšmingas elgesio pokytis įvyko būtent (duomenys neskelbtini) klasėje, o elgesys priklauso nuo to, kaip dažnai tokie veiksmai kartojosi. Vaikas bendrauja nelaisvai, yra linkęs kontroliuoti, ką atskleidžia, o tai yra susiję su motinos prašymu nekalbėti apie tam tikrus dalykus. Vaikas buvo labai rezervuotas, jo bendravime pastebėtas nesaugumo jausmas. Motina darė jam įtaką, tarp jų yra artimas ryšys. Vaikas aktyviai nepasakojo, kas vyksta šeimoje. Buvo rekomenduota remtis anksčiau duotais parodymais ir daugiau neapklausti N. nes jis nėra pilnai atviras. Vaikas kalbėjo, jog tėvas jį mušė bei rodė minėtą pornografinio turinio medžiagą. Ar užtenka vieno karto pamatyti netinkamą medžiagą, kad atsirastų poreikis žiūrėti toliau, yra individualu. Svarbu tai, kad vaikas buvo išmokytas, kaip susirasti tokią medžiagą. Vaikas buvo pasakęs: „jei daugiau nenori žiūrėti – tu man ne sūnus“ dėl to galima daryti prielaidą, kad tokių situacijų buvo daugiau. Vaikas kalbėdamas buvo nuoseklus, šios aplinkybės nekaitaliojo, todėl nebuvo pagrindo netikėti jo pateikta informacija. Vaiko parodymai patvirtino faktines aplinkybes. Ekspertizės metu buvo matyti, kad vaikas yra labai nerimastingas, jam sunku sutelkti dėmesį. Visa tai buvo išsamiai pažymėta ekspertizės akte. Motina vaikui yra uždraudusi kalbėti apie tam tikras aplinkybes, toks draudimas tik sustiprina tylėjimą apie svarbius įvykius.

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-129/2024 matyti, kad ekspertizės atlikimo metu, apibendrinus psichikos būsenos įvertinimą, individualus, prasmingas kontaktas su N. G. permainingas: į kai kuriuos klausimus atsako prasmingai, noriai, gan išsamiai, tačiau į kai kuriuos neatsako; bylai reikšmingomis temomis kalba nenoriai, trumpai, neišsamiai. N. G. psichikos būsenoje vyrauja (duomenys neskelbtini).

Ekspertizės metu atlikus psichologinį įvertinimą, nustatyta, kad N. G. intelektiniai gebėjimai yra žemi, tačiau pakankami, kad jis galėtų suprasti byloje tiriamų įvykių, konkrečias faktines aplinkybes (įvykio dalyviai, jų veiksmai, įvykio vieta), jas įsimintų, vėliau atgamintų ir duotų apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Taigi tiriamajam nenustatyti tokie individualūs psichologiniai ypatumai padidintas, polinkis įtaigumui, padidintas polinkis fantazuoti ar kt.), dėl kurių jis negalėtų būti liudytoju šioje byloje. Vertinant tiriamojo parodymus, rekomenduojama atsižvelgti į jo emocinę būseną ir tai, kad dėl jam individualiai (ne tik situaciškai kalbant bylai reikšmingų aplinkybių tema) būdingo nerimastingumo, sunkumų koncentruoti dėmesį, suvaldant kylančius impulsus, dėl žemesnių nei vidutiniai intelektinių gebėjimų, dėl savo mažo amžiaus jis buvo/yra emociškai priklausomas nuo jam emociškai reikšmingų asmenų jis negali nuosekliai, detaliai atgaminti bylai reikšmingų aplinkybių. Analizuojant turimą medžiagą, nustatyta, kad tiriamasis dėl jam daromo mamos poveikio (nepasakoti apie šeimos narius) ir poveikio (nurodymo niekam nepasakoti apie tai, kas vyksta šeimoje, edukavimo su niekuo nekalbėti lytiškumo temomis ir kt.), taip pat jo emocinės būsenos (baiminasi būti išimtas iš šeimos, jeigu neklausys mamos nurodymų, dėl ko šiuo metu stebėtas padidintas nerimastingumas ir įtampa), kalbėdamas apie bylai reikšmingas aplinkybes labai jaudinasi ir nerimauja, atkakliai vengia pokalbio temos. Ši emocinė būsena stiprėja palaipsniui - ir jeigu apklausos metu jo nerimastingumas nedarė esminės įtakos jo duodamų parodymų turiniui, tai jau šiuo metu stebimas išreikštas sunkumas kalbėti apie visa tai. Nors tiriamasis šiuo metu baiminasi atvirai kalbėti ir lytiškumo tema, daroma išvada, kad iki byloje tiriamo įvykio jis tikėtinai neturėjo jokių žinių apie intymius santykius, t. y. jų pobūdį ir reikšmę, kas šių žinių jis įgijęs bylai reikšmingu laikotarpiu. Atsižvelgiant į visa tai bei jo emocinę būsena (įtariamojo baimė dėl fizinių bausmių patirčių, dėl įtariamojo nurodymo pasirinkti, būti jam sūnumi ar nežiūrėti pornografinio turinio medžiagos), tiriamasis visiškai negalėjo įtariamojo veiksmams priešintis.

Visa tai apibendrinus tiek bylos medžiaga, tiek ekspertinio vertinimo metu gautus duomenis). N. G. elgesio pokyčiai (agresyvus, konfliktiškas, priešiškas elgesys išryškėjo jam besimokant (duomenys neskelbtini) klasėje ((duomenys neskelbtini) mokslo metai), (duomenys neskelbtini) klasėje ((duomenys neskelbtini) mokslo metai) išryškėjo (duomenys neskelbtini)s tiriamojo elgesys (t. y. po byloje tiriamos nusikalstamos veikos), kuris buvo stebėtas skirtingose aplinkose ((duomenys neskelbtini)).

Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) elgesys - vienas iš pagrindinių patirtos seksualinės prievartos požymių, todėl šiuo metu N. G. konstatuojami kiti (duomenys neskelbtini), dažniausiai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje ((duomenys neskelbtini)) ir šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejamas su byloje tiriama nusikalstama veika. Remiantis tuo bei LR sveikatos apsaugos, LR teisingumo ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 D. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis" N. G. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1. nes dėl byloje nagrinėjamo įvykio jo sveikata yra sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Taip pat. N. G. nustatomas emocijų sutrikimas vaikystėje ((duomenys neskelbtini)), nesusijęs su byloje tiriama nusikalstama veika.

Atsižvelgiant į visa tai, toliau tiriamajam dalyvauti kituose (iki)teisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose nerekomenduojama.

Atsakymai į nutartyje pateiktus klausimus (teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė pagal savo kompetenciją atsakė į klausimus Nr. 1, 7; teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė pagal savo kompetenciją atsakė į klausimus Nr. 2-6):

1. Objektyvių duomenų, kad N. G., galimai jo atžvilgiu nusikalstamos veikos padarymo metu būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta. Šiuo metu N. G. konstatuojami ((duomenys neskelbtini)) bei ((duomenys neskelbtini)).

2. N. G., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes (įvykio dalyviai, jų veiksmai, įvykio vieta), jas įsiminti, veliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus.

3. N. G. dėl jam daromo mamos poveikio (nepasakoti apie šeimos narius ir edukavimo su niekuo nekalbėti lytiškumo temomis), taip pat jo emocinės būsenos (baiminasi būti išimtas iš šeimos, jeigu neklausys mamos nurodymų, dėl ko šiuo metu stebėtas padidintas nerimastingumas ir įtampa), toliau dalyvauti kituose (iki)teisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose nerekomenduojama.

4. N. G., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, iki byloje tiriamo įvykio tikėtinai neturėjo jokių žinių apie intymius santykius, t. y. jų pobūdį ir reikšmę. Atsižvelgiant į visa tai bei jo emocinę būseną (įtariamojo baimė dėl fizinių bausmių patirčių, dėl įtariamojo nurodymo pasirinkti, būti jam sūnumi ar nežiūrėti pornografinio turinio medžiagos), N. G. visiškai negalėjo įtariamojo veiksmams priešintis.

5. N. G. nenustatytas padidintas polinkis įtaigumui, dėl savo mažo amžiaus jis buvo/yra emociškai priklausomas nuo jam emociškai reikšmingų asmenų.

6. N. G. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti.

7. Šiuo metu N. G. konstatuojami (duomenys neskelbtini) dažniausiai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje ((duomenys neskelbtini)), Šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšių siejamas su byloje tiriama nusikalstama veika ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (II tomas, b. l. 7-14).

Iš VTAS pateiktos 2023-11-10 Vaiko situacijos vertinimo anketos 8VSV- 2315 matyti, kad (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, jog N. G. dažnai vėluoja į pamokos, mokosi nenoriai, nesilaiko mokinio taisyklių, vartoja necenzūrinius žodžius, trukdo vaikams mokytis, dažnai atlieka lytinį aktą imituojančius veiksmus ir garsus, pamokų metu imituoja masturbaciją ir pan. Paklausus kodėl taip elgiasi, vaikas atsakė, kad tėvas V. išmokė kur susirasti tokių filmukų (I tomas, b. l. 17-33).

Iš (duomenys neskelbtini) 2023-12-19, Vaikų nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijos Nr. 2.1-00-991 matyti, kad ten atvykęs N. G. globos namų psichologei pasakojo, jog jam tėtis V. parodė ir išmokė, kaip susirasti pornografinius filmukus. Jis tuos filmukus įvardija, kai „pačius baisiausius, skirtus suaugusiems“ (I tomas, b. l. 62-67).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas veikos kvalifikavimas.

Kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad niekada nerodė sūnui netinkamo turinio filmų, lytinio organo. Jo teigimu, vaikas pats naudodavosi jo telefonu ar planšete, o įrenginiai dažnai būdavo pas vaiką. Tačiau byloje nustatyta priešingai.

Nepilnametis N. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodė, „... tėtis savo telefone rodė filmukus, kuriuose buvo be drabužių berniukas ir mergaitė“. Apklausos metu vaikas užrašė „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, kad pagal žodį „porno“, Google galima rasti tokių filmukų. Be to vaikas paaiškino, kad rodant filmukus „...tėtis nusimovė kelnes ir parodė savo "(duomenys neskelbtini)".

Iš šių nepilnamečio paaiškinimų aišku, kad kaltinamasis rodė pornografinio turinio filmus, parodė kaip ir kur tokius galima susirasti, be to demonstravo vaikui savo lytinį organą.

Apie vaiko (duomenys neskelbtini) elgesį pasikeitusį elgesį byloje liudija ir kiti įrodymai.

Vaiko motina K. G. pastebėjo, jog sūnus pradėjo žiūrėti netinkamo turinio pornografinius vaizdo įrašus, kuriuose URL adresuose buvo matyti raidės „(duomenys neskelbtini)“, iš kurių sprendžia, kad tai buvo suaugusiųjų turinio nuorodos. Vaikas šias svetaines atsidarydavo balsu, naudodamas mikrofoną. Ji matė, kaip telefone rodomi vaizdai, kuriuose žmonės užsiiminėja lytiniais santykiais – tai vaikas pats įvardijo kaip pornografinio turinio filmus. Tai pastebėjusi užblokavo jam prieigą prie atitinkamų svetainių. Vėliau vaikas prisipažino, kad tokius filmus jam parodė jo tėvas. Prieš 2–3 dienas iki išvykimo į Vokietiją, sūnus nakvojo dvi naktis pas savo tėvą. Maždaug po mėnesio nuo šios nakvynės buvo pastebėti pirmieji elgesio pokyčiai. Apie netinkamus vaizdo įrašus ir tėvo elgesį jis prabilo tik praėjus daugiau nei metams, pasakė, kad tėvas rodė šiuos filmus.

Tai, kad vaikui pornografinio turinio filmus rodė tėvas, kad kartu žiūrėjo ir ne vieną kartą, paliudijo D. Š. parodydama, kad tokią informaciją jai suteikė pats vaikas N. aiškino, kad kai buvo pas tėtį, jis rodė pornografinius filmus. Be to liudytoja nurodė, kad vaikas imituodavo lytinį aktą, liesdavo kitus vaikus, pasakodavo kur susirasti tokio turinio (pornografinio) medžiagą internete. Pasak mokytojų vaikas imituodavo masturbacijos lytinio akto judesius, suduodavo delnu per sėdmenis.

Tai, kad (duomenys neskelbtini) vaiko elgesį lėmė tėvo veiksmai ekspertai nurodė savo išvadoje, kurioje be kita ko nurodoma ir apie vaiko sveikatos sutrikdymą. Savo, kaip ekspertų išvadas, ekspertės patvirtino ir teismo posėdžio metu.

Ekspertė A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiriant N. G. jis teigė, kad tėvas jam rodė netinkamo turinio pornografijos vaizdo medžiagą, ką tvirtino nuosekliai ne vieną kartą, todėl nebuvo pagrindo abejoti vaiko žodžiais. Ekspertės teigimu vaikas buvo išmokytas, kaip susirasti tokią medžiagą, žiūrėjo ne vieną kartą, tokia išvada darytina išvaiko pasakymo „jei daugiau nenori žiūrėti – tu man ne sūnus“.

Teismo psichiatrė S. S., nustatė, kad vaikui pasireiškė (duomenys neskelbtini) elgesio požymiai, būdingi vaikams, patyrusiems seksualinę prievartą. Vaiko būklė įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas – nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas.

Faktą, patvirtinantį N. G. (duomenys neskelbtini) elgesį patvirtino jo mokytoja I. B., kuri paaiškino, kad vaikas jau nuo pirmos klasės demonstravo seksualinius garsus, judesius. Liudytoja nurodžiusi, kad iš kitų vaikų girdėjusi apie N. rodomus pornografinius vaizdus kitiems vaikams. Pats N. jai paaiškino, kad „...tėtis V. parodė kaip susirasti, pornografinio turinio filmus“. N. aikčiojimo garsus leido tikrai ne dėl to, kad kažką jam skaudėjo. Būdavo kad su buteliuku vandens prie klyno vaikščiodavo, su sūrio lazdele burnoje. Kalbėdavo nešvankybes „(duomenys neskelbtini)“, save vadindavo „(duomenys neskelbtini)“.

Žemesnės instancijos teismas

Apie (duomenys neskelbtini) N. G. elegsį parodė ir liudytoja L. V. kuri teigė, kad kelis kartus pastebėjo (duomenys neskelbtini) vaiko elgesį ir kalbas. Vaikas per pamokas dėdavo ranką ant klyno ir judindavo, su rašikliu imituodavo masturbaciją.

Nors kaltinamasis ir neneigia fakto, kad gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje tai patvirtino liudytoja D. V..

Iš liudytojos O. T. parodymų aišku, kad (duomenys neskelbtini) metų pavasarį ir vasarą gyvenant bute (duomenys neskelbtini) N. ateidavo į jų namus ir nakvodavo buvo du trys kartai, dieną lankydavosi. N. lankydavosi jų namuose be nakvynės. Būdavo momentų, kad V. T. ir sūnus pasilikdavo vieni. Ji nežino ar be jos buvimo buvo žiūrimi pornografiniai filmai. N. turėjo planšetę.

Iš (duomenys neskelbtini) informacijos matyti, kad N. G. globos namų psichologei pasakojo, jog jam tėtis V. parodė ir išmokė, kaip susirasti pornografinius filmukus. Jis tuos filmukus įvardija, kai „pačius baisiausius, skirtus suaugusiems“.

Taigi, ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad V. T. (duomenys neskelbtini) metų vasaros metu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo sūnui N. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), demonstravo savo lytinį organą bei mobiliojo ryšio telefone rodė pornografinio turinio vaizdo įrašus, kuriuose vaizduojamas lytinis aktas, tokiu būdu tvirkino savo sūnų kuriam nėra (duomenys neskelbtini) metų. Tokie kaltinamojo veiksmai galėjo sukelti nepilnamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, lytiniais santykiais, nesveiką, negatyvų ir iškreiptą lytinio gyvenimo ir santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi ir padarė nesunkų sveikatos sutrikimą pasireiškusį kitais (duomenys neskelbtini) sutrikimais, dažniausiai prasidedančiais vaikystėje ir paauglystėje ((duomenys neskelbtini)).

Tokie kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

BK 153 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Pagal teismų praktiką, tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui lytinius organus jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą tokio asmens akivaizdoje ir pan.

Nustačius, kad V. T. savo sūnui neturinčiam (duomenys neskelbtini) metų amžiaus demonstravo savo lytinį organą jo veiksmai pagal BK 153 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punkte baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį savo šeimos narį. N. G. yra kaltinamojo sūnus taigi šeimos narys, vaikui veikų padarymo metu nebuvo sukakę (duomenys neskelbtini) metai, taigi vaikas yra mažametis. Ekspertams nustačius kad vaiko sveikata sutriko dėl jo tėvo veiksmų, V. T. veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas.

V. T. padarytos nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos apysunkės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti, nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu( BK 27 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis anksčiau teistas 7 kartus, niekur nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad bausmė turi būti teisinga ir atitikti padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nusikalstamos veikos padarytos prieš mažametį – kaltinamojo sūnų, kuris dėl savo amžiaus buvo bejėgiškoje padėtyje, negalėjo apsiginti nuo tėvo smurto ir nederamo seksualinio elgesio. Mažamečio tvirkinimas pažeidžia vaiko seksualinę laisvę ir neliečiamumą, daro gilias ir ilgalaikes psichologines pasekmes. Nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas bejėgiškos būklės asmeniui ir nepilnamečiui, rodo ypatingą kaltinamojo žiaurumą ir abejingumą vaiko sveikatai bei gyvybei. Nusikalstamų veikų pavojingumą didina tai, kad jos buvo daromos artimoje aplinkoje, piktnaudžiaujant pasitikėjimu tarp tėvo ir vaiko, dėl ko vaiko patirti sukrėtimai yra dar skaudesni.

Kaltinamojo asmenybė vertinama neigiamai. Jis teistas daug kartų, tarp jų ir už smurtinius nusikaltimus artimoje aplinkoje bei kitas tyčines nusikalstamas veikas. Iki šiol taikytos bausmės ir jų vykdymas nepaveikė kaltinamojo elgesio – jis nenutraukė nusikalstamo gyvenimo būdo, nedirbo, neturėjo gyvenamosios vietos, vengė pareigų visuomenei ir šeimai. Nusikalstamas veikas jis padarė būdamas teistas, kas dar labiau rodo sistemingą ir nuolatinį įstatymų nepaisymą.

Lengvinančių aplinkybių nenustatyta yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam tikslinga skirti realią ir griežtą laisvės atėmimo bausmę, siekiant užtikrinti teisingumo principų įgyvendinimą, apsaugoti visuomenę, o ypač vaikus, nuo tolesnės kaltinamojo nusikalstamos veiklos.

Teismas sprendžia, kad už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė lygi bausmės vidurkiui.

Kadangi veikos padarytos esant idialiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taisyklėmis

V. T. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-05 nuosprendžiu nuteistas ketveriems metams laisvės atėmimo bausme, todėl nauju nuosprendžiu paskirtoji bausmė bendrintina su 2024-06-05 nuosprendžiu paskirtąja vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis.

Civilinis ieškinys

Teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kurios nustato, kad neturtinė žala – tai asmens patirtas dvasinis (moralinis) sukrėtimas, išgyvenimai, pažeminimas, gėda, baimė, fizinis skausmas, ir kad neturtinė žala atlyginama pinigais. Taip pat taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 115 straipsnio nuostatos, leidžiančios teismui kartu su nuosprendžiu išspręsti ir civilinio ieškinio klausimą.

Nustatyta, kad kaltinamasis, panaudodamas smurtą prieš mažametį savo sūnų bei jį tvirkindamas, padarė nepataisomą žalą vaiko fizinei sveikatai, psichinei ir emocinei būklei. Nusikalstami veiksmai turėjo itin neigiamą poveikį vaiko emocinei raidai, jo saugumo jausmui, sukėlė ilgalaikį stresą, baimę, gedėjimo, kaltės, bejėgiškumo jausmus, kurie dažnai išlieka visą likusį gyvenimą.

Dėl patirto fizinio skausmo ir pažeminimo vaikas patyrė didelį dvasinį sukrėtimą. Atsižvelgtina į tai, kad nusikalstami veiksmai buvo atlikti artimiausio asmens – tėvo – kuris turėjo užtikrinti apsaugą, priežiūrą ir saugumą, rankomis. Dėl to šios žalos mastas yra itin didelis.

CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad sprendžiant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, kaltės formą ir mastą, pažeidimo pobūdį bei pasekmes, šalių turtinę padėtį, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Atsižvelgdamas į padarytų veikų sunkumą ir jų pobūdį (nusikaltimai prieš mažametį, seksualinio pobūdžio nusikaltimai, smurtas), patirtą ilgalaikę moralinę ir fizinę žalą, kaltinamojo kaltės formą (tiesioginė tyčia), kaltinamojo turtinę padėtį (nors kaltinamasis neturi gyvenamosios vietos ir pajamų, tačiau neturtinė žala priteisiama pirmiausia įvertinant nukentėjusiojo interesus), teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir proporcingas. Ši suma atitinka formuojamą teismų praktiką dėl nusikaltimų prieš mažamečius žalos dydžio nustatymo ir atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.

Todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteisiama 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kiti klausimai.

Bylinėjimosi išlaidų nėra.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Kardomoji priemonė kaltinamajam paskirta nebuvo. Vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 137 straipsniu V. T. sulaikytas nebuvo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. T. netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

pripažinti V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams. Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punkte ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-05 nuosprendžiu paskirtąja bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

N. G. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš V. T. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkana nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus Visagine.

Teisėjas Giedrius Avinas