Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam J. A. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A. nuteistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi pripažintas Norvegijos karalystės Agder apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendis pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 162 1 skirsnio, 3 skirsnio 1 punktą, 5 skirsnio, 60a pažeidimus paskirta – 13 metų laisvės atėmimo bausmė prilyginta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 daliai, 199 straipsnio 3 daliai ir paskirta - galutinė bausmė 13 metų laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį - 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi ir paskiria subendrinta - galutinė bausmė 14 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2017 m. liepos 4 d., bausmės pabaiga – 2029 m. birželio 4 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis J. A. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas sąlygas ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Nuteistasis atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, turi deklaruotą gyvenamąją, kurią vyksta trumpalaikių išvykų metu, grįžta laiku, pažeidimai fiksuoti nebuvo. Šiuo metu dirba, palaiko ryšius su šeima (mama, patėviu, dukra). Įkalinimo įstaigoje gyvena iš savo gaunamo atlyginimo. Šiuo metu nuteistasis teigia draugus pasirenkantis atsargiai ir vengia bendravimo su destruktyviais asmenimis bei grupėmis. Atlikdamas bausmę Norvegijoje aktyviai dalyvavo įstaigos organizacinėse veiklose, dirbo, mokėsi, siekė įgyti išsilavinimą. Perkeltas bausmę atlikti į Pravieniškių įkalinimo įstaigą, pusę metų buvo Reabilitacijos centre gydėsi priklausomybę alkoholiui, pripažįsta esąs alkoholikas, įkalinimo metu per bausmės atlikimo laiką nuteistasis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebaustas, skatintas 10 kartų, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, vykdo sudarytą Individualų resocializacijos planą. Teismo nuomone, J. A. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvyksta trumpalaikėms išvykoms į namus. Pažymėtina, kad nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio.

Teismas pažymi, kad J. A. nuteistajam 2020 m. spalio 6 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką ir nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2022 m. balandžio 8 d. atlikto pakartotinio rizikos vertinimo metu nuteistojo rizika taip pat nustatyta vidutinė. Vertinimo metu, atlikto 2023 m. gegužės 29 d., atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus pataisos įstaigoje (norą keisti savo nusikalstamą elgesį, aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, darbą, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją) buvo nustatyta vidutinė mažėjanti pakartotinio elgesio rizika. Vertinimo metu atlikto 2024 m. vasario 12 d. nustatyta vidutinė rizika. Paskutinio vertinimo metu 2025 m. sausio 16 d. nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taigi tik sąlyginai trumpą laiką nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, be to nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (nepastovi gyvenamoji vieta; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas). Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu buvo nustatyti ir apsauginiai veiksniai (reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais; teigiama nuostata į darbinę veiklą; palaiko glaudžius šeiminius santykius), tačiau šeimos turėjimas ir darbas Norvegijoje nuo priešingų teisei veiksmų nuteistojo nesulaikė. Tokiu būdu ir šiuo metu negali būti vertinami kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinantys ir apsaugantys nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis pagal BK 260 straipsnį nuteistas antrą kartą. Veikė su organizuota grupe, antruoju nuteisimu, taip pat su bendrininkais, nusikaltimas sunkesnis už ankstesnįjį. Teisminio nagrinėjimo metu kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, vertinimo metu katę pripažįsta, teigdamas, kad „teismas nuteisė tai kaltas“. Darbo patirtis Lietuvoje menka, dirbo Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje. Nusikaltimai už kuriuos nuteistasis šiuo metu kali yra tiesiogiai siejami su greitų pajamų gavimu, nusikaltimai finansinio pobūdžio. Nors nuteistasis ir neturi finansinių įsipareigojimų, tačiau negebėjo legaliai, teisėtu būdų pagerinti savo finansinės padėties. Nuteistasis nebuvo paveiktas už save psichologiškai stipresnių asmenų dėl dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, tačiau pats įtraukė kitus į nusikalstamą veiką. Sutikimui atlikti nusikalstamą veiką pasak nuteistojo įtakos turėjo tuo metu senkantys finansiniai ištekliai, taip pat jį supanti aplinka ir draugai. Su vienu iš asmenų pasiūliusiu užsiimti nusikalstama veika buvo pažįstamas iš anksčiau, o šis jį supažindino dar su kitu draugu. Visa tai suponuoja nuomonę, kad J. A. pažįstamų asmenų rate buvo asmenų susijusių su nusikalstama veika, o taip pat - laisvalaikio praleidimo būdai su šiais asmenimis sukūrė situacijas palankias nusikalsti. Savivertė pakankamai aukšta („ko gero esu vienintelis kvalifikuotas modulinių namų konstruktorius Lietuvoje, daugiau tokių nėra“). Savianalizė vidutinė - nurodo neturintis koreguotinų savybių, yra patenkintas savimi, probleminių sričių neįžvelgia. Kaip didžiausią nesėkmę gyvenime dėl ko daug prarado nurodo įkalinimą, įkalinimo priežasčių neieško. Kalbant apie nusikaltimą, elgesyje atsispindi polinkis veikti ne visuomet apgalvotai, tenkinant savo hedonistinius poreikius ir neatsižvelgiant į pasekmes, kai objektyviai vertinant jos buvo visiškai nuspėjamos. Šiuo metu nuteistasis teigia draugus pasirenkantis atsargiai ir vengia bendravimo su destruktyviais asmenimis bei grupėmis, tačiau tai, kad nuteistasis antrą kartą baudžiamas pagal tą patį BK straipsnį rodo, kad asmuo nepasimoko, nepadaro išvadų ir toliau daro nusikalstamas veikas.

Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno sunkaus (kontrabanda) ir dviejų labai sunkių (disponavimas narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti) nusikaltimų padarymą, susijusių su disponavimu dideliais kiekiais narkotinių medžiagų. Nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimus keliančius didelį pavojų visuomenei, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo laisvės atėmimo vietoje jau yra baigtas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistasis J. A. yra neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies ir tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, kad net ir taikant intensyvią priežiūrą, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga.

Teismas atkreipia dėmesį, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. A. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistojo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti vis dar egzistuojančias problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam J. A. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. LK-N-79.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. LK-N-79 taikyti nuteistajam J. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.