Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-140-878/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-18
Bylos Nr.
1-140-878/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49890-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
S. B., E. B.
Civilinis ieškovas
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-140-878/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49890-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.4.1; 2.1.8; 2.1.9.1; 2.1.14.1.1; 2.1.14.1.2; 2.1.14.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 18 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. L.,sekretoriaujant I. B., E. B.,dalyvaujant prokurorei N. K.,kaltinamajam S. B., jo gynėjai advokatei D. V.,kaltinamajam E. B., jo gynėjui advokatui V. B.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P., jo įgaliotam atstovui advokatui G. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, neteistas,

E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pagrindinio išsilavinimo, teistas:

1) 2005 m. balandžio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, taikant BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2006 m. kovo 1 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, taikant BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2008 m. sausio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį ir 290 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams, taikant BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4) 2008 m. rugpjūčio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 290 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 metams, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 3 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmės;

5) 2012 m. lapkričio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį ir 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 12 MGL dydžio (1560 Lt) bauda, galutinė bausmė, įskaičius laikino sulaikymo laiką, 10 MGL dydžio (1300 litų) bauda;

6) 2013 m. spalio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – viešieji darbai 4 mėnesiams ir 10 MGL dydžio (1300 Lt) bauda;

7) 2014 m. sausio 7 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams ir 10 MGL dydžio (1300) Lt bauda; Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto 1 papunkčiu, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės apribojimas 9 mėnesiams ir 10 MGL dydžio (1300) Lt bauda;

8) 2014 m. liepos 25 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartimi paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams ir 10 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta 2015 m. sausio 20 d.;

9) 2015 m. lapkričio 19 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atlikęs,

10) 2018 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji S. B. ir E. B. 2018 m. spalio 11 d. apie 11.00 val. S. B. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrai, siekdami pamokyti A. P. dėl išgertuvių metu nuo stalo galimai pavogto telefono, tyčia jį sumušė, o būtent E. B. ne mažiau kaip du kartus spyrė ir vieną kartą ranka sudavė smūgį į veidą A. P., po to S. B. kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris kartus A. P. į veidą bei, išvedęs nukentėjusįjį į kiemą, prie namo esančioje pavėsinėje dar kumščiais sudavė jam ne mažiau kaip tris kartus į veidą ir vieną kartą į krūtinę, taip bendrais veiksmais padarė jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairiame skruoste, pereinant į smakro apatinę dalį, dešiniame skruoste, pereinant ant smakro dešinės pusės, kraujosruvas abiejų akių junginėse, paviršinius odos nubrozdinimus tarpuakio srityje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos kairėje gleivinėje, apatinio žandikaulio lūžimą ir dėl apatinio žandikaulio lūžimo nukentėjusiojo A. P. sveikatą sutrikdė ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis S. B. kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo prisipažino visiškai. Parodė, kad jis gėrė alkoholį iš vakaro pas draugus, ryte susiskambino su A. P. ir apie 8.30-9 val. grįžo kartu į savo namus. Sesers kambaryje rado miegantį E. B.. Su A. P. abu buvo apgirtę, pareidami parsinešė litrinę pakuotę alaus. Grįžęs paleido muziką, abu virtuvėje prie stalo gėrė alų. Kaltinamasis sėdėjo prie lango, A. P. – prie spintelės. Atėjęs E. B. atsisėdo tarp jų, jis buvo pagiriotas kaip šernas, bet atrodė už S. B. geriau, nes šis buvo girtesnis. E. išgėrė dvi stiklines alaus, jie kalbėjosi, nekilo jokių konfliktų. A. P. jau tada neturėjo keturių ar šešių priekinių dantų viršuje, apačioje kažkiek dantų turėjo. S. B. išėjo į tualetą, paliko savo telefoną ant spintelės prie A. P.. Iš tualeto grįžo už gero pusvalandžio, gal A. P. su E. B. gėrė alų, kol buvo išėjęs. Grįžęs matė, kaip E. dešine ranka sudavė į kairį žandikaulį A. P.. Šis smūgio metu stovėjo virtuvės viduryje. Tada E. pasakė, kad pas S. B. yra vagių, ir jis važiuoja namo, sakė, kad A. P. paėmė S. B. telefoną ir įsidėjo jį į kišenę. Nematė, kaip E. B. spyrė A. P., matė tik vieną smūgį ranka, po to smūgio S. B. A. P. išsivedė į kiemą, jam buvo patinęs kairys žandas ir iš nosies bėgo kraujas. Išsivedęs į lauką, sudavė dešine ranka du smūgius stovinčiam A. P. į kairį ir dešinį žandikaulius. Po šių smūgių A. P. pasipylė iš burnos kraujas, prieš tai kraujas bėgo tik iš nosies. Iš viso A. P. jis sudavė tris smūgius. Gali būti, kad sudavė ir virtuvėje smūgius A. P. į veidą. Galėjo būti, kad prie pavėsinės smūgius A. P. sudavė į veidą ir į krūtinę. Paguldė A. P. ant pilvo pavėsinėje ant stalo, patikrino, kad A. P. pulsas yra, nuvalė jam veidą ir nuėjo miegoti. Atvažiavo socialinės darbuotojos ir policija. S. B. nustatė 2,5 promilių girtumą. Kai jis atsikėlė apie 16 val., pavėsinėje A. P. jau nebuvo. Mano, kad po jo smūgių buvo padarytas sužalojimas nukentėjusiajam. Visų įvykio aplinkybių gerai nepamena, nes tada buvo neblaivus. Gali būti, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, įvykį prisiminė geriau, patvirtina teisme pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad grįžęs iš tualeto į virtuvę, matė, kaip stovintis E. spyrė ant kėdės sėdinčiam A. P. į veidą, nukritusiam ant grindų A. P. E. dar spyrė kelis kartus į šonus ir veidą, po E. B. smūgių atsistojusiam A. P. kraujavo kakta, poakis, bėgo kraujas iš burnos, taip pat kad S. B., radęs A. P. kišenėje savo telefoną, kumščiais ir delnais sudavė atsistojusiam A. P. ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, taip pat kad po S. B. suduotų smūgių kumščiais į veidą A. P. nugriuvo ant medinių grindų, S. B. jį pakėlė, išvedė į lauką, kur prie pavėsinės jam sudavė kumščiais ne mažiau kaip tris kartus į veidą ir vieną kartą smogė į krūtinę, tada A. P. griuvo nugara ant žemės, S. B. jį pakėlė, užkėlė ant stalo pavėsinėje, paguldė pilvu ant stalo, šlapiu skuduru nuvalė kruviną veidą, patikrino, ar yra pulsas, ir pats nuėjo miegoti (2 t., b. l. 32-36, 41-44). Labai gailisi dėl savo veiksmų, blaivus taip pasielgęs nebūtų.

Kaltinamasis E. B. kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo prisipažino visiškai. Parodė, kad jis 2018 m. spalio 11 d. naktį, apie 1-2 val. labai girtas kažkokiu būdu atėjo pas S. B. ir ten nakvojo. Ryte apie 8.30 val. išgirdo triukšmą, muziką. Atsikėlęs virtuvėje rado alų geriančius S. B. su A. P.. S. B. sėdėjo prie lango, o A. P. - prie spintelės. E. B. atsisėdo prie stalo per vidurį, jam S. B. buvo iš dešinės, A. P. iš kairės, jie buvo jau apsvaigę. Ant A. P. jokių mėlynų ar guzų tada nematė, jis tik neturėjo kažkiek dantų. E. B. iš vakaro gėrė alkoholį, ryte blogai jautėsi, išgėrė su jais tik porą stiklinių alaus. S. B. išėjo į tualetą. E. B. pastebėjo, kad A. P., manydamas, kad E. B. nemato, paėmė nuo spintelės S. B. telefoną ir įsidėjo į kairę savo tamsios striukės kišenę. Kai S. B. grįžo į virtuvę, E. B. jam pasakė, kad namuose yra vagis, kad A. P. paėmė jo telefoną. E. B. liepė A. P. atiduoti telefoną. Šis telefoną ištraukė ir padavė E. B.. Kaltinamasis susinervino dėl telefono vagystės, nesusivaldė ir atsistojęs spyrė ant kėdės sėdėjusiam A. P. į kairį skruostą. E. B. tada avėjo juodais odiniais batais plonu padu, smūgį sudavė bato viršutine dalimi. A. P. po smūgio nukrito ant grindų tarp durų, ant nugaros, po smūgio jam iš nosies bėgo kraujas, gal krisdamas atsitrenkė į staktą, matė paskui jam ant kaktos gumbą. Tada E. B. A. P. pakėlė, besikeliančiam spyrė į žandikaulį ir stovinčiam sudavė dešine ranka į kairę veido pusę. A. P. nukrito dar kartą, o E. B. išėjo į kiemą, liepė S. B. daryti tvarką ir pasakė, kad išvažiuoja. Išėjęs į kiemą, pamatė, kad pas S. B. atvažiavo socialinės darbuotojos. Kaltinamasis E. B. iš esmės analogiškas faktines aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 119-120, 125-128).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo ir paaiškinimų, jų kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Kaltinamasis S. B. parodymų patikrinimo vietoje metu 2018 m. spalio 18 d. parodė, kad 2018 m. spalio 11 d. į namą (duomenys neskelbtini) su A. P. atėjo apie 9.00-10.00 val. Jie alų gėrė virtuvėje prie stalo, A. P. sėdėjo prie lango ant kėdės tarp stalo ir šaldytuvo, S. B. sėdėjo priešais A. P., o jam iš kairės sėdėjo E.. Ant stalo, arčiau sėdinčio A. P., buvo pasidėjęs savo 400 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG J 5“. Išgertuvių metu jis nuėjo į tualetą, kur užtruko apie 10 min. Jam išeinant jokio konflikto nebuvo, telefonas buvo ant stalo. Kai sugrįžo iš tualeto, E. pasakė, kad jo telefoną paėmė A. P., ir pradėjo A. P. mušti. E. stovėdamas spyrė sėdinčiam ant kėdės A. į veidą apie 4 kartus, nuo to A. griuvo nuo kėdės veidu į grindis. Tada S. B. pats kaire ranka suėmė A. už krūtinės, pakėlė nuo grindų ir klūpančiam smogė dešinės rankos kumščiu tris keturis kartus į abi veido puses, dar E. apie du kartus spyrė į galvą. Tada S. B. pakėlė A. nuo grindų, vonioje apiprausė jo kruviną veidą ir išvedė į pavėsinę lauke, kur vėl A. abiem kumščiais smogė tris kartus į veidą ir vieną kartą delnu į krūtinę, dėl to A. griuvo nugara ant žemės ir atrodė nekontaktuojamas. A. P. pakėlė ir užvertė ant pavėsinėje stovinčio stalo, veidu į stalą, apčiuopęs pulsą, paliko jį gulėti (2 t., b. l. 45-46).

E. B. 2018 m. spalio 25 d. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, paaiškino, kad šiame name jis 2018 m. spalio 11 d. miegojo, paskui su ten gyvenančiu pažįstamu S. B. ir A. P. virtuvėje gėrė alų. E. B. parodė, kad jis virtuvėje sėdėjo ties stalo kampu, jam iš kairės sėdėjo A. P., o iš dešinės - S. B.. E. B. parodė vietą ant spintelės, kur gulėjo S. B. priklausantis mobilaus ryšio telefonas, paaiškino, kad A. P. kaire ranka paėmė nuo spintelės telefoną ir įsidėjo į striukės kairę kišenę. E. B. parodė, kaip jis atsistojo ir koja dešine koja sudavė smūgį A. P. į kairės pusės žandikaulį, A. P. po suduoto smūgio nugriuvo ant nugaros, krisdamas galvos dešine puse galėjo atsitrenkti į durų staktą arba slenkstį. E. B. paaiškino, kad po suduoto smūgio A. P. bandė keltis, bet E. B. vėl sudavė vieną smūgį dešine koja A. P. į kairės pusės žandikaulį. E. B. paaiškino, kad po suduoto smūgio A. P. nugriuvo ant nugaros, krisdamas galvos dešine puse galėjo atsitrenkti į durų staktą arba slenkstį. Po suduoto smūgio A. P. atsikėlė ir vėl atsisėdo ant taburetės, o E. B. dešine ranka sudavė smūgį A. P. į veido kairę pusę. S. B. matė, kaip E. B. sudavė smūgius A. P.. Paaiškino, kad, sudavęs smūgius, jis išėjo iš virtuvės, parodė pavėsinę, į kurią nuėjo jam iš paskos išėję A. B. su A. P. (2 t., b. l. 129-139).

Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. spalio 11 d. anksti ryte pas jį atėjo S. B., abu gėrė alų. Neatsimena, kada jie išėjo iš namų ir kur buvo, kokiomis aplinkybėmis patyrė traumą, kas ir kur jį rado. Įvykio dieną vilkėjo sportinį tamsios spalvos kostiumą, juodos spalvos striukę su emblema „FIRETRAP“. Jis patyrė stiprius sužalojimus, sumuštas visas veidas, po akimis mėlynės, prakirsta lūpos trijose vietose, sulaužytas žandikaulis dvejose vietose. Sąmonę atgavo Kauno klinikose 2018 m. spalio 12 d., išleistas buvo 2018 m. spalio 18 d. (1 t., b. l. 35-38, 39-42).

Liudytojas J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo sūnus S. B. 2018 m. spalio 11 d. apie 10.00 val. į namus grįžo su dviem draugais ir trise virtuvėje prie stalo gėrė alų. Apie 12.00 val. virtuvėje kilo triukšmas, konfliktas dėl kažkokio telefono. Po to vyrai išėjo į lauką, viskas nurimo. Po kiek laiko išėjęs į kiemą, matė pavėsinėje ant stalo gulintį vyriškį. Vėliau matė, kaip tas vyras praėjo palei jo langą ir perlipo per tvorą į kaimyno M. kiemą. Vėliau iš sūnaus sužinojo, kad vyras, kuris gulėjo pavėsinėje ant stalo, tą dieną pavogė jo telefoną, dėl to jį ir sumušė (1 t., b. l. 52-54).

Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. spalio 11 d. po pietų (duomenys neskelbtini) gatvėje ant važiuojamosios kelio dalies priešais savo namą pamatė tupintį, besidairantį ir automobilius ranka stabdantį vyriškį kruvinu veidu. Nuėjo pasidomėti, kuo galėtų padėti. Vyriškio veidas buvo stipriai sumuštas, nosis, burna ir rankos buvo apkepę krauju, jis visą laiką buvo prasižiojęs, susidarė įspūdis, kad jam gali būti lūžę žandikauliai. Vyriškis paaiškino, kad jo pavardė P., jam (duomenys neskelbtini) metai, gyvena (duomenys neskelbtini), kad ryte jį iš pavydo sumušė draugai. Paskambino Bendrajam pagalbos centrui, pranešė apie sumuštą žmogų (1 t., b. l. 57-60).

Liudytoja V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. spalio 11 d. apie 11.00 val. su kolege nuvyko pas S. B. patikrinti buities ir gyvenimo sąlygų, pasidomėti jo užimtumu, nes šeimai yra skirtos socialinės paslaugos. Atvykę sutiko iš S. B. namų kiemo dviračiu išvažiuojantį nepažįstamą asmenį, kieme rado iki pusės nuogą, be viršutinių marškinių S. B., šis iš išvaizdos atrodė neblaivus, buvo agresyviai nusiteikęs, vartodamas keiksmažodžius, liepė dingti iš jo kiemo ir įėjo į namą. Ant S. B. kaklo ir lyg abiejų rankų alkūnių matėsi kraujo dėmių, jis išsitepęs buvo krauju. Jos iškvietė policijos pareigūnus, šiems atvykus, kartu atėjo į kiemą, juos pasitiko S. B.. Užėję į namą, virtuvėje ant grindų pamatė kraujo dėmes. S. B. paaiškino, kad sukonfliktavo ir susimušė su draugu. Pareigūnams jis paaiškino, kad draugas miega ant stalo lauko pavėsinėje. Išėję į lauką, iš toliau matė, kad ant stalo kairiuoju šonu guli susirietęs vyriškis, kojomis į namo duris, priekiu į namo sieną, jo veido nematė. Arčiau jo buvo nuėjęs vienas iš pareigūnų, jis sakė, jog ant stalo gulintis asmuo gyvas, kvėpuoja. S. B. pasakė, kad vėliau jį prikels ir palydės namo. Liudytoja vėliau kalbėjo telefonu su S. B., šis jai pasakojo, kad tas draugas bandė iš jo pavogti telefoną, dėl to jis jį sumušė (1 t., b. l. 63-66).

Liudytojas G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. spalio 11 d. apie 11.20 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo nurodymu suteikti pagalbą specialiosioms tarnyboms jis su kolegomis nuvyko į sodybą (duomenys neskelbtini). Netoli namo ant kelio juos pasitiko dvi socialinės darbuotojos, paprašė nustatyti blaivumą S. B., parodė, kur šis gyvena. Socialinės darbuotojos paaiškino, kad joms atvykus patikrinti S. B. buities ir gyvenimo sąlygų, šis elgėsi agresyviai ir jas išvijo. Namo viduje kažkurioje patalpoje ant grindų matėsi į kraują panašių dėmių. S. B. paaiškino, kad susimušė su draugu. S. B. nustačius girtumą, išėję iš namo, prie namo esančioje lauko pavėsinėje pamatė ant stalo kairiuoju šonu gulintį vyriškį. Liudytojas priėjo, jį pajudino, paklausė ar gyvas, tas kažką neaiškaus sumurmėjo, ir liudytojas nuo jo atsitraukė, nes suprato, kad jis neblaivus miega. Matė, kad jo dešinė akis pamušta, ištinusi, pamėlynavusi. S. B. sakė, kad būtent su šituo vyriškiu susimušė, kad išsimiegojęs draugas eis namo (1 t., b. l. 69-72).

Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. spalio 11 d. apie 14.00 val. per savo namo (duomenys neskelbtini) langą pastebėjo, kad kažkas persivertė per jų kiemo vartus. Matė, kad kažkoks labai girtas vyriškis atsistojo, kažko paieškojo ir labai stipriai svirduliuodamas nuėjo takučiu link kaimynų B. Apie 17.00 val. peržiūrėjo savo namų apsaugos kamerų vaizdą, pamatė, kad tas vyriškis per tvorą į kiemą įlipo iš kaimyno B kiemo. Vaizdo įraše buvo matyti, kad vyras yra stipriai neblaivus ir galimai sumuštu veidu (1 t., b. l. 75-77).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas J. P. 2018 m. spalio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad 2018 m. spalio 11 d. 17.36 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje iš Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties gautas telefoninis pranešimas, kad 2018 m. spalio 11 d. 17.00 val. pagal iškvietimą iš (duomenys neskelbtini) į Alytaus apskrities S. K. ligoninės priėmimo skyrių pristatytas A. P., kurį 2018 m. spalio 11 d. Alytuje sumušė draugas. Diagnozė: nepatikslinti galvos sužalojimai. Operatyvaus valdymo skyriuje 18.08 val. iš Alytaus apskrities S. K. ligoninės priėmimo skyriaus gautas telefoninis pranešimas, kad A. P. nustatytas 1,61 promilės girtumas, žandikaulio lūžimas ir veido daugybiniai sumušimai (1 t., b. l. 1-4, 9).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis M. J. 2018 m. spalio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2018 m. spalio 11 d. apie 17.00 val. iš budėtojo gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėjas pamatė sumuštą vyrą, pavarde P. Atvykus pranešėjas A. R. paaiškino, kad A. P. pamatė einantį gatve ir iškvietė pagalbą. A. P. teigė, kad neatsimena, kas jį sumušė, kalbėjo sunkiai, nerišliai. Atvykusi greitoji medicinos pagalba jį išvežė į Alytaus S. K. ligoninės priėmimo skyrių. 2018 m. spalio 11 d. apie 12.00 val. buvo iškvietime (duomenys neskelbtini) pas S. B., matė ant stalo gulintį A. P., tačiau, šiam gulint, sužalojimų nesimatė (1 t., b. l. 10).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta 2018 m. spalio 22 d. raštu Nr. 41D(A)-833 iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus gauta Centro informacinėje sistemoje 2018 m. spalio 11 d. 16:59:09 val. užfiksuoto pranešimo - garso įrašo kopija, kur girdėti, kaip R. prisistatęs vyriškis praneša apie (duomenys neskelbtini) gatvėje rastą sumuštą A. P. (1 t., b. l. 88-90).

Įvykio vietos apžiūros protokole 2018 m. spalio 16 d. užfiksuota, kad nusikaltimo padarymo vieta yra gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Ant terasoje stovinčio stalo, ant fotelio numestos juodos spalvos striukės apykaklės bei namo virtuvėje ant spintelės matyti į kraują panašios dėmės, apžiūros metu paimti du kraujo pavyzdžiai ir striukė (1 t., b. l. 14-26).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad ant įvykio vietos apžiūros metu paimtos juodos spalvos striukės su emblema „FIRETRAP“ vidinis pamušalas ir striukės apykaklė iš abiejų pusių sutepta gausiomis, rudos spalvos, panašiomis į kraują dėmėmis. Iš išorės striukė aplipusi smėliu, žemėmis stipriai ištepta kairės pusės rankovė nuo alkūnės iki apačios (1 t., b. l. 27-32).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad I. M. 2018 m. spalio 30 d. pateiktame (1 t., b. l. 99-100) kompaktiniame diske įrašytas 2018 m. spalio 11 d. apsaugos kameromis nufilmuotas vaizdas, kamera Nr. 2, pavadinta „Įėjimas“ 2018 m. spalio 11 d. 14:01:34 val. užfiksuota, kaip nuo S. B. kiemo pusės ateina A. P., vilkintis mėlynos spalvos sportiniu kostiumu, ramstydamas medinę tvorą, galimai ieškodamas vartų, kurį laiką juda pirmyn atgal palei tvorą, stoviniuoja, laikydamasis už jos, 14:03:09 val., palipęs ant pamato, persiverčia per tvorą į (duomenys neskelbtini) kiemą. Kamera Nr. 1, pavadinta „Aikštelė“, 14:03:33 val. užfiksuota, kaip A. P. eina per privataus kiemo mašinų stovėjimo aikštelę link vartų, bando atsidaryti vartelius, tačiau jų neatsidaręs 14:04:59 val. palipa ant apatinės tvoros juostos, pasišokėja į viršų, persisveria pusiau ir persiverčia per tvorą į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Matyti, kad A. P. veidas stipriai ištinęs, sužalotas, drabužiai purvini (1 t., b. l. 101-103).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 988/2018 (06) konstatuota, kad A. P. padaryta poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairiame skruoste, pereinant į smakro apatinę dalį, dešiniame skruoste, pereinant ant smakro dešinės pusės, kraujosruvos abiejų akių junginėse, paviršiniai odos nubrozdinimai tarpuakyje, muštinė žaizda viršutinės lūpos kairėje gleivinėje, apatinio žandikaulio lūžimas, šie sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, tiek smogiant kumščiu į veidą, tiek ir spiriant. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 107-108).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys patvirtina, kad 2018 m. spalio 11 d. 11.20 val. socialinės darbuotojos prašė policijos pareigūnų pagalbos, policijos pareigūnams 12.03 val. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), S. B. nustatytas 1,78 promilių girtumas (1 t., b. l. 78-79).

Visi aukščiau aptarti duomenys pagrindžia S. B. ir E. B. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Patys kaltinamieji parodė, kad jie, veikdami kartu, A. P. rankomis ir kojomis. Kaltinamasis E. B. parodė, kad jis stovėdamas spyrė virtuvėje ant kėdės sėdinčiam A. P. į kairį skruostą, smūgį sudavė bato viršutine dalimi, A. P. nuo šio smūgio nukrito ant grindų, o besikeliančiam E. B. dar kartą spyrė į žandikaulį ir jau stovinčiam A. P. sudavė dešine ranka į kairę veido pusę. Analogiškai šis kaltinamasis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 119-120, 125-128) bei parodymų patikrinimo vietoje metu. Tokius jo parodymus patvirtino ir kaltinamasis S. B., kuris ikiteisminio tyrimo metu apklausų metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė matęs, kaip E. B. sėdinčiam A. P. spyrė į veidą, dar kelis kartus spyrė jam į šonus ir veidą, tokius parodymus S. B. patvirtino ir teisme. Kaltinamasis E. B. parodė, kad po jo suduotų smūgių A. P. iš nosies bėgo kraujas, matė paskui jam ant kaktos gumbą, o prieš tai ant nukentėjusiojo jokių mėlynių ar guzų nematė. S. B. taip pat patvirtino, kad po E. B. smūgių A. P. iš nosies bėgo kraujas, buvo patinęs kairys žandas. Įvykio vietos apžiūros metu buvo užfiksuotos į kraują panašios dėmės S. B. namuose (duomenys neskelbtini) virtuvėje, ant spintelės, šalia kurios abu kaltinamieji parodė įvykio metu sėdėjus A. P.. Kaltinamasis S. B. pripažino, kad po E. B. suduotų A. P. smūgių jis nukentėjusįjį išsivedė į lauką ir sudavė ranka du smūgius jam į kairį ir dešinį žandikaulius, po šių smūgių A. P. iš burnos pasipylė kraujas. S. B. parodė, jog gali būti, kad jis ir virtuvėje A. P. sudavė į veidą, ir dar sudavė į krūtinę prie pavėsinės. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad prie pavėsinės A. P. sudavė kumščiais ne mažiau kaip tris kartus į veidą ir vieną kartą smogė į krūtinę. Šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus S. B. patvirtino teisme. Parodymų patikrinimo vietoje metu S. B. parodė, kad jis virtuvėje A. P. kumščiu sudavė tris keturis kartus į veidą, o pavėsinėje lauke jam kumščiais smogė tris kartus į veidą ir vieną kartą delnu į krūtinę. Taigi, kaltinamasis S. B. taip pat iš esmės pripažino sudavęs visus jam kaltinamajame akte inkriminuotus smūgius A. P.. Specialisto išvadoje nustatyti A. P. sužalojimai – poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairiame skruoste, pereinant į smakro apatinę dalį, dešiniame skruoste, pereinant ant smakro dešinės pusės, kraujosruvos abiejų akių junginėse, paviršiniai odos nubrozdinimai tarpuakyje, muštinė žaizda viršutinės lūpos kairėje gleivinėje, apatinio žandikaulio lūžimas – atitinka pačių kaltinamųjų nurodytas jų nukentėjusiajam suduotų smūgių lokalizacijas. Specialisto nustatyti sužalojimai, jų pobūdis, nustatytas mažiausias trauminių poveikių, kuriais jie padaryti, skaičius, nurodytas galimas sužalojimų padarymo būdas kietu buku daiktu – tiek smogiant kumščiu, tiek spiriant - objektyviai patvirtina tiek S. B., tiek E. B. panaudoto fizinio smurto turinį ir apimtį. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji, veikdami kartu – S. B. prisidėjus prie E. B. atliktų smurtinių veiksmų, tyčia pavartojo fizinį smurtą A. P. atžvilgiu, suduodami rankomis ir kojomis jam smūgius į veidą, galvą ir kitas kūno vietas.

Kaltinamųjų gynėjai baigiamųjų kalbų metu iškėlė versiją, kad galbūt ne visi A. P. konstatuoti sužalojimai buvo padaryti kaltinamųjų, nes A. P. vertėsi per tvorą į kaimynų kiemą, griuvinėjo gatvėje, todėl galėjo susižaloti ir pats. Tačiau šią versiją paneigia vaizdo įrašų iš I. M. kiemo duomenys, kur aiškiai matyti, kad dar S. B. kieme nukentėjusysis vaikšto labai ištinusiu kairiu skruostu, stipriai sumuštu veidu, išsižiojęs, be to, aiškiai matyti ir tai, kad persiversdamas į I. M. kiemą, jis niekur nesusimuša, verčiasi ne ant veido, o ant nugaros, analogiškai atsargiai, laikydamasis rankomis, jis persiverčia ir per tvorą į gatvę. Liudytojas A. R. A. P. rado tupintį (duomenys neskelbtini), nurodė, kad nukentėjusiojo nosis, burna, rankos buvo apkepę krauju – tai yra būtent tos vietos buvo kruvinos, iš kur po suduotų smūgių pradėjus bėgti kraują nurodė ir patys kaltinamieji. Be to, kad A. P. sumuštas gulėjo S. B. namo pavėsinėje, iškart po įvykio, apie 11.20 val. matė liudytojas G. J., kuris parodė, kad dešinė A. P. akis buvo pamušta, ištinusi, pamėlynavusi. Liudytojai G. J., V. G. jau apie 11-12 val. S. B. namo virtuvėje ant grindų matė kraujo dėmes, o V. G. matė ir tai, kad E. B. dviračiu išvažiuojant iš S. B. kiemo, S. B. buvo išsitepęs krauju rankas, kaklą. Ant nukentėjusiojo S. B. pavėsinėje paliktos juodos striukės apykaklės abiejų pusių, vidinio pamušalo buvo rastos gausios kraujo dėmės. Taigi, A. P. sužalojimai veide, kurie sukėlė ir kraujavimą jam iš nosies ir burnos, neabejotinai buvo padaryti dar S. B. namuose. Be to, specialistas savo išvadoje konstatavo, kad A. P. padarytų sužalojimų pobūdis rodo, kad jie galėjo būti padaryti tiek smogiant kumščiu, tiek spiriant. Duomenų, kad sužalojimai būtų padaryti nukentėjusiajam griūnant ir atsitrenkiant į kietą plokščią paviršių, nėra. Taigi, akivaizdu, kad sužalojimai A. P. buvo padaryti S. B. namų virtuvėje ir pavėsinėje, abiem kaltinamiesiems suduodant smūgius kumščiais ir kojomis A. P..

Nusikalstama veika baigta, sukeltos BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės – nesunkus A. P. sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo A. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Šios pasekmės buvo sukeltos bendrais S. B. ir E. B. veiksmais, nes pirmiausia E. B. A. P. sudavinėjo smūgius rankomis ir kojomis į veidą, galvą, paskui prie jo prisijungė ir smūgius A. P. į veidą bei krūtinę sudavė S. B., o nuo kurio būtent smūgio buvo sulaužytas A. P. žandikaulis, nėra galimybės atskirti. Darytina išvada, kad kaltinamųjų veiksmai dėl A. P. sužalojimo atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Bausmių skyrimas

S. B. yra teisiamas pirmą kartą (2 t., b. l. 2-3), vieną kartą baustas administracine nuobauda už tėvo valdžios nepanaudojimą (2 t., b. l. 4-5). Kaltinamasis šiuo metu nebedirba, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesiregistruoja. Jis įrašytas į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos stebimų pacientų tarpą, diagnozė (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 10), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. lapkričio 27 d. specialisto išvadoje Nr. 83TPK-1400/2018 konstatuota, kad S. B. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, nes pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra užfiksuotos psichopatologijos, dėl kurios jis negalėtų suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai, duoti apie tai parodymus, taip pat nenustatyta tokio laipsnio psichikos sutrikimų, kurie galėtų trukdyti ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu (2 t., b. l. 14). S. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Įvertinus tai, jog S. B. nusikalto pirmą kartą, byloje surinkti duomenys jį charakterizuoja patenkinamai, laisvės apribojimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismas pripažįsta S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Gynėja prašė pripažinti S. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, jog nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, nes šis pavogė S. B. telefoną, o tai sukėlė kaltinamajam didelį susijaudinimą dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų. Tačiau teismas neturi pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes tik teisme kaltinamieji pradėjo teigti, jog jie sumušė A. P., nes labai susinervino, kad šis pavogė S. B. telefoną. Ikiteisminio tyrimo metu S. B. parodė, kad A. P. anksčiau niekada iš jo nebuvo pavogęs, teigė manantis, kad A. P. dėl girtumo per apsirikimą paėmė jo telefoną ir įsidėjo į striukės kišenę, jie su E. B. sumušė A. P., norėdami pamokyti, kad jam nekiltų minčių vogti (2 t., b. l. 33, 41). Pagal teismų formuojamą praktiką neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. Dideliu susijaudinimu teismų praktikoje laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87/2007). Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-2011) akcentuojama, jog ypač atidžiai turi būti vertinamos apsvaigusio nuo alkoholio asmens galimybės patirti afekto būseną. Šiuo atveju baudžiamosios bylos medžiagoje duomenų apie tai, kad S. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo labai susijaudinęs, t. y. buvo fiziologinio afekto būsenos, nėra. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis nenurodė jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą manyti, kad buvo aptemusi jo sąmonė, susilpnėjusi savitvarda. Priešingai, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina išvadą, jog S. B. nusikalstamą veiką sąlygojo pyktis, jo subjektyvus vertinimas E. B. nurodytos aplinkybės, kad A. P. tyčia pavogė jo telefoną, paties E. B. jau atlikti nukentėjusiojo atžvilgiu smurtiniai veiksmai bei stiprus S. B. apgirtimas. Būtent tai ir paskatino S. B. pradėti smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Atkreipiamas dėmesys, kad sudavęs smūgius A. P., S. B. dar nuvalė jam kruviną veidą, patikrino pulsą ir nuėjo miegoti. Toks jo elgesys nerodo, kad savitvardą S. B. būtų praradęs ir negalėjęs savęs tinkamai kontroliuoti.

S. B. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to, veikdamas bendrininkų grupėje. Kaltinamasis teisme nurodė, kad sutiktų gydytis nuo alkoholizmo. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumą, pasekmių sunkumą, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, artima įstatymo numatytam jos dydžio vidurkiui, įpareigojant S. B. viso bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo ir neatlygintinai per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktai).

Byloje, kaltinamajam visiškai prisipažinus dėl nusikaltimo padarymo ir davus aiškius parodymus, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl, remiantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Į bausmę įskaitytinas kaltinamojo S. B. laikino sulaikymo nuo 2018 m. spalio 16 d. 17.18 val. iki 2018 m. spalio 18 d. 13.07 val. laikas (dvi dienos) (2 t., b. l. 49-50, 51-52) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalis, BK 65 straipsnis).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintinos.

E. B. teisiamas jau vienuoliktą kartą (2 t., b. l. 62-70, 72-90), padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, būdamas neatlikęs jam Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo 4 mėnesiams bausmės, kurios vykdymas jam buvo atidėtas 1 metams. Jis yra septynis kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, baudų nemoka (2 t., b. l. 91-96, 97). Teismas pripažįsta E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Gynėjas prašė pripažinti E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalto, išprovokuotas nukentėjusiojo neteisėto elgesio, pavagiant S. B. telefoną, būdamas didelio susijaudinimo būsenoje. Tačiau teismas, kaip ir S. B. atveju, taip ir šio kaltinamojo E. B. atžvilgiu neturi pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes jokių nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų E. B. atžvilgiu nebuvo nustatyta, o duomenų apie tai, kad E. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo labai susijaudinęs, t. y. buvo fiziologinio afekto būsenos, nėra, šio kaltinamojo nusikalstamus veiksmus A. P. atžvilgiu taip pat sąlygojo girtumas ir jo subjektyvus A. P. atliktų veiksmų į kišenę įsidedant S. B. telefoną vertinimas. E. B. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to, veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas. Nors kaltinamojo gynėjas teigė, kad E. B. nebuvo nustatytas girtumas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad E. B. nusikalto būtent būdamas apsvaigęs. Pats E. B. parodė, kad jis 2018 m. spalio 11 d naktį, apie 1-2 val. labai girtas kažkokiu būdu atėjo pas S. B. ir ten nakvojo, taigi, kaltinamasis dėl didelio girtumo net pats nesuvokė, kokiu būdu atsirado pas S. B.. Pagal paties E. B. parodymus, jis tą rytą atsikėlė 8.30 val. nuo triukšmo ir virtuvėje su kitais išgėrė dvi stiklines alaus. Tą patį patvirtino ir S. B., kuris nurodė, kad E. B. buvo „pagiriotas kaip šernas“. Neįtikima, kad tiek girtas, kad net nesuvokiantis, kaip atėjo pas S. B. apie 1-2 val. nakties, E. B. iki ryto būtų spėjęs išsiblaivyti. Be to, jis kartu su S. B. ir A. P. ryte gėrė alų, taip vėl svaigindamasis alkoholiu. Apklausos 2018 m. spalio 24 d. metu E. B. parodė, kad jis įvykio metu po vakarykščių išgertuvių dar buvo apsvaigęs nuo alkoholio, teigė, kad jeigu būtų buvęs blaivus, būtų susitvardęs ir nesudavęs smūgių A. P. (2 t., b. l. 119-120). Tai, jog buvo neblaivus, E. B. patvirtino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 29 d. (2 t., b. l. 125-126). Šios aplinkybės duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad E. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir šis apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. E. B. niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (3 t., b. l. 135). Įvertinus tai, jog E. B. yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, neigiamą kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumą, pasekmių sunkumą, kaltinamojo iniciatyvų vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti sankcijoje numatyto jos dydžio vidurkį. Pagrindo dar kartą taikyti kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimą, kurio prašė jo gynėjas, nėra, nes iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajam anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas visiškai nepateisintas, E. B. netgi nesilaikė jam teismo paskirtų įpareigojimų – duomenys iš administracinių nusižengimų registro rodo, kad Kaune gyvenantis E. B., kuris 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu buvo įpareigotas neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu (2 t., b. l. 102), Alytuje padarė administracinius nusižengimus 2018 m. spalio 3 d. 2.35 val., 2018 m. spalio 11 d. 1.25 val., nusikaltimo padarymo metu jis naktį irgi buvo ne namuose, o vėlgi Alytuje. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Kauno apylinkės teismui jau yra pateiktas teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Šie duomenys rodo, kad E. B. nenori laikytis įstatymų bei pasitaisyti, iš ankstesnių teistumų ir baustumų kaltinamasis išvadų nepadarė, teisei priešingo elgesio neatsisako ir toliau, todėl jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra.

Byloje, kaltinamajam visiškai prisipažinus dėl nusikaltimo padarymo ir davus aiškius parodymus, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl, remiantis BK 64¹ straipsniu, skiriama galutinė bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

E. B. nusikalstamą veiką padarė, būdamas neatlikęs jam Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo 4 mėnesiams bausmės, kurios vykdymas jam buvo atidėtas. Įvertinus neigiamą kaltinamojo asmenybę, nuolatinį nusikalstamų veikų darymą, teismas, subendrindamas jam šiuo ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtas bausmes, vadovaujasi BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis ir bausmes visiškai sudeda.

Į bausmę įskaitytinas kaltinamojo E. B. laikino sulaikymo nuo 2018 m. spalio 24 d. 9.00 val. iki 2018 m. spalio 25 d. 11.23 val. laikas (dvi dienos) (2 t., b. l. 142-143, 145-146) (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 65 straipsnis).

Kardomosios priemonės - dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - paliekamos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais paliktini saugoti kartu su bylos medžiaga, o kraujo pavyzdžiai, paimti įvykio vietos apžiūros metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 736,80 EUR turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui dėl A. P. gydymo, atlyginti (1 t., b. l. 135-136). Ieškinyje nurodė, jog už A. P. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugas iš PSDF biudžeto lėšų apmokėta 736,80 EUR. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 137) patvirtina, kad A. P. 2018 m. spalio 11-18 d. iš PSDF biudžeto suteikta ortopedo-traumatologo, radiologo paslaugų, atlikta žandikaulio operacija už 736,80 eurų. Kaltinamieji S. B. ir E. B. pripažįsta Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, sutinka jį atlyginti. Tarp S. B. ir E. B. bendrų nusikalstamų veiksmų ir dėl A. P. sužalojimo gydymo atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Konstatavus, jog ši žala padaryta dėl jų tyčinių neteisėtų veiksmų, Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš S. B. ir E. B. solidariai priteistina 736,80 EUR PSDF biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

A. P. 2018 m. lapkričio 28 d. pateikė civilinį ieškinį dėl 4000 EUR neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 48). Nurodė, kad dėl sumušimo, apatinio žandikaulio lūžimo (prarado vieną dantį) ir kraujosruvų veide jis buvo išvežtas į Kauno klinikas, kur buvo operuotas, vėliau gydėsi poliklinikoje. Iki šiol neužgijo žaizdos, liko deformuotas veidas, negali valgyti kieto maisto, valgydamas kenčia skausmą. Dėl sužalojimų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nes dėl sužaloto veido buvo sudėtinga bendrauti su aplinkiniais, iki šiol dėl to negali dirbti.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu, taip pat jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos turi būti priežastinis ryšys.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo A. P. klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, jog kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką asmens sveikatai, kaip fundamentaliai asmeninei neturtinei vertybei. Asmens sveikata yra viena svarbiausių ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl yra itin saugoma. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl smurto patyrė stiprų fizinį skausmą, taip pat išgąstį, pažeminimą. A. P. dėl sužalojimo buvo stacionarizuotas LSMUL Kauno klinikose nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2018 m. spalio 18 d., jam atlikta žandikaulio operacija, vėliau buvo gydomas ambulatoriškai (1 t., b. l. 137). Teismui, įvertinus nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, nekelia abejonių ir nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės dėl jo patirtų didelių nepatogumų ilgą laiką negalint normaliai valgyti. Nukentėjusiojo įgaliotas atstovas pateikė duomenis, kad A. P. dar gydytas LSMUL Kauno klinikų veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d., jam atlikta odos ir poodinio audinio absceso incizija ir drenažas, pašalintas 43 dantis, taip pat pašalintos 16, 15, 14 ir 26 dantų kariozinės šaknys, atlikta apatinio žandikaulio komplikuoto lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija (3 t., b. l. 83). Tačiau duomenų, kad abscesas kilo būtent dėl sužalojimo 2018 m. spalio 11 d., nėra, nes pagal A. P. nurodytas aplinkybes, patinimas atsirado prieš 3 savaites iki kreipiantis į klinikas, be to, buvo šalintos 4 dantų kariozinės šaknys, o tai niekaip nesusiję su A. P. kaltinamųjų veiksmais padarytu sužalojimu. Duomenų, kad būtent kaltinamųjų nusikalstami veiksmai turėjo įtakos jau po A. P. sužalojimo gydymo praėjus daugiau kaip mėnesiui atsiradusiam abscesui ir būtinybei pašalinti 43 dantį, nėra. Kaltinamųjų S. B. ir E. B. neteisėtais veiksmais A. P. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, ilgalaikių pasekmių dėl žandikaulio lūžimo nėra. Duomenų, kad sužalojimas būtų trukdęs A. P. dirbti, nėra, nes nepateikta duomenų, kad nukentėjusysis ir iki sužalojimo kur nors dirbo, o dėl sužalojimo jo darbiniai santykiai nutrūko.

S. B. civilinį ieškinį pripažįsta, nurodė, kad A. P. galėtų atlyginti per metus 2000 eurų. Šiuo metu jis niekur nedirba, moka išlaikymą dviems vaikams po 160 eurų kas mėnesį, neturi santaupų ir turto. E. B. sutiktų atlyginti apie 1500 eurų. Jis remontuoja krovininių automobilių priekabas, anksčiau daug metų dirbo prie krovininių automobilių, yra darbingas, įgalus, neturi išlaikytinių, neturi turto, bet gali dirbti. Nors kaltinamieji E. B. ir S. B. šiuo metu niekur nedirba, tačiau tokių sveikatos sutrikimų ar neįgalumo, kurie ribotų jų galimybes užsidirbti, nėra. Todėl nėra pagrindo laikyti jų turtinę padėtį labai sunkia.

Teismas, įvertinęs tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, smūgius sudavė du kaltinamieji, sukeltas stiprus fizinis skausmas, pakankamai ilgai truko nepatogumai dėl gydymosi, normalaus maitinimosi, taip pat į patenkinamą kaltinamųjų turtinę padėtį, taip pat ir į tai, kad pats nukentėjusysis kartu girtavo su kaltinamaisiais ir jo veiksmai – svetimo telefono įsidėjimas į savo striukės kišenę - turėjo įtakos konfliktui su kaltinamaisiais kilti, atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, pagal kurią nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais neturtinės žalos dydžiai paprastai svyruoja nuo 1000 iki 1200 eurų, sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta, A. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinant iš dalies ir priteisiant iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiajam A. P. 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigoti S. B. viso bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo ir neatlygintinai per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. B. laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigoti S. B. viso bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo ir neatlygintinai per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmę įskaityti S. B. laikino sulaikymo nuo 2018 m. spalio 16 d. 17.26 val. iki 2018 m. spalio 18 d. laiką (dvi dienas).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. B. laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas visiškai sudedant, ir paskirti E. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Į bausmę įskaityti E. B. laikino sulaikymo nuo 2018 m. spalio 24 d. 9.00 val. iki 2018 m. spalio 25 d. 11.23 val. laiką (dvi dienas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš S. B. ir E. B. solidariai 736,80 Eur (septynis šimtus trisdešimt šešis eurus 80 ct) turtinei žalai atlyginti.

A. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš S. B. ir E. B. solidariai 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti su bylos medžiaga, o kraujo pavyzdžius, paimtus įvykio vietos apžiūros metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja I. L.