- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-29
- Bylos Nr.
- N-444-2015-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Stasio Gudyno, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 21 d. nutarties V. T. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas V. T. 2007 m. balandžio 17 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 2.30 val., Respublikos gatvėje, Rokiškyje, vairavo transporto priemonę neblaivus, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 68 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2007 m. balandžio 17 d. nutarimu V. T. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 2 dalyje padarymą, skyrė 1750 litų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 21 mėnesiui.
II.
V. T. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą pakeisti, t. y. pritaikius ATPK 30¹ straipsnį sumažinti paskirtą baudą ir sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo laikotarpį. Nurodė, jog pažeidimo neginčija, dėl jo nuoširdžiai gailisi, tačiau paskirtos nuobaudos per griežtos. Pažymėjo, jog tik 2007 m. balandžio 25 d. jam pavyko susirasti darbą, žmona iš darbo atleista, šeimoje auga mažametis sūnus. Teigė, jog dirba šaltkalvio darbą, tačiau priimtas dirbti šaltkalviu-vairuotoju-ekspeditoriumi, taigi tinkamai atlikti darbines funkcijas jis galės tik turėdamas teisę vairuoti. Tvirtina, jog šeimą išlaiko iš gaunamo darbo užmokesčio, todėl darbo praradimas skaudžiai paliestų ne tik jį, bet ir jo šeimą. Taip pat nurodė, jog teisė vairuoti reikalinga ir tam, kad galėtų nuvežti savo sunkiai vaikščiojančią močiutę į polikliniką, pas kitus artimuosius.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 21 d. nutartimi V. T. skundą atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog V. T. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas atsisakyta taikyti nustačius, jog per paskutinius metus net penkis kartus baustas už KET pažeidimus, tarp jų ir už vairavimą neblaiviam, paskirtos piniginės baudos nėra sumokėtos, o Institucija, skirdama nuobaudas, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią (nuoširdus gailestis) ir sunkinančią (pakartotinumas) aplinkybes. Teismas pažymėjo, jos asmuo dėl savo ankstesnių pažeidimų tinkamų išvadų nepadarė, be to, iš pateiktos darbo sutarties matyti, jog asmuo priimtas į darbą tuomet, kai teisė vairuoti jau buvo atimta, todėl teiginys, kad jam keliamas reikalavimas turėti teisę vairuoti – nepagrįstas.
III.
Nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 21 d. nutartimi, V. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pakeisti Institucijos nutarimą sumažinant paskirtą baudą ir sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo laikotarpį. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais, argumentais, papildomai nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad paskirtų baudų už ankstesnius pažeidimus nėra sumokėjęs ne piktavališkai, o dėl sunkios materialinės padėties, todėl tokia aplinkybė negali daryti įtakos parenkant nuobaudos rūšį. Pažymi, jog teismo prašė ne grąžinti teisę vairuoti, o sutrumpinti jos atėmimo laiką, nes tol, kol neturės teisės vairuoti gaus tik trečdalį sulygto darbo užmokesčio.
Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jo netenkinti ir palikti galioti Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog V. T. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, o nuobaudos individualizuotos tinkamai, t. y. pagrįstai, atsižvelgus į nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, skirti ATPK 126 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų nuobaudų vidurkiai.
V. T. apeliaciniu skundu siekia, jog jo atžvilgiu būtų taikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir paskirtos nuobaudos sušvelnintos.
ATPK 30¹ straipsnis įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Turint omeny tai, jog šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kt. aplinkybes, sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N5‑1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006). Taigi, ATPK 30¹ straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, jog aptariamo instituto nuostatos, atsižvelgiant į nagrinėjamą pažeidimą bei formuluojamą reikalavimą (tik sušvelninti), taikytinos, kai: pirma, nustatomos administracinę atsakomybę lengvinančios ir kitos, tokiomis laikytinos, išskirtinės aplinkybės; antra, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Į nuoširdų gailestį skiriant nuobaudą Institucija jau atsižvelgė, todėl dar kartą šią aplinkybę vertinti kaip atsakomybę lengvinančią nėra jokio pagrindo, be to, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas, t. y. pateikta KET pažeidimų suvestinė patvirtina, kad nagrinėjamo pažeidimo dienai apeliantas turėjo net šešias galiojančias nuobaudas, kas leidžia charakterizuoti asmenį neigiamai ir priskirti prie sistemingų pažeidėjų.
V. T. teigia, jog teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog tai, kad paskirtų baudų jis yra nesumokėjęs, nuobaudos nepasiekė savo tikslų, nes baudos nesumokėtos dėl sunkios materialinės padėties. Pažymėtina, jog apeliantas šiuo atveju savaip interpretuoja teismo išvadas. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog baudos nuobaudoms keliamų tikslų nepasiekė, nes jos neatgrasė asmens nuo naujų KET pažeidimų darymo, ką, teisėjų kolegijos nuomone, bylos medžiaga vienareikšmiškai patvirtina. Padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, juolab, kai per metus laiko asmuo buvo baustas už vairavimą neblaiviam. Taigi, vien šių aplinkybių konstatavimas eliminuoja ATPK 30¹ straipsnio taikymo galimybę.
V. T. mano, jog išimtinio instituto taikymą turėtų lemti teisės vairuoti turėjimo būtinumas darbinėms funkcijoms vykdyti. Pirmiausia pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs (ir nuosekliai laikosi tokios praktikos), jog asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Šiuo atveju iš pateiktos darbo sutarties matyti, jog asmuo priimtas dirbti į R.Repšio individualią įmonę šaltkalviu-vairuotoju-ekspeditoriumi 2007 m. balandžio 25 d., t. y. tuomet, kai teisė vairuoti asmeniui jau buvo atimta. Taigi, teisė vairuoti nebuvo būtina sąlyga įsidarbinant, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad ji būtina dabar. Darbo sutartyje jokių papildomų sąlygų dėl darbo apmokėjimo neturint teisės vairuoti, kaip nurodo asmuo apeliaciniame skunde, nenumatyta. Taip pat pažymėtina, jog asmuo būdamas ilgą laiką bedarbiu, kaip teigė apeliantas, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti jokių pažeidimų, ypač tokių, kurie galėtų lemti dideles baudas bei specialiosios teisės netekimą, o galimos dėl teisės vairuoti netekimo kilsiančius pasekmės (šeimos materialinės padėties pablogėjimas, močiutės vežiojimas į polikliniką) tai pat nesudaro pagrindo taikyti aptariamas nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. T. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.