Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-162-579/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-07
Bylos Nr.
1S-162-579/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
D. M.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-162-579/2018
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjo 2018 m. sausio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ajame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą taikyti D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 18 d.Komisija 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė nuteistajam D. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, jog nuteistojo daroma pažanga nepakankama spręsti, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis D. M. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti lygtinį paleidimą.Skunde nuteistasis nurodo, jog teismas nepagrįstai vertino padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip jį bausdamas antrą kartą už tą pačią veiką ir pažeisdamas Konstitucijoje įtvirtintus principus. Analogiškai nuteistasis vertina ir prokuroro atsiliepimą.Nesutinka apeliantas ir su teismo nurodytu jam paskirtų nuobaudų vertinimu. Teigia, jog nuobaudos negaliojančios, paskatinimų turi daugiau nei nuobaudų, kas rodo, kad yra linkęs taisytis, todėl tai negali būti pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Skunde taip pat nurodoma, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir taikant lygtinį paleidimą, nes, priešingu atveju, bausmių vykdymo kodekso ir Probacijos įstatymo nuostatos taptų beprasmės. Nuteistasis taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai vertino likusį neatliktos bausmės dydį, nes pagal bausmių vykdymo kodeksą vertinama tik tai, kokią bausmės dalį privalu atlikti, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal pateiktą naują baudžiamojo kodekso 260 straipsnio projektą, jis turėtų būti nuteistas trumpesne laisvės atėmimo bausmę, nes švelninantis nuteistojo padėtį įstatymas turi grįžtamąją galią. Taip pat pažymima, jog Kauno apygardos teismas nutartyse ne kartą yra pastebėjęs, kad lygtinio paleidimo materialusis pagrindas yra formaliųjų kriterijų atitikimas. Nuteistasis taip pat teigia suvokiantis, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik galimybė greičiau resocializuotis. Nurodo, jog jam svarbu tai, kad visą gyvenimą buvo dirbantis, anksčiau neteistas. Nuteistojo D. M. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. M. šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, o jo nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau tam, kad D. M. galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos vien paminėtų aplinkybių nepakanka.Būtina sąlyga taikyti lygtinį paleidimą – nuteistojo elgesio, nuostatų pokyčiai, kurie lemia žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jos ryškų, akivaizdų sumažėjimą, ir kurie leidžia pagrįstai manyti, kad laisvėje nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, sugebės laikytis jam taikomų apribojimų, nepažeidinės įstatymų ir gerbs visuomenines elgesio taisykles. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, jog tokiai išvadai šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo. Iš tiesų D. M. pataisos įstaigoje charakterizuojamas teigiamai – šiuo metu bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje paprastojoje grupėje, pataisos namuose dirbo, mokėsi, įgijo specialybę, galiojančių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais. Nėra įrodymų, kad būtų susijęs su kriminaline subkultūra, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema – 16 balų (pagal OASys). Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo sumažėjo vos 1 balu nuo 17 iki 16 balų. Toks nusikalstamos rizikos vertinimo sumažėjimas vos vienu balu, turint omenyje, kad iš nustatytų 16 balų tik 2 balai sudaro statinius kriminogeninius (nekintančius) veiksnius, kintančių, dinaminių taškų, t. y. tų veiksnių, kuriuos nuteistasis gali pakeisti, suma yra 14 balų, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistojo D. M. elgesyje yra pakankama pažanga, sudaranti pagrindą manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, tačiau ir pasibaigus bausmės laikui, kas ir yra pagrindinis bausmės tikslas.Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog nuteistasis D. M. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis net 11 kartų pažeidė nustatytos tvarkos reikalavimus, iš kurių 9 kartus skirtos nuobaudos, tame tarpe nuobaudos skirtos ir už tokius pažeidimus kaip uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas ir laikymas, o paskutiniu atveju apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, po paskutinės nuobaudos nuteistasis buvo skatintas, tačiau šios aplinkybės neleidžia teigti, jog nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje buvo nepriekaištingas ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog D. M. savo elgesį nuosekliai keičia vien teigiama linkme. Pastebėtina, jog nuteistojo elgesys gerėjo būtent artėjant terminui, kada galėjo būti svarstomas jo lygtinio paleidimo klausimas, kas leidžia pagrįstai abejoti šių pokyčių stabilumu. Pagrindą vis dar abejoti nuteistojo elgesio pokyčių stabilumu duoda ir nuteistojo požiūris į darbą. Pažymėtina, jog kaip viena iš pataisos priemonių individualiai nuteistajam D. M. sudarytame socialinės reabilitacijos plane yra numatyta priemonė, susijusi su darbu (tęsti darbinę veiklą pataisos namuose). Nors socialinio tyrimo išvadoje teigiama, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teisėjų kolegijai ši išvada kelia abejonių. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog vos atvykęs į pataisos įstaigą skundo autorius darbo atsisakė, vėliau sutiko dirbti ir dirbo valstybės įmonėje, tačiau tai truko vos kelis mėnesius nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2010 m. rugpjūčio 11 d. Duomenų, kad nuteistasis būtų dirbęs nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio iki 2017 m. nėra. Teismui taip pat nepateikta jokių duomenų ir Komisijos nutarime nei socialinio tyrimo išvadoje nenurodyta, ar kokiu nors būdu nuteistasis ieškojo galimybių įsidarbinti pataisos įstaigoje minėtu laikotarpiu, kaip buvo numatyta ankstesniame socialinės reabilitacijos plane. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog antrą kartą nuteistasis įsidarbino tik 2017 m. birželio 9 d., t. y. prieš pat klausimo dėl lygtinio paleidimo svarstymą. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistojo darbinė veikla pataisos įstaigoje nebuvo nuosekli. Visos paminėtos aplinkybės šiuo metu leidžia abejoti skundo autoriaus pastangų nuosekliai keisti savo elgesį vien teigiama linkme nuoširdumu, pokyčių tvirtumu bei stabilumu ir leidžia manyti, jog nuteistasis savo elgesiu, artėjant svarstymui dėl lygtinio paleidimo, stengėsi tik sudarytį gerą įvaizdį. Be to, pagrindą abejoti Komisijos nutarimo išvadų pagrįstumu sudaro ir jame išdėstytų teiginių prieštaringumas. Viena vertus, nutarime nurodoma, jog D. M. dirba valytoju, gyvena iš artimųjų finansinės paramos ir darbinių pajamų, tačiau, kita vertus, konstatuojama, jog pagal pataisos namuose gautą vykdomąjį raštą dėl vaiko išlaikymo išieškojimai nevykdomi, nes nuteistasis negauna darbinių pajamų. Nutarime taip pat nurodoma, jog nuteistasis rūpinasi šeima, yra išsituokęs, santykius palaiko dėl mažamečio vaiko, tačiau pagal R. M. patvirtinimą vaiko išlaikymo įsipareigojimus dengia nuteistojo artimieji, kas verčia abejoti tuo, jog nuteistasis pats rūpinasi vaiko išlaikymu ir stengiasi dėl jo, kaip pats nurodo skunde. Be to, kaip jau minėta, tame pačiame nutarime nurodyta, jog skundo autorius negauna darbinių pajamų. Taip pat pažymėtina, jog rezoliucinėje nutarimo dalyje nurodoma, jog nuteistasis vykdo finansinius įsipareigojimus, tačiau tai akivaizdžiai prieštarauja jau anksčiau nurodytoms aplinkybėms, jog įsipareigojimus dėl vaiko išlaikymo vykdo ne nuteistasis, o jo artimieji. Toks prieštaringas nutarimas akivaizdu negali būti laikomas pagrįstu.Skunde nesutinkama su teismo motyvais vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl veikų pavojingumo, atliktos ir neatliktos bausmės santykio, kuris tiesiogiai susijęs su teisingumo ir proporcingumo principo užtikrinimu, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Elgesio korekciją šiuo aspektu atspindėtų nepriekaištingas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir su tuo susijęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip jau nurodyta anksčiau, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingą nėra pagrindo. Paminėtos aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu dar neleidžia spręsti apie nuteistojo elgesio ir pasikeitusių nuostatų tvirtumą ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog D. M., būdamas lygtinai paleistas, iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir gerbti bei laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundo argumentai nesuteikia pagrindo Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl nuteistojo skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo D. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjo 2018 m. sausio 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė