- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-07
- Bylos Nr.
- I3-3868-1066/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01932-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis (pirm.)
- Pareiškėjas
- Vladislavo
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Trečiasis asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vladislavo gano (V. G.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. G. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1 panaikinti Vilniaus apskrities vyriasiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. 10-TE-654 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo viršilai V. G..
2. Pareiškėjas remiasi šiais argumentais:
2.1. 2020-04-20 Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) buvo patvirtinta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-39 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės G. Ž. pasienio užkardos vyresniojo pasieniečio V. G. (V. G.) galimai neteisėtų veiksmų“ (toliau – ir Išvada). Joje nurodoma, kad tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas nevykdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų ir kursantų tarnybinės uniformos, skiriamųjų ženklų, specialiosios uniformos dėvėjimo taisyklių, patvirtintų VSAT vado 2016 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 4-471 (toliau – ir Taisyklės), 14.3 papunkčio ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto VSAT vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148 (toliau – ir Etikos kodeksas), 17.1, 17.2, 17.4 papunkčių bei 18 punkto reikalavimų, parduodamas tarnybinę aprangą siekė sau naudos, tiesiogine tyčia, nenumatydamas žalingų padarinių, nors privalėjo ir galėjo numatyti. Remiantis Išvada ir atsižvelgiant į tai, jog VSAT vado 2020-03-26 įsakymu Nr. TE-424 „Dėl V. G. (V. G.) perkėlimo“ nuo 2020-04-03 iš tarnybos Varėnos pasienio rinktinės G. Z. pasienio užkardos vyresniojo pasieniečio pareigų esu perkeltas į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Vilniaus AVPK), vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir VTS) 39 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 2020-05-04 buvo priimtas Vilniaus apskr. VPK viršininko įsakymas Nr. 10-TE-654 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo viršilai V. G.“ (toliau – ir Skundžiamas įsakymas), kuriuo man buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba.
2.2. Taisyklių 14.3 papunktis draudimo pardavinėti/parduoti tarnybinę uniformą nenumatė, ir tik po Išvados toks draudimas buvo reglamentuotas. Pareigūno atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) svarstomu aspektu gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas šiuose teisės aktuose. Visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai. Pareiškėjui buvo žinoma Taisyklių nuostata, draudžianti uniformą ar jos dalis savavališkai perduoti tretiesiems asmenims - ne VSAT pareigūnams, tačiau pastarojoje nuostatoje nebuvo draudimo pardavinėti/parduoti uniformą ar jos dalis. Išvados baigiamojoje dalyje vienas iš suformuluotų siūlymų yra pakartotinai spręsti klausimą dėl Taisyklių pakeitimo. 2020-04-30 Taisyklių 14.3 papunktis buvo pakeistas ir jame numatytas atskiras draudimas „pardavinėti/parduoti uniformą“.
2.3. Draudimas savavališkai perduoti uniformą ar jos dalis buvo numatytas tik dėl trečiųjų asmenų - ne VSAT pareigūnų. Taigi tarnybinę uniformą ar jos dalis perduoti VSAT pareigūnams draudimo nebuvo. Žinodamas, jog VSAT yra nemažas L ir M dydžio uniformų poreikis, pareiškėjas š. m. kovo 27 d. internetiniame tinklapyje www.facebook.com patalpino skelbimą, tačiau ne VSAT pareigūnui uniformos nebūtų pardavęs. Skelbimą talpino paskubomis ir neapsižiūrėjęs jį įkėlė (duomenys neskelbtini) nors jis turėjo būti įkeltas tik pasienio pareigūnų grupei. Skelbime apie asmenų, kuriems galėčiau perduoti uniformą, statusą nieko nenurodyta, nes tai buvo savaime suprantama, kadangi skelbimas turėjo atsidurti pareigūnų grupėje. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu galėtų užtikrinti, kad uniforma bus parduodama tik pareigūnams, tačiau tarnybinio patikrinimo metu to ir neklausė, nors akivaizdu, kad tuo galima įsitikinti paprašius pažymėjimo. Poreikio tikrinti, ar asmuo yra pareigūnas ir nebuvo – skelbimas nesulaukė reakcijos. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje galima matyti, kad dėl skelbimo buvo tik 13 komentarų, klausimus dėl atskirų uniformos dalių uždavė tik 4 asmenys, tačiau tolimesni pirkimo veiksmai nevyko.
2.4. Sužinojus apie neigiamą VSAT reakciją, skelbimas buvo pašalintas anksčiau nei prasidėjo tarnybinis patikrinimas – pranešimas apie patikrinimą gautas 2020 m. balandžio 1 d., o skelbimas pašalintas gerokai anksčiau.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Vilniaus AVPK pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. V. G. 2020 m. kovo 27 d. įkėlė skelbimą bei nuotraukas , bei intemetinio tinklapio facebook.com (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą, siekdamas parduoti tarnybinę uniformą. Tuo pažeidė Taisyklių 14.3 punktą, taip Etikos kodekso 17.1 p. (privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie VSAT sistemą); 17.2 pp. (ne tarnybos metu VSAT pareigūnas privalo <...> nesiekti gauti sau asmeninės naudos); 17.4 pp. (privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų VSAT interesai, VSAT prestižas ir pareigūno reputacija).
3.2. Pareigūnas taip pat pripažino įkėlęs minėtą skelbimą. Taigi pareiškėjas sąmoningai nesilaikė aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų, nors pagal savo elgesio aplinkybes turėjo tai numatyti, tačiau neveikė kaip to reikalauja aukščiau išvardinti Taisyklių ir Kodekso papunkčiai.
Motyvuojamoji dalis
3.3. Iš skelbimo medžiagos matyti, jog kiti minėtos grupės nariai aktyviai domisi VSAT uniformos dalimis (jų dydžiu, kaina ir pan.). Pareigūnas nepaaiškino, kokiu būdu įmanoma identifikuoti pirkėjo tikrąją asmenybę bei įsitikinti, jog jis tikrai yra VSAT pareigūnas. Pareigūnas pripažįsta ištrynęs skelbimą tik tuomet, kai dėl jo galimai neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kitaip tariant, buvo užkirstas kelias VSAT uniformą (jos dalis, skiriamuosius ženklus) įsigyti tretiesiems asmenims, ne paties pareigūno valia.
3.4. Nagrinėjamu atveju V. G. turėjo visas galimybes tarnybinę uniformą perduoti kolegoms grąžindamas uniformos dalis į Valstybės sienos apsaugos tarnybos sandėlį, o ne siekdamas asmeninės naudos skelbti su pareigūnų veikla nesusijusiame portale.
4. Trečiasis suinteresuota asmuo VSAT pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
4.1. Tarnybinis patikrinimas dėl V. G. veiksmų pradėtas 2020 m. kovo 27 d. gavus VSAT Imuniteto valdybos Pirmojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. R. 2020 m. kovo 27 d. tarnybinį pranešimą Nr. 13-1766 „Dėl galimai padaryto nusižengimo“, kuriame nurodyta, kad 2020 m. kovo 27 d. internetinio tinklapio facebook.com (duomenys neskelbtini) asmuo, pasivadinęs „V. D.“ įkėlė skelbimą, kurio antraštė „Uniforma € 50 Vilnius“ bei patalpino nuotraukas, kuriose aiškiai matyti parduodama VSAT uniforma ir jos skiriamieji ženklai. Be to, minėtos uniformos ir jos skiriamųjų ženklų bandymo parduoti faktą papildomai patvirtina minėto asmens ir potencialių pirkėjų (facebook.com internetinio tinklapio naudotojų) susirašinėjimas. Patikrinus „V. D.“ facebook.com paskyrą iš patalpintų profilio nuotraukų ir kitų jame esančių įrašų matyti, kad minėtąja paskyra naudojasi V. G.. 2020 m. balandžio 20 d. baigus tarnybinį patikrinimą, buvo surašyta Išvada.
4.2. Pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu pripažino kelis faktus: pirma, neneigė žinojęs apie draudimą VSAT uniformą ar jos dalis perduoti tretiesiems asmenims - ne VSAT pareigūnams - ir patalpinęs minėtą skelbimą internetiniame tinklapyje; antra, pripažino, jog tai padarė su siekiu uniformą ar jos dalis parduoti.
4.3. Kitų (statutinių) įstaigų uniformos dėvėjimą reglamentuojančius teisės aktus, matyti, kad juose taip pat kalbama tik apie uniformos ar jos dalių savavališką perdavimą tretiesiems asmenims, nedetalizuojant, kokiais būdais draudžiama tai daryti, už atlygį ar neatlygintinai. Nėra svarbu, ar perdavimas yra atlygintinas ar neatlygintinas. Taisyklių 14.3 papunktis pakeistas 2020 m. balandžio 30 d. numatant draudimą uniformą ar jos dalis pardavinėti/parduoti.
4.4. Taisyklių 14.3 papunkčiu siekiama apsaugoti visuomenę nuo grėsmės, kuomet VSAT pareigūno statuso ir atitinkamai tam tikrų įgaliojimų neturintys asmenys dėl dėvimų atskirų uniformos dalių būtų palaikyti ir veiktų kaip VSAT pareigūnai. Atvejai, kuomet pareigūnų uniformos ar jų dalys pateikiamos kaip prekės įvairaus pobūdžio skelbimuose, arba kai jos atsiduria asmenų, nesančių pareigūnais, rankose, ne kartą yra sukėlę visuomenėje susidomėjimą ar pasipiktinimą.
4.5. Tarnybinis patikrinimas pradėtas tą pačią dieną, kai pareiškėjas įkėlė skelbimą į facebook.com privačią grupę. po to pareiškėjas pašalino skelbimą. Išvadoje teisingai konstatuota, jog galimos jo veiksmų žalingos pasekmės buvo užkirstos VSAT Imuniteto valdybos pareigūnų greito reagavimo į internetinėje erdvėje pasirodžiusį skelbimą dėka.
4.6. Pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimams, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Taisyklių 14.3 papunkčio nuostata suponuoja, kad jos pažeidimas yra formalus, t. y. Išvadoje įvardinta potenciali žala - grėsmė, jog VSAT uniforma atiteks tretiesiems asmenims bei nukentės VSAT interesai ar suprastės jos įvaizdis - todėl pareiškėjo argumentas, jog dėl anksčiau minėtų jo veiksmų nėra kilusios tiesioginės neigiamos pasekmės, laikytinas teisiškai nereikšmingu. Neteisėtas vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybinės uniformos dėvėjimas užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 521 straipsnyje („Neteisėtas vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybinės uniformos dėvėjimas“).
4.7. Nagrinėjamu atveju, internetinio tinklapio facebook.com (duomenys neskelbtini) nariai, kurių yra virš 16 tūkstančių, turėjo galimybę matyti ne tik parduodamą uniformą, tačiau ir galėjo identifikuoti, jog ją parduodantis asmuo yra VSAT pareigūnas, kadangi faktą, jog pastarasis tarnauja VSAT jis nurodė. (duomenys neskelbtini) prieš prisijungdamas prie grupės naują narį, reikalauja užpildyti narystės užklausą, kurios pats pirmas klausimas formuluojamas taip: „Karys, savanoris, jaunasis šaulys ar bent airsofferis (-ė) - welcome. Visi kiti - škac. Žemiau pateikiamas laukelis, skirtas įrašyti pasirinktą variantą. Taigi akivaizdu, jog dar prieš tapdamas minėtos grupės nariu, pareiškėjas suvokė, jog ji net nėra skirta VSAT pareigūnams. Skelbimas sulaukė žmonių susidomėjimo, o pareigūnas skelbimu susidomėjusiems asmenims nurodydavo į jį kreiptis asmenine žinute. Iš nuotraukų matyti, jog vienas asmuo nurodo, kokios prekės konkrečiai jam reikia ir klausia pareiškėjo, ar šis atsiųstų jam prekes paštomatu, į ką pareiškėjas atsako kreiptis į jį asmenine žinute. Yra ir teisėtas VSAT uniformos ar atskirų jos dalių perdavimo būdas kitiems VSAT pareigūnams. Pavyzdžiui, pareiškėjas, baigęs tarnybą VSAT, galėjo uniformą ar jos dalis grąžinti į VSAT sandėlį. Tokiu būdu būtų patenkintas kitų tarnybą VSAT vykdančių pareigūnų poreikiai dėl uniformos ar atskirų jos dalių.
4.8. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda
4.9. Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuo 2020 m. balandžio 3 d. perkeltas į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, vadovaujantis VTS 39 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 8 dalies 1 punktu, tarnybinio patikrinimo medžiaga bei Išvada, kurioje pasiūlyta skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą - pastabą - persiųsta atsakovui sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priėmimui. Skiriant tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta j nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengimo pasekmes, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, todėl paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba - yra adekvati ir proporcinga padarytam nusižengimui, taip pat yra švelniausia tarnybinių nuobaudų hierarchijoje.
Teismas k o n statuoja:
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos šios pagrindinės faktinės aplinkybės:
5.1. Tarnybinis patikrinimas dėl V. G. veiksmų pradėtas 2020 m. kovo 27 d. gavus VSAT Imuniteto valdybos Pirmojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. R. 2020 m. kovo 27 d. tarnybinį pranešimą Nr. 13-1766 „Dėl galimai padaryto nusižengimo“. Tarnybinis patikrinimas buvo pavestas atlikti VSAT Teisės skyriui.
5.2. 2020 m. balandžio 1 d. pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. kovo 30 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame buvo nurodyta, kad V. G. 2020 m. kovo 27 d. internetinio tinklapio www.facebook.com (duomenys neskelbtini) siekdamas parduoti tarnybos uniformą ir jos skiriamuosius ženklus įkėlė skelbimą, kurio antraštė „Uniforma € 50 Vilnius“, bei pridėjo nuotraukas, kuriose matyti tarnybos uniforma bei skiriamieji ženklai. Tokiais savo veiksmais galimai pažeidė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų ir kursantų tarnybinės uniformos, skiriamųjų ženklų, specialiosios uniformos dėvėjimo taisyklių, patvirtintų VSAT vado 2016 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 4-471 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos uniformos dėvėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.3 papunktį, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto VSAT vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“, 17.1, 17.2, 17.4 papunkčių bei 18 punkto reikalavimus.
5.3. 2020 m. balandžio 7 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą.
5.4. 2020 m. balandžio 20 d. baigus tarnybinį patikrinimą, buvo surašyta Išvada. Išvadoje nurodyta, jog pareigūnas V. G. 2020 m. kovo 27 d. internetinio tinklapio facebook.com (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą, siekdamas parduoti tarnybinę uniformą (tai patvirtina prie skelbimo pridedamos nuotraukos, kuriose aiškiai matomi VSAT skiriamieji ženklai), tokiais savo veiksmais siekdamas sau turtinės naudos, veikdamas priešingai tarnybos interesams, užsiėmė neteisėtu tarnybinės uniformos pardavimu ir tuo pažeidė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų ir kursantų tarnybinės uniformos, skiriamųjų ženklų, specialiosios uniformos dėvėjimo taisyklių, patvirtintų 2016 m. spalio 3 d. VSAT vado įsakymu Nr. 4-471 (Taisyklės), 14.3 papunkčio, draudžiančio pareigūnams uniformą ar jos dalis savavališkai perduoti tretiesiems asmenims - ne VSAT pareigūnams, reikalavimus bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto VSAT vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ (Etikos kodeksas), 17.1 papunkčio, numatančio pareigūnui pareigą elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie VSAT sistemą), reikalavimus; 17.2 papunkčio, numatančio, jog ne tarnybos metu VSAT pareigūnas privalo <...> nesiekti gauti sau asmeninės naudos, reikalavimus; 17.4 papunkčio, numatančio pareigą privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų VSAT interesai, VSAT prestižas ir pareigūno reputacija, reikalavimus bei 18 punkto, numatančio, kad laikytis šio Kodekso reikalavimų - kiekvieno pareigūno pareiga, o jų pažeidimas smerkiamas ir užtraukia tarnybinę atsakomybę. Išvadoje pasiūlyta skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.
5.5. Pareiškėjas nuo 2020 m. balandžio 3 d. perkeltas į Vilniaus AVPK, todėl vadovaujantis VTS 39 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 8 dalies 1 punktu, tarnybinio patikrinimo medžiaga bei Išvada persiųsta Vilniaus AVPK.
5.6. Vilniaus AVPK viršininkas 2020 m. gegužės 4 d. priėmė įsakymą Nr. 10-TE-654 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo viršilai V. G. (toliau – ir Skundžiamas įsakymas).
6. Ginčas kilo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo už tai, kad pareiškėjas bandė parduoti uniformą. Pareiškėjas remiasi tuo, kad nebuvo aiškaus draudimo parduoti uniformą, jis ją būtų perdavęs tik VSAT pareigūnui, kas, jo nuomone, yra leidžiama.
Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir VTS) 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami pareigūnų tarnybine uniforma arba jiems išmokama kompensacija pagal centrinių statutinių įstaigų vadovų nustatytas normas.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos deklaruojančiųjų pareigos. Šios dalies 3 punkte įtvirtinta pareiga nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti, o 6 punkte nustatyta, kad nesinaudoti ir neleisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai, išskyrus įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytas išimtis.
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę reglamentuoja VTS, tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas).
Tarnybinis nusižengimas - šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (VTS 2 straipsnio 6 dalis).
VTS 3 straipsnyje nustatyti pagrindiniai vidaus tarnybos principai, vienas iš jų - bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas. Pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas. 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pareigūnų tarnybinės etikos principus nustato centrinių statutinių įstaigų vadovai.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto VSAT vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148 (Etikos kodeksas), 5 p. nurodyta, kad tarnyba VSAT grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nešališkumo, nesavanaudiškumo, atsakomybės, viešumo ir konfidencialumo derinimo, pavyzdingumo. Etikos kodekso 17.1, 17.2, 17.4 papunkčiuose nurodyta, kad ne tarnybos metu VSAT pareigūnas privalo: elgtis pagal visuotinai priimtinas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą tarnybos sistemą; nepiktnaudžiauti užimamomis pareigomis, <...> nedėvėti uniformos, siekiant <...> gauti asmeninės naudos; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų VSAT interesai, VSAT prestižas ir pareigūno reputacija. Etikos kodekso 18 p. nurodyta, kad laikytis šio Kodekso reikalavimų - kiekvieno tarnybos pareigūno pareiga, o jų pažeidimas smerkiamas ir užtraukia tarnybinę atsakomybę.
Aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius - ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių.
Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520–2635/2012).
VTS 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.
8.1. VTS 63 straipsnio 1 dalies dispozicijos formuluotė „aprūpinami tarnybine uniforma“ reiškia, kad pareigūnai aprūpinami uniformomis tik tarnybinei veiklai. Laikytina, kad susiklosto viešajai teisei būdingi santykiai – pareigūno galimybė naudotis uniforma yra ribojama tarnybinių funkcijų atlikimu, t. y. taikytinas viešajai teisei būdingas principas, kad santykių subjektui leidžiama tiek, kiek numatyta teisės aktuose. Laikytina, kad pareigūnas pilnos nuosavybės teisės (ypač disponuoti uniforma) neįgyja. Akivaizdu, kad pareigūnas negali disponuoti jam patikėtu turtu savo asmeninei naudai gauti, taip pat ir naudotis įstatyme numatyta garantija dėl aprūpinimo uniforma kaip statuso dalimi. Taigi pareigūnas negali parduoti jam patikėtos uniformos. Uniformai ar skiriamiesiems ženklams patekus į laisvą civilinę apyvartą būtų sudarytos sąlygos neteisėtoms veikoms, susijusioms su uniformos ir skiriamųjų ženklų naudojimu. Iš to bet kuriam pareigūnui turi būti aišku, kad uniforma ir skiriamieji ženklai yra specifinės paskirties drabužiai, kurių apyvarta yra ribojama. Dėl to nesutiktina su pareiškėju, kad nebuvo aiškaus teisinio reguliavimo, kuris draustų parduoti tarnybinę uniformą.
8.2. Kaip aptarta, pažeidimo sudėčiai konstatuoti nėra reikšminga, ar pareiškėjas tikėjosi parduoti uniformą VSAT pareigūnams, ar ne. Teismas, siekdamas visapusiškai atsakyti į skundo argumentus, pasisako ir dėl pareiškėjo teiginio, kad uniformą ketino parduoti tik VSAT pareigūnui. Pareiškėjas neginčija, kad įdėjo skelbimą, ketindamas parduoti uniformą ir skiriamuosius ženklus. Nors nurodo, kad per klaidą įdėjo skelbimą į plačią interesų grupę socialiniame tinkle „Facebook“ (ne tik VSAT pareigūnams), visgi matyti, kad vyko susirašinėjimas su interesantais ir pareiškėjas galėjo greitai pastebėti, kad įkėlė skelbimą ne į tą grupę. Minėta, kad pareigūnai pagal įstatymą yra aprūpinami tarnybinėmis uniformomis, taigi pareiškėjo nurodomas poreikis VSAT pareigūnams pirktis uniformas, jų dalis ar, tuo labiau, skiriamuosius ženklus, neturėtų susidaryti. Taip pat iš susirašinėjimo prie skelbimo nėra matyti, kad pareiškėjas bent atsakydamas interesantams, būtų nurodęs, kad uniformos dalis parduos tik VSAT pareigūnui. Pareiškėjo teiginiai, kad iš pirkėjo būtų paprašęs pažymėjimo laikytini hipotetiniais. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad skelbimą ištrynė dar iki gaunant pranešimą apie tarnybinį patikrinimą, nėra teisiškai reikšminga kvalifikuojant pažeidimą.
8.3. Taigi darytina išvada, kad Išvadoje teisingai konstatuota, kad pažeidimo objektyvioji pusė pasireiškė tuo, kad pareigūnas bandė parduoti uniformą ir skiriamuosius ženklus ir tuo pažeidė Taisyklių 14.3 punkto reikalavimus.
9. Dėl kilusių pasekmių – sutiktina su VSAT, kad viešai pasirodanti informacija apie laisvai parduodamas pareigūnų uniformas ir skiriamuosius ženklus neigiamai veikia pasitikėjimą statutinėmis valstybės institucijomis, sudaromas įspūdis, kad pareigūnai laisvai prekiauja jiems patikėtais valdžios atributais. Taip pat sukuriamos sąlygos arba bent susidaro įspūdis, kad pačių pareigūnų sukuriamos sąlygos daryti ANK numatytą pažeidimą 521 straipsnyje („Neteisėtas vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybinės uniformos dėvėjimas“).
10. Pareiškėjas elgėsi sąmoningai, jo veiką sudarė keletas iš eilės einančių veiksmų – patalpino skelbimą, jame nurodė uniformos dalių ir skiriamųjų ženklų kainą. Taigi nors nėra duomenų, kad būtų siekęs tarnybai žalin
gų pasekmių, tačiau sąmoningai sudarė sąlygas joms atsirasti. Išvadoje teisingai konstatuota, kad pareiškėjo veika buvo padaryta tyčia.
11. Pareiškėjui buvo paskirta švelniausia nuobauda (pastaba). Kaip aptarta, veika sukėlė pasekmes – viešai buvo matoma, kad pardavinėjama uniforma su skiriamaisiais ženklais. Be to, pareiškėjas elgėsi sąmoningai savanaudiškai, jo veika buvo tyčinė. Tokio pažeidimo negalima laikyti tik formaliu, mažareikšmiu. Taigi net įvertinus pareiškėjo jauną amžių ir nedidelę patirtį, pastaba skirta pagrįstai.
12. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas tam įgaliojimus turinčio pareigūno. Tarnybinio patikrinimo procedūros metu pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimą. Išvadoje išsamiai išdėstyti motyvai, t. y. nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės normos, kuriomis remtasi. Todėl Skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.