- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- 2-4915-748/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01075-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Vilutienė
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė, sekretoriaujant Antaninai Antonenko, dalyvaujant pareiškėjui S. Š. ir jo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšme turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė turto paveldėjimo tikslu nustatyti, juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. P. po savo vyro A. P. mirties 2013m. lapkričio 9 d. priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodė, kad A. B. P. yra pareiškėjo sesuo. Ji mirė 2014 m. gruodžio 6 d. Pareiškėjas 2005 m. atsikraustė gyventi pas seserį, 2006 m. deklaravo čia savo gyvenamąją vietą. Sutuoktiniai A. B. P. ir A. P. Kauno miesto 20-ajame notarų biure 2009-07-13 pasirašė bendrą sutuoktinių testamentą, kad visas turtas, esantis ir kuris ateityje atsiras yra paliekamas pergyvenusiam sutuoktiniui, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visas turtas, kilnojamas ir nekilnojamas, kuris mirties dieną priklausys pergyvenusiam sutuoktiniui, paliekamas pareiškėjui. Laikotarpiu nuo 2013-11-09, kai mirė A. B. P. vyras A. P., iki savo mirties 2014-12-06, A. B. P. faktiškai valdė paveldimą turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Po A. P. mirties A. B. P. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu priimti palikimą ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, kad 2005 m. pareiškėjo sesuo A. B. P. susirgo insultu. Kadangi sesers sutuoktinis A. P., su kuriuo ji gyveno kartu, buvo neįgalus ir negalėjo jos prižiūrėti, tai pareiškėjas atvyko pas seserį, čia apsigyveno ir ją globojo, prižiūrėjo. 2009 metais A. B. P. ir jos sutuoktinis A. P. surašė bendrą sutuoktinių testamentą, kuriuo turtą paliko vienas kitam, o po jų abiejų mirties savo visą turtą paliko jam – pareiškėjui. 2013m. lapkričio 29 d. A. P. mirė. Tuo metu pareiškėjo sesuo A. B. P. jau sunkiai sirgo po pakartotinių insultų ir dėl to negalėjo kreiptis pas notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio A. P. mirties. Paveldėjimo byla nebuvo užvesta. A. B. P. ir toliau gyveno jai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiuose namuose (duomenys neskelbtini), jos žinion perėjo ir visi A. P. asmeniniai, buities ir namų apyvokos daiktai: rūbai, batai, nuotraukos, knygos, baldai, įrankiai, patalynė, indai ir kt. Nors A. B. P. sirgo ir buvo prižiūrima pareiškėjo, tačiau jos nurodymu buvo rūpinamasi butu, mokami mokesčiai, buvo sutvarkyti likę A. P. asmeniniai daiktai, palaisvintas kambarys. Šitais veiksmais A. B. P. priėmė palikimą po sutuoktinio A. P. mirties. Kitų įpėdinių nėra, ginčas dėl paveldėjimo nekilo. Kitokia forma gauti juridinį faktą patvirtinančius reikiamus dokumentus nėra galimybės, todėl nustatytinas palikimo priėmimo faktas teismine tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad dėl juridinio fakto nustatymo neprieštaraus, jeigu bus pateikti rašytiniai įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Nustatyta, kad A. P. ir A. B. P. buvo sutuoktiniai, jų santuoka įregistruota 1963 m. lapkričio 23 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 2386 (b.l. 11). A. P. mirė 2013m. lapkričio 9 d. (b.l. 7). A. B. P. mirė 2014 m. gruodžio 8 d. (b.l. 8). Gyventojų registro tarnyba teismui 2015-04-07 pranešė, kad duomenų, jog mirusieji A. P. ir A. B. P. būtų turėję artimų giminaičių, nėra, todėl vertinama, kad kitų įpėdinių, suinteresuotų šios bylos baigtimi, nėra. Iš Testamentų registro išrašo ir testamento kopijos matyti, kad sutuoktiniai A. P. ir A. B. P.Kauno m. 20-ame notaro biure 2009-07-13 buvo sudarę bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo patvarkė, kad visas turtas, esantis ir kuris ateityje atsiras yra paliekamas pergyvenusiam sutuoktiniui, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visas turtas, kilnojamas ir nekilnojamas, kuris mirties dieną priklausys pergyvenusiam sutuoktiniui, paliekamas pareiškėjui (b.l. 13). Iš Kauno miesto 12-ojo notaro biuro notarės Gintės Kuzabavičienės 2015-01-14 išduoto liudijimo (notarinio registro Nr. G-282), matyti, kad pareiškėjas S. Š. yra A. B. P. įpėdinis, priėmęs palikimą po jos mirties 2014-12-06, paveldėjimo bylos Nr. 9/2015 (b.l. 12). Šie įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas turi teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo.
Atsiradus palikimui po A. P. mirties, jo sutuoktinė A. B. P. įgijo teisę paveldėti pagal testamentą kaip testamentinė įpėdinė.
Pagal CPK 444 str. 1 d. nuostatą teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CK 5.1 str. 1 d. nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba ( ir ) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos ( CK 5.1 str. 1,2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 2 d ir 3d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ar pan.).
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).
Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai apie atsiskaitymą už buto, esančio (duomenys neskelbtini) mokesčius patvirtina mokesčių sumokėjimą trijų mėnesių laikotarpyje po A. P. mirties. Pareiškėjo paaiškinimai apie A. B. P. veiksmus faktiškai valdant palikimą – naudojantis butu, rūpinantis jo mokesčiais, jo sutvarkymu, taip pat apie palikėjo A. P. asmeninių daiktų sutvarkymą sutampa su paminėtais rašytiniais įrodymais ir yra leistini įrodymai, kurie patikimai patvirtina palikimo priėmimo faktą (CPK 177 str. 1d., 2 d.). Visuma įrodymų patvirtina, kad A. B. P. po sutuoktinio A. P. mirties per tris mėnesius faktiniais palikimo valdymo veiksmais priėmė atsiradusį palikimą, likusiu turtu rūpinosi kaip savu, pasirūpino jo naudojimu, disponavo ir prižiūrėjo, todėl teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 185 str.).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui S. Š. turto paveldėjimo tikslu po A. B. P. mirties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.51str.1d., Civilinio proceso kodekso 448 str.,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2013-11-09 priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjui S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo tikslu po A. B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.