- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-25
- Bylos Nr.
- A-502-1371-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Anatolijus Baranovas, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- G. O.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 8.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. O. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno apskrities VMI; trečiasis suinteresuotas asmuo) 2005 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. (17)-K3-105 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo” (toliau – ir sprendimas Nr. (17)-K3-105) patvirtino Kauno apskrities VMI 2005 m. sausio 14 d. patikrinimo aktą Nr. 91-02-23-137 (toliau – ir patikrinimo aktas Nr. 91-02-23-137) ir nurodė uždarajai akcinei bendrovei „GOI“ (toliau – ir UAB „GOI”; Bendrovė) sumokėti į biudžetą papildomai apskaičiuotus 242 286,58 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 4 058,87 Lt PVM delspinigių, 13 295 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau – ir FAPM), 154 254 Lt pelno mokesčio (toliau – ir PM), 21 842 Lt PM delspinigių, 77 127 Lt PM baudą, 5 300 Lt atskaitymų į Plėtros programos Kelių fondą (toliau – ir atskaitymai), 1 471 Lt atskaitymų delspinigių, 2 650 Lt atskaitymų baudą, 516 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – ir įmokos) ir 390 Lt įmokų delspinigių.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI; atsakovas) 2007 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. 69-165 „Dėl G. O. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2007-05-28 skundo” (toliau – ir sprendimas Nr. 69-165) pareiškėjo G. O. (toliau – ir pareiškėjas; apeliantas) skundą dėl sprendimo Nr. (17)-K3-105 panaikinimo nusprendė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti sprendimą Nr. 69-165 bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo skundą iš esmės.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad sprendimu Nr. (l7)-K3-l05 buvo patvirtintas patikrinimo aktas Nr. 91-02-23-137, kuriuo UAB „GOI“ (nuo 2003 m. kovo 10 d. pertvarkytai iš G. O. individualios įmonės) buvo papildomai priskaičiuota 529 837,45 Lt mokesčių. Pažymėjo, jog Kauno apskrities VMI, nerasdama UAB „GOI“, kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš sutuoktinių G. O. ir S. O. turto. Atkreipė dėmesį į tai, kad šį savo reikalavimą mokesčių administratorius grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.104 straipsnio 2 dalies nuostata. Teigė, kad sistemiškai vertinant šią įstatymo nuostatą, darytina išvada, jog asmeniui, kuriam pereina pertvarkyto juridinio asmens prievolės, turi pereiti ir mokesčių įstatymuose numatytos mokesčių mokėtojo teisės. Tvirtino, kad, nei tvirtinant patikrinimo aktą, nei nukreipiant išieškojimą į pareiškėjo ir jo sutuoktinės turtą, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas sprendimas. Laikėsi pozicijos, kad kreipimasis dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo ir jo sutuoktinės turto pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.
Taip pat nurodė, kad negalėjo nei pateikti pastabų dėl patikrinimo akto Nr. 91-02-23-137, nei apskųsti sprendimo Nr. (17)-K3-105, nes šių dokumentų surašymo momentu nebuvo pripažintas mokesčių mokėtoju ar jo pareigų perėmėju. Tvirtino, kad sprendimas Nr. (17)-K3-105 jam nebuvo įteiktas nei viena iš Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 164 straipsnyje nustatytų formų, todėl manė, kad sprendimas Nr. 69-165 prieštarauja MAĮ 152 straipsnio 1 daliai.
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai paaiškino, kad apie patikrinimo aktą Nr. 91-02-23-137 ir jį patvirtinusį sprendimą Nr. (17)-K3-105 sužinojo 2006 m. kovo mėnesį, kai buvo pradėta išskaičiuoti mokesčius.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad MAĮ IX skyriaus normos nustato atitinkamą mokestinių ginčų nagrinėjimo eiliškumą, taip pat numato terminus, per kuriuos pareiškėjas privalo pateikti skundus institucijoms, ikiteismine tvarka nagrinėjančioms mokestinius ginčus. Pažymėjo, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčio mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia (MAĮ 152 straipsnio 1 dalis). Tvirtino, kad Kauno apskrities VMI 2005 m. kovo 30 d. raštu Nr.(18.5-17)-K-2575 „Dėl sprendimo” išsiuntė sprendimą Nr. (17)-K3-105 UAB „GOI“ jos nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Teigė, jog, vadovaujantis MAĮ 164 straipsnio 3 dalimi, toks išsiuntimas yra prilyginamas įteikimui. Akcentavo, jog pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė tik 2007 m. gegužės 28 d., t. y. praleidęs MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą, dėl ko atsakovas sprendimu Nr. 69-165 pareiškėjo skundą nusprendė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti, o sprendimą Nr. 69-165 palikti nepakeistą.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo išdėstė argumentus, analogiškus atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentams.
II.
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir panaikino sprendimą Nr. 69-165 bei įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjo 2007 m. gegužės 28 d. skundo dėl sprendimo Nr. (17)-K3-105 panaikinimo priėmimo klausimą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal MAĮ 144 straipsnį teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą turi mokesčių mokėtojas. Pažymėjo, kad sprendimu Nr. (17)-K3-105 prievolė sumokėti į valstybės biudžetą atitinkamus mokesčius buvo nustatyta UAB „GOI“, taigi nagrinėjamu atveju UAB „GOI“ yra mokesčio mokėtojas (MAĮ 2 straipsnio 15 dalis), turintis teisę apskųsti vietos mokesčių administratoriaus sprendimą.
Taip pat nurodė, kad MAĮ 153 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatyti skundo centriniam mokesčių administratoriui turinio reikalavimai, t. y. skunde turi būti nurodytas mokesčio mokėtojo pavadinimas, identifikavimo numeris, adresas ir skundas turi būti pasirašytas mokesčio mokėtojo (jo atstovo). Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėjas į centrinį mokesčių administratorių su skundu dėl sprendimo Nr. (17)-K3-105 panaikinimo kreipėsi kaip fizinis asmuo. Vetino, kad atsižvelgiant į tai, kad mokestinė prievolė buvo nustatyta UAB „GOI“, pareiškėjas kartu su skundu centriniam mokesčių administratoriui privalėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius jo teisę atstovauti mokesčio mokėtojui – UAB „GOI“ – šiame mokestiniame ginče. Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje duomenų, kad tokius dokumentus pareiškėjas atsakovui pateikė, nėra. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog, vadovaudamasis MAĮ 153 straipsnio 5 dalimi, atsakovas privalėjo nustatyti skundą padavusiam asmeniui 15 dienų terminą šiems trūkumams pašalinti ir tik tuomet spręsti skundo priėmimo klausimą, kas padaryta nebuvo.
Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad pirmiau nurodyti trūkumai yra pagrindas panaikinti sprendimą Nr. 69-165 kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjo skundo dėl sprendimo Nr. (17)-K3-105 panaikinimo priėmimo klausimą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, analogiškais pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui argumentams. Papildomai pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi juo nebuvo išspręstas pareiškėjo reikalavimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 3 dalis). Nurodo, kad ginčas kilo ne dėl to, ar pareiškėjas nagrinėjamu atveju yra pripažįstamas mokesčių mokėtoju, t. y. ar jis gali būti laikomas UAB „GOI“ atstovu, o dėl to, jog jis, kaip mokesčių mokėtojas (jis tokiu buvo pripažintas perkeliant jam Bendrovės mokestinę prievolę), tariamai praleido įstatymo nustatytą terminą su skundu kreiptis į centrinį mokesčių administratorių.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime atsakovas teigia, jog pareiškėjo jam pateiktas skundas neatitinka MAĮ nustatytų reikalavimų, kadangi pareiškėjas, nebūdamas nei UAB „GOI“ vadovas, nei jos akcininkas, neturi teisės apskųsti teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo sprendime kėlė klausimą dėl pareiškėjo, kaip UAB „GOI“ atstovo, klausimo, kadangi, priešingu atveju, nėra aišku, kodėl pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą, nes ginčas dėl nepriemokos išieškojimo turėtų būti sprendžiamas civiline tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinis ginčas kilo dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo laikyti skundą dėl teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.
Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų naqgrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Mokestiniai ginčai MAĮ 2 straipsnio 20 dalyje apibrėžiami kaip ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).
Privaloma mokestinių ginčų nagrinėjimo ikiteisminė procedūra nustatyta MAĮ 145 straipsnyje. Taigi, tik mokestinio ginčo atveju į teismą kreipamasi po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo.
Mokesčių mokėtoju MAĮ 2 straipsnio 15 dalyje įvardijamas asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatyma yra nustatyta prievolė mokėti mokestį.
Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius patikrino ir surašė patikrinimo aktą dėl UAB „GOI“ mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo. Taigi, UAB „GOI“ kaip mokesčių mokėtojas galėtų inicijuoti mokestinį ginčą, tačiau nėra duomenų, kad tai būtų padaryta, pareiškėjas neteigia, jog skundą centriniam mokesčių administratoriui padavė kaip UAB „GOI“ atstovas. Ta aplinkybė, kad mokesčių administratorius civilinių įstatymų pagrindu kreipėsi į teismą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, neduoda pagrindo pareiškėjo pripažinti mokesčių mokėtoju MAĮ prasme. Todėl pareiškėjas neturi teisės (tuo pačiu ir pareigos) pasinaudoti neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjui, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, garantuojama konstitucinė teisė į teisminę gynybą (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis) . Manydamas, kad viešojo administravimo subjektas savo veksmais (aktu) ar neveikimu pažeidžia pareiškėjo teises ar įstatymo saugomus interesus, jis turi teisę kreiptis į administracinį teismą ABTĮ nustatyta tvarka, o šiuo atveju su skundu dėl vietinio mokesčių administratoriaus sprendimo, kuriuo patvirtintas UAB „GOI“ patikrinimo aktas.
Nors atsakovas savo atsisakymą priimti pareiškėjo skundą grindė kitais argumentais, nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiamas veiksmas neteisėtas. Kaip minėta, G. O. neteigė, jog į centrinį mokesčių administratoriu kreipėsi kaip bendrovės atstovas, todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.
Laikydamasi ABTĮ 136 straipsnio reikalavimų bei paisydama operatyvumo principo, teisėjų kolegija išsprendža kilusį ginčą iš esmės, nors atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, o apeliaciniu skundu buvo prašoma bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu , teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. O. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti. Skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 69-165 atmesti.
Nutartis neskundžiama.