Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-23 · Administracinė byla Nr. I-4716-505/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-23
Bylos Nr.
I-4716-505/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
V. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4716-505/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01040-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.5;55.1.1.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 23 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

nedalyvaujant pareiškėjui V. V., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. V. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Skunde (b. l. 3-4), atsikritime į atsiliepimą (b. l. 24) nurodė, kad jis nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. gegužės mėnesio buvo laikomas Alytaus PN nežmoniškomis sąlygomis, nes jam nebuvo išduotos higienos priemonės – dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai. Nurodė, jog ne kartą žodžiu kreipėsi į Alytaus PN administraciją, tačiau sulaukdavo atsakymo, kad jam tokios priemonės nepriklauso, nes yra nuteistasis, o ne suimtasis. Dėl dantų nepriežiūros pradėjo gesti dantys, lankydavosi pas odontologą, yra ir pats išsitraukęs dantį. Pinigus pareiškėjui siuntė mama ir artima draugė, už kuriuos pareiškėjas įsigydavo vitaminų, žuvies taukų, reikalingų sveikatai, lėšų higienos priemonėms įsigyti nepakako. Dėl to pareiškėjas negalėjo palaikyti asmeninės higienos, patyrė pažeminimą, diskriminaciją, depresiją, nepatogumus. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 8-11) nurodė, kad vadovaujantis 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. Nr. lR-132 įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d. „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ per vieną mėnesį 1 vnt. dantų šepetėlis, kas du mėnesius išduodama 75 ml. dantų pastos ir per vieną mėnesį išduodami 4 vnt. skutimosi peiliukų. 2017 metais ir iki šiol pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, kadangi vadovaujantis 2017 m. sausio 27 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 1-24 7 punktu, pareiškėjas buvo laikomas mokiu, nes sąskaitoje turėjo daugiau nei 0,5 bazinės išmokos dydžio sumos. Pareiškėjas nuolat gaudavo pinigines perlaidas į asmeninę sąskaitą iš kitų asmenų, esančių laisvėje, taip pat gaudavo atlyginimą, kuomet buvo įdarbintas, todėl turėjo realią galimybę įstaigoje esančioje parduotuvėje nusipirkti būtiniausių higienos priemonių. Pažymėjo, kad į Alytaus PN administraciją pareiškėjas su prašymais suteikti higienos priemones nesikreipė. Pareiškėjui laisvės atėmimo metu buvo suteiktos odontologo paslaugos.

Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Prašė skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš jam neskirtų higienos priemonių (dantų pastos, dantų šepetėlio, skutimosi peiliukų).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).

Nuo 2017 m. sausio 1 d. laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo (taip pat ir dėl aprūpinimo asmens higienos priemonėmis) tvarka numatyta Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Šio aprašo 1 priede „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normos“, pagal kurį vyrams, laikomiems laisvės atėmimo vietose, vieną kartą per mėnesį išduodamas dantų šepetėlis bei 4 vienetai skutimosi peiliukų, bei kartą per du mėnesius – dantų pasta. Todėl nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems galioja tos pačios garantijos, t. y. tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems be kitų higienos reikmenų išduodama ir dantų pasta, dantų šepetėlis bei skutimosi peiliukai - šios priemonės tolesniu tęstiniu kalinimo laikotarpiu yra išduodamos tik esant rašytiniam nuteistojo prašymui.

Alytaus PN laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Alytaus PN aprašas) (b. l. 20--21), patvirtinto Alytaus PN direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-24 (b. l. 19), 5 punkte nurodyta, kad drabužiai, avalynė, ir higienos reikmenys išduodami nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui (prašyme turi būti nurodyti tik tie drabužiai ir higienos reikmenys, kurie nurodyti aprašo 1 priede, taip pat turi būti nurodyti drabužių dydžiai).

Pagal minėtų Aprašo 13 punktą ir Alytaus PN aprašo 7 punktą, laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.

Iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad siekiant gauti higienos priemones, nuteistasis turi pateikti rašytinį prašymą bei būti nemokus.

2018 m. rugsėjo 12 d. Alytaus PN rašte Nr. 8-7708 „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l. 31) nurodyta, kad pareiškėjas į Alytaus PN administraciją su prašymais suteikti higienos priemones nesikreipė, todėl pareiškėjo aprūpinimo higienos reikmenimis kortelė užvesta nebuvo. Atsiliepime į skundą atsakovės atstovas nurodė, kad visu laikotarpiu pagal turimus finansinius duomenis pareiškėjas negalėtų būti laikomas nemokiu ir pateikė šį tvirtinimą pagrindžiančius dokumentus –Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio duomenis (b. l. 14-16). Taigi, teismo nuomone, nesant pareiškėjo prašymų dėl higienos priemonių išdavimo, Alytaus PN neturėjo jokio teisinio pagrindo išduoti pareiškėjui higienos priemonių, todėl byloje konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, neišduodant pareiškėjui higienos priemonių laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. gegužės mėnesio, nėra jokio teisinio pagrindo.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl higienos priemonių neišdavimo grindžia patirtu pažeminimu, diskriminacija, depresija, nepatogumais. Iš byloje pateiktos Asmens sveikatos istorijos Stomatologo profilaktinių apžiūrų rezultatų matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu pas stomatologą kreipėsi 2018 m. kovo 8 d., skirtas atitinkamas gydymas (b. l. 18). Pažymėtina, jog sveikatos sutrikimų dėl neišduotų higienos priemonių, ginčo laikotarpiu pareiškėjui nekonstatuota. Byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Psichologinės tarnybos darbuotojus dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovės atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo V. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė