Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorei Agnei Kubiliūtei, nukentėjusiam S. P., kaltinamajai V. P., jos gynėjui advokatui R. B., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Šakių r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, deklaruojama ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, auginanti vieną nepilnametį sūnų, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbusi, nuo 2016-04-01 dirbanti darbininke (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji V. P. 2016-03-27 apie 01 val. automobilyje VW “Sharan”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame namo kieme (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui – jai nustatytas 2.45 promilės girtumas, sudavė vieną kartą ranka ir įspyrė vieną kartą koja į veido sritį savo broliui S. P., tuo sukeldama šeimos nariui fizinį skausmą, – tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamoji visiškai prisipažįsta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Be to, kaltinamosios kaltė įrodyta nukentėjusio S. P. parodymais, blaivumo nustatymo duomenimis ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamoji V. P. parodė, kad 2016-03-26 (duomenys neskelbtini), į namus, kuriuose gyvena su savo mama N. P., mamos sugyventiniu R. P., jos sūnumi P. P., pasisvečiuoti atvažiavo K. rajone gyvenantis jos brolis S. P. su šeima. Namuose taip pat svečiavosi kaltinamosios draugas V. D. 2016-03-27 apie 1 val. kaltinamoji, jos broils S. P. su žmona A. P. ir draugas V. D., prieš tai vaišinęsi ir alkoholiniais gėrimais, išėjo į lauką parūkyti. Brolis pasiūlė sėsti į jam priklausantį automobilį VW “Sharan” paklausyti muzikos. Jie atsisėdo į tą automobilį. Visi buvo apgirtę nuo alkoholio. Brolis sėdėjo vairuotojo vietoje, jos draugas V. D. – priekinėje keleivio vietoje, o ji – draugui ant kelių, brolio žmona liko automobilio gale. Neprisimena dėl ko automobilyje jiedu su broliu ėmė konfliktuoti ir ji broliui vieną kartą ranka nestipriai sudavė į veidą. Tuomet brolis jai du ar tris kartus ranka trenkė atgal į veidą. Tuomet ji koja spyrė broliui į veidą. Kas vyko toliau, tiksliai neprisimena, bet, rodos, išlipusi iš automobilio, išsikvietė policijos pareigūnus. Sužalojimų nepatyrė, jai tik buvo sukeltas fizinis skausmas, į medikus nesikreipė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Su broliu jiedu susitaikė dart ą patį vakarą. Jei ne alkoholis, tikrai taip nebūtų atsistikę. Jiedu išgėrę negali būti vienoje kompanijoje, nes tuoj susipyksta. Tad kaltinamoji ateityje ketina visai nebegerti.

Kadangi po kaltinamosios apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, teismo protokoline nutartimi, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 1 d. ir 291 str. 2 d., byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, išvardinti ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo parodymai, kiti surinkti įrodymai.

N. S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-03-26 su šeima, t. y. žmona A. P. ir dviem mažamečiais vaikais, atvyko pas savo mamą N. P. į svečius. Kartu su mama bute (duomenys neskelbtini) gyvena sesuo V. P. su sūnumi Pauliumi ir mamos sugyventinis R. P.. Tądien namuose visi vartojo alkoholinius gėrimus. Į namus taip pat buvo užsukęs sesers draugas V. D.. 2016-03-27 apie 01.00 val. jie su žmona ir sesuo su draugu nuėjo į lauką parūkyti. Jis visiems pasiūlė sėsti parūkyti į jam priklausantį automobilį VW “Sharan”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu paklausyti ir muzikos. Automobilyje jis sėdėjo vairuotojo vietoje, V. D. – priekinėje keleivio vietoje, jo sesuo – V. D. ant kelių, o žmona – ant galinės automobilio sėdynės. Sėdint automobilyje, nesuprato kodėl, bet jo sesuo jam vieną kartą trenkė į veidą. Po to vėl sesuo jam koja spyrė į veidą. Tuomet jis ranka trenkė jai į veidą. Sesuo išlipo iš automobilio ir iškvietė policijos pareigūnus. Įvykio metu sužalojimų jis nepatyrė, juto tik fizinį skausmą, į medikus nesikreipė (b. l. 17-18).

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šioje baudžiamojoje byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Be to, kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką patvirtina tuomet dar įtariamajai V. P. 2016-03-27 02:18:50 val. alkotesteriu "Lion alcolmeter 500" nustatytas 2.45 promilės girtumas (b. l. 15).

S. P. 2016-03-27 02:20:43 val. alkotesteriu "Lion alcolmeter 500" nustatytas 1.60 promilės girtumas (b. l. 15).

2016-03-29 15.40 val. V. P. buvo laikinai sulaikyta (b. l. 30-33), o 2016-03-30 paleista iš laikinojo sulaikymo (b. l. 40-41).

Iš 2016-03-29 Asmens kratos protokolo (b. l. 35-39) matyti, kokie objektai V. P. savanoriškai pateikti pareigūnams.

V. P. 2016-03-30 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49-51).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios V. P. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., kadangi ji, be akivaizdžios tam priežasties, tarp jos ir nukentėjusiojo kilus barniui, iš asmeninių paskatų sudavė vieną kartą ranka ir įspyrė vieną kartą koja į veido sritį savo broliui, tuo sukeldama nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Teismas kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi; atsakomybę sunkinančia aplinkybę, – nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi. Jos padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nesunkių (BK 312 str. 1 d.) nusikaltimų, kaltinamoji iš esmės dar tą patį vakarą susitaikė su nukentėjusiuoju, dėl nusikaltimu padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nukentėjęs S. P. nekėlė ir nekelia klausimo. Kaltinamoji anksčiau nėra teista, nukentėjęs S. P. teismo posėdyje patvirtino, kad pretenzijų kaltinamajai – savo seseriai neturi, jai atleidžia ir sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra nustatytos visos Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d. nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Teismo nuomone, atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra būtinumo jai skirti kokią nors baudžiamojo poveikio priemonę.

Iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos 2016-04-12 pažymos Nr. NTP-7-4061 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos valstybės naudai priteistina išlaidų suma, teikiant advokatui R. Bučmai teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme kaltinamajai V. P., sudaro 60,24 Eur.

Įstatyme įsakmiai nurodyta, jog nagrinėjant teisme bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 9 p.). Pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamosios išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o atsižvelgdamas į nuteistosios turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajai nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).

Spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji ilgai niekur nedirbo, dirba sezoninį darbą tik nuo 2016-04-01, kad valstybė turi pareigą užtikrinti jai galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatomis, V. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu S. P. ir bylą nutraukti.

I. V. P., kad jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, tai šis sprendimas atleisti V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jos atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę V. P. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 60,24 Eur, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu, nagrinėjant baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, iš V. P. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.