- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- 2S-794-524/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00312-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Skolininkas
- žemės ūkio bendrovės „Statyba“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Algeroma“
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės žemės ūkio bendrovės „Statyba“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Algeroma“ pareiškimą skolininkei žemės ūkio bendrovei „Statyba“ dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2018 m. birželio 1 d. nutartimi Plungės apylinkės teismas patvirtino kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Algeroma“ ir skolininkės žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „Statyba“ 2018 m. gegužės 30 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad skolininkė 16 082,55 Eur skolos, 963,93 Eur palūkanų ir 47,25 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokės kreditorei dalimis nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Sutartimi šalys taip pat susitarė, jog skolininkei daugiau kaip du mėnesius uždelsus sumokėti nurodytas sumas nustatytais terminais, šios taikos sutarties ir visų likusių sumų apmokėjimo terminai bus laikomi suėjusiais.
2. Gautas kreditorės UAB „Algeroma“ prašymas, kuriuo ji prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl ŽŪB „Statyba“ teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nevykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi prašymą tenkino, nutarė 2018 m. birželio 1 d. teismo nutarties pagrindu išduoti kreditorei UAB „Algeroma“ vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies – 7 784,83 Eur skolos, 963,93 Eur palūkanų ir 47,25 Eur bylinėjimosi išlaidų priverstinio išieškojimo iš skolininkės ŽŪB „Statyba“.
Šalies argumentai
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kreditorė UAB „Algeroma“ kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes skolininkė ŽŪB „Statyba“ nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties. Teismui pasiūlius pateikti papildomus įrodymus, abi šalys pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad skolininkė dalį, t. y. 8 297,72 Eur, įsiskolinimo yra sumokėjusi. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad skolininkė dalinius mokėjimus atliko 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 30 d., 2018 m. spalio 18 d., 2018 m. lapkričio 21 d., 2018 m. gruodžio 21 d., 2019 m. vasario 1 d., 2019 m. balandžio 12 d., 2019 m. gegužės 24 d., 2019 m. rugsėjo 6 d., 2019 m. gruodžio 19 d., 2020 m. balandžio 1 d. Kaip matyti iš atliktų mokėjimų, skolininkė įsiskolinimą mokėjo pažeisdama taikos sutartyje numatytus terminus, nuo 2019 m. gruodžio 19 d. nemokėjo įsiskolinimo daugiau nei tris mėnesius, paskutinį mokėjimą atliko tik kreditorei pateikus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo teismui, todėl pripažintina, kad skolininkė tinkamai nevykdo taikos sutartyje nurodytų įsipareigojimų ir kreditorė pagal sutarties sąlygas įgijo teisę reikalauti visų sutartyje numatytų sumų sumokėjimo prieš sutartyje nurodytus terminus. Nors skolininkė nurodė, kad bendrovė yra maža ir turi finansinių sunkumų, kuriems įtakos turėjo ir bendrovės vadovo liga, tai neatleidžia skolininkės nuo teismo patvirtintos taikos sutarties tinkamo vykdymo. Pažymėtina, kad skolininkė taikos sutartyje numatytus mokėjimo terminus pažeidinėjo nuolat, per laikotarpį nuo taikos sutarties patvirtinimo iki 2020 m. balandžio 1 d. sumokėjo tik pusę per šį laikotarpį mokėtinos skolos sumos, todėl siekiant užtikrinti kreditorės teises ir tinkamą teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymą kreditorei UAB „Algeroma“ 2018 m. birželio 1 d. teismo nutarties pagrindu išduotinas vykdomasis raštas dėl likusios nesumokėtos skolos priverstinio išieškojimo iš skolininkės. Kadangi šalys taikos sutarties 3 punkte numatė, kad pirma eile mokama skola, antra eile – palūkanos, trečia – bylinėjimosi išlaidos, skolininkės sumokėta 8 297,72 Eur suma išskaičiuotina iš mokėtinos 16 082,55 Eur skolos sumos ir kreditorei išduotinas vykdomasis raštas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies – 7 784,83 Eur skolos, 963,93 Eur palūkanų ir 47,25 Eur bylinėjimosi išlaidų priverstinio išieškojimo iš skolininkės ŽŪB „Statyba“.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde skolininkė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo kreditorės prašymą išduoti vykdomąjį raštą, iš esmės netyrė ir neanalizavo faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties ar jos dalies vykdymu ar nevykdymu (nevykdymo priežasčių), neįsitikino vykdomojo rašto išdavimo būtinumu.
5.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino galimybės pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos, nekeičiant taikos sutarties esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
8. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
9. Skolininkė pateikė teismui papildomus rašytinius įrdymus – mokėjimo pavedimų kopijas, kurios patvirtina, jog skolininkė papildomai sumokėjo kreditorei 1 400 Eur, todėl minėti įrodymai pridėtini prie bylos.
10. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tenkino kreditorės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
11. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo kreditorės prašymo išduoti vykdomąjį raštą, iš esmės netyrė ir neanalizavo faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties ar jos dalies vykdymu ar nevykdymu (nevykdymo priežasčių), neįsitikino vykdomojo rašto išdavimo būtinumu. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.
12. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 646 straipsnio 6 dalis).
13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartimi patvirtino kreditorės UAB „Algeroma“ ir skolininkės žemės ūkio bendrovės ŽŪB „Statyba“ sudarytą taikos sutartį, kurios 3 punktu šalys susitarė, kad skolininkė 16 082,55 Eur skolą, 963,93 Eur palūkanas ir 47,25 Eur bylinėjimosi išlaidas sumokės kreditorei dalimis, pirmąją įmoką sumokant iki 2018 m. birželio 30 d., paskutinę įmoką sumokant iki 2020 m. birželio 30 d..
14. Taikos sutarties 6 punktu šalys susitarė, jog skolininkei uždelsus sumokėti sutarties 3 punkte nurodytas sumas daugiau kaip 2 (du) mėnesius, uždelstas dviejų mėnesių sumas skolininkė privalo sumokėti iki trečio mėnesio paskutinės dienos kartu su einamąja (t. y. trečio mėnesio) įmoka, to nepadarius bus laikoma, kad skolininkė nevykdo šios taikos sutarties ir visų likusių sumų apmokėjimo terminai bus laikomi suėjusiais terminais. Taikos sutarties 7 punktu šalys susitaria, kad tuo atveju, jeigu skolininkė daugiau kaip 2 (du) mėnesius uždels sumokėti kreditorei taikos sutarties 3 punkte nurodytas sumas, nustatytais terminais, bus laikoma, kad šios taikos sutarties ir visų likusių sumų apmokėjimo terminai bus laikomi suėjusiais terminais.
15. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2020 m. balandžio 1 d. skolininkė pagal taikos sutartį kreditorei buvo sumokėjusi 8 297,72 Eur. Kreditorė patvirtino, jog minėtą sumą yra gavusi. Pagal šalių patvirtintą taikos sutartį, skolininkė iki 2020 m. balandžio 1 d. turėjo būti sumokėjusi kreditorei 15 383,28 Eur. Skolininkė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, jog papildomai kreditorei yra sumokėjusi 1 400 Eur. Taigi, bendra kreditorei sumokėta suma sudaro 9 697,72 Eur, nors šiuo metu skolininkė pagal taikos sutarties sąlygas turėjo būti sumokėjusi 16 782,52 Eur.
16. Taigi, vertinant nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog skolininkė nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kadangi iki kreditorės prašymo išduoti vykdomąjį raštą buvo sumokėjusi kreditorei beveik dvigubai mažesnę sumą nei numatyta taikos sutartyje.
17. Be to, taikos sutarties 6 punktu šalys susitarė, jog skolininkei uždelsus sumokėti sutarties 3 punkte nurodytas sumas daugiau kaip 2 (du) mėnesius, uždelstas dviejų mėnesių sumas skolininkė privalo sumokėti iki trečio mėnesio paskutinės dienos kartu su einamąja (t. y. trečio mėnesio) įmoka, to nepadarius bus laikoma, kad skolininkė nevykdo šios taikos sutarties ir visų likusių sumų apmokėjimo terminai bus laikomi suėjusiais terminais. Iš pateiktų bankinių pavedimų išrašų matyti, jog per visą taikos sutarties vykdymo laikotarpį, skolininkė net kelis kartus yra pažeidusi Taikos sutarties 6 punktą, tai yra, uždelsusi mokėti nustatyto dydžio įmokas ilgiau nei 2 mėnesius.
18. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog skolininkė netinkamai vykdo taikos sutartį, todėl yra pagrindas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoti vykdomąjį raštą.
19. Atsakant į skolininkės argumentus, jog skolininkės vadovas turėjo sveikatos problemų dėl ko negalėjo dirbti ir įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais šiuo atveju negali pateisinti skolininkės veiksmų nevykdant taikos sutarties sąlygų, kadangi šioje byloje skolininkė yra įmonė, o ne jos vadovas. Be to, nepateikti jokie įrodymai, jog skolininkės vadovo sveikatos sutrikimai turėjo tiesioginės įtakos skolininkės finansinei padėčiai. Beto, nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog taikos sutarties vykdymo laikotarpiu skolininkė turėjo kokių nors finansinių sunkumų (CPK 178 straipsnis). Be to, pažymėtina, jog skolininkė prašė pirmosios instancijos teismo leisti jai įvykdyti taikos sutartį iki 2020 m. birželio 30 d. pilnai, tačiau byloje pateikti įrodymai, kurie patvirtina, jog skolininkė yra sumokėjusi kreditorei tik 1 400 Eur, nors atskirasis skundas nagrinėjamas 2020 m. birželio 11 d., tai yra, jau beveik baigiantis taikos sutarties vykdymo terminui.
20. Atskirajame skunde skolininkė taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino galimybės pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos, nekeičiant taikos sutarties esmės. Atsakant į nurodytą atskirojo skundo argumentą, pažymėtina, jog skolininkė neteikė teismui prašymo pakeisti taikos sutarties vykdymo sąlygas, neprašė teismo keisti taikos sutarties vykdymo tvarką.
21. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas (CPK 646 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį nepakeistą.