Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-09-22 · Byla Nr. Ik-3356-331/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-3356-331/2011Sprendimas · 2011-09-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-05-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. P-602-137-13Nutartis · 2013-09-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-09-22
Bylos Nr.
Ik-3356-331/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01539-2011-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Halina Zaikauskaitė, Henrikas Sadauskas, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Neįgalumo
Trečiasis asmuo
Neįgalumo
Advokatai
Algaudas Kirša
Kategorijos
  • 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3356-331/2011Proceso Nr. 3-61-3-01539-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 6.7, 74. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjui A. L., jo atstovui advokatui Algaudui Kiršai, atsakovės atstovams Rimai Liubertienei ir Stasiui Mateliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ? Tarnyba), trečiajam suinteresuotajam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritoriniam skyriui (toliau ? Vilniaus I teritorinis skyrius) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjui A. L. Vilniaus I teritorinis skyrius 2011-04-11 sprendimu Nr. DL-1580 nustatė 50 procentų darbingumo lygį nuo 2011-04-07 iki 2013-04-06 terminui ir pripažino iš dalies darbingu (I t., b. l. 89?91). A. L. nesutiko su Vilniaus I teritorinio skyriaus 2011-04-11 sprendimu Nr. DL-1580 ir pateikė skundą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – NDNT) Sprendimų kontrolės skyriui dėl nepagrįsto ir nemotyvuoto sprendimo ir darbingumo lygio nustatymo, kuris 2011-05-17 sprendimu Nr. SS-1874 Vilniaus I teritorinio skyriaus 2011-04-11 sprendimą Nr. DL-1580 paliko nepakeistą (I t., b. l. 11?13). Pareiškėjas nesutiko su NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011-05-17 sprendimu Nr. SS-1874 ir jį skundė Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ? Ginčų komisija), kuri 2011-06-21 sprendimu Nr. S-383 NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011-05-17 sprendimą Nr. SS-1874 „Dėl A. L. darbingumo lygio“ paliko nepakeistą (I t., b. l. 27?31).

Šalies argumentai

Nesutikdamas su aukščiau nurodytais sprendimais pareiškėjas A. L. skundu (I t., b. l. 1?3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašo panaikinti: 1) Vilniaus teritorinio skyriaus 2011-04-11 sprendimą Nr. DL-1580; 2) Tarnybos 2011-05-17 sprendimą Nr. SS-1874; 3) Ginčų komisijos 2011-06-21 sprendimą Nr. S-383 „Dėl A. L. darbingumo lygio“; 4) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti A. L. darbingumo ir netekto darbingumo vertinimą ir jų lygį; 5) A. L. darbingumo ir netekto darbingumo vertinimui ir jų lygiui nustatyti pasitelkti ekspertus arba skirti teismo ekspertizę; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad A. L. sveikatos būklė 2011 m. pablogėjo, o darbingumas sumažėjo. Skundžiamuose aktuose yra daug prieštaravimų, mano, kad nepagrįstai nustatytas 50 procentų darbingumas. Nėra pagrįstų motyvų, paremtų kriterijais dėl netekto darbingumo trejų metų termino nustatymo, kai pareiškėjo sveikatos vertinimas ir darbingumo lygio vertinimas per vienerius metus akivaizdžiai pablogėjo. Vilniaus I teritoriniame skyriuje netekto darbingumo vertinimas buvo įvertintas atmestinai ir nerūpestingai. Sprendimus peržiūrinčios aukštesnės institucijos neįsigilino į esmę, nesikreipė dėl neaiškaus, kriterijų neatitinkančio, ginčytino sprendimo į kitus specialistus ir ekspertus, o savo sprendimuose perrašinėja tuos pačius motyvus. Nepagrįstu netekto darbingumo vertinimu pareiškėjui padaryta ir daroma materialinė ir moralinė žala, NDNT tarnybos diskredituoja save, piliečiai neturi pasitikėjimo tokiomis įstaigomis, iškreipiamos valstybės deleguotos ir pavestos įgyvendinti šioms įstaigoms funkcijos.

Per teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovas advokatas Algaudas Kirša prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais. Teismo posėdžio metu atsisakė prašymo dėl eksperto, kadangi mano, jog sprendimų neteisėtumas yra akivaizdus.

Atsiliepimas

Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (I t., b. l. 23?24) paaiškino, kad pareiškėjui yra diagnozuotas širdies nepakankamumas ir arterinė hipertenzija. Dėl širdies nepakankamumo buvo taikytas Kriterijų aprašo I - ojo priedo VI dalies 40.1.3. punktas, kuris naudojamas dėl širdies ligų ? širdies nepakankamumo, kuris nustatomas remiantis Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkcinio pajėgumo klasėmis, šiuo atveju ? III funkcinė klasė, kuri pasireiškia tuo, jog vidutinio fizinio krūvio metu ligoniai patiria diskomfortą ? padažnėjusį širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį, bet gerai jaučiasi ramybės būsenoje bei nedidelio įprastinio fizinio krūvio metu. Per 6 min. gali nueiti 151-300 metrų; hemodinamika būna ryškiai sutrikusi. Nustatyta maksimali 50 proc. bazinio darbingumo vertė pagal šį punktą kai galimos vertės, numatytos įsakymo - nuo 20 iki 50 proc., nes iš anamnezės žinoma, jog asmeniui diagnozuotas III funkcinės klasės širdies nepakankamumas, tačiau maksimali bazinio darbingumo vertė nustatyta todėl, kad punkto dispozicijoje paminėti funkciniai sutrikimai yra minimalūs, jie lyginant su 2009 m. duomenimis neblogėja, juo labiau, atkreiptinas dėmesys, jog vertinant asmens darbingumo lygį 2009 m. dėl tos pačios ligos (širdies nepakankamumas) buvo nustatyta netgi didesnė ? 60 proc. bazinio darbingumo vertė.

Dėl arterinės hipertenzijos pareiškėjui buvo taikytas Kriterijų aprašo I - ojo priedo VI dalies 40.11.3. punktas, kurio dispozicija taikoma esant arterinei hipertenzijai. Vertinant bazinį darbingumą atsižvelgiama į ligos sunkumo kategoriją ir organų pažeidimus. Šiuo atveju ? didelės rizikos grupė, t. y. vien trečio laipsnio AKS padidėjimas arba pirmo, antro ar trečio laipsnio AKS padidėjimas ir > 3 rizikos veiksniai (užtenka vien rezistencijos insulinui ir/ar diabeto). Vertinta maksimalia 80 proc., kai galimos vertės, numatytos įsakymo ? nuo 70 iki 80 proc., nes asmeniui yra nustatytas II laipsnio AKS padidėjimas ir trys rizikos faktoriai (dislipidemija, hipertenzinė kardiomiopatija ir 2008 m. 12 mėn. persirgtas miokardo infarktas), t. y. punkto dispozicijoje paminėti funkciniai sutrikimai yra minimalūs.

Atsiliepimas

Per teismo posėdį atsakovės atstovai Rima Liubertienė ir Stasys Matelis prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.

Tretysis suinteresuotas asmuo NDNT Vilniaus I teritorinis skyrius atsiliepimo į skundą nepateikė, jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl A. L. nustatyto 50 procentų darbingumo lygio. Šiuo aspektu teismui svarbu nustatyti, ar vertinant pareiškėjo darbingumo lygį visi kriterijai (tiek funkciniai, tiek profesiniai, tiek kiti kriterijai) buvo teisingai nustatyti ir įvertinti.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas; Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – Aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarka).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui A. L. nuo 2010-04-13 iki 2011-04-12 buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis po 2008-12-09 diagnozuoto miokardo infarkto, buvo stentuotas, diagnozė: koronarinė širdies liga, krūtinės angina, persirgtas miokardo infarktas, širdies blokada ir keletas gretutinių ligų. Iki šiol gydosi Vilniaus universitetinės ligoninės „Santariškų klinikos“ kardiologijos centre. Pareiškėjui A. L. Vilniaus I teritorinis skyrius 2011-04-11 sprendimu Nr. DL-1580 nustatė 50 procentų darbingumo lygį nuo 2011-04-07 iki 2013-04-06 terminui ir pripažino iš dalies darbingu (I t., b. l. 89?91). A. L. nesutiko su Vilniaus I teritorinio skyriaus 2011-04-11 sprendimu Nr. DL-1580 ir pateikė skundą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – NDNT) Sprendimų kontrolės skyriui dėl nepagrįsto ir nemotyvuoto sprendimo ir darbingumo lygio nustatymo. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2011-05-17 sprendimu Nr. SS-1874 Vilniaus I teritorinio skyriaus 2011-04-11 sprendimą Nr. DL-1580 paliko nepakeistą (I t., b. l. 11?13). Pareiškėjas nesutiko su NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011-05-17 sprendimu Nr. SS-1874 ir jį skundė Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ? Ginčų komisija). Ginčų komisija 2011-06-21 sprendimu Nr. S-383 NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011-05-17 sprendimą Nr. SS-1874 „Dėl A. L. darbingumo lygio“ paliko nepakeistą (I t., b. l. 27?31).

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Pagal minėto straipsnio 6 dalį, neįgalumas – tai dėl asmens kūno sandaros funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Neįgalumo lygis – kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdieninėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Darbingumo lygio nustatymo tvarką reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnis bei šio straipsnio 8 dalies pagrindu priimtas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-03-21 įsakymas Nr. A1-78/V-179, kuriuo patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašai ir šių dokumentų priedai. Sutinkamai su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi asmenys gali būti laikomi nedarbingais, jei nustatoma nuo 0 iki 25 procentų darbingumo, ir iš dalies darbingi, jei asmeniui nustatoma nuo 30 iki 55 procentų darbingumo. Kiti asmenys, kuriems nustatoma nuo 60 iki 100 procentų darbingumo, laikomu darbingais.

Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą (pagal Aprašo 1 priedą); funkcinius kriterijus (pagal Aprašo 2 priedą) ir profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (pagal Aprašo 2 priedą). Tvarkos aprašo 6.1 p. įtvirtinta, kad bazinis darbingumas yra asmens darbingumo lygis, nustatytas vadovaujantis medicininiais kriterijais. Pagal Kriterijų aprašo 4 p., medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančiais ligas ir traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Galutiniam darbingumo lygio nustatymui turi reikšmės Aprašo 3.3 punkte nurodyti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas koeficientas, taikant kurį gaunamas galutinis darbingumo lygis, t.y. bazinis darbingumas dauginamas iš gauto koeficiento.

Pareiškėjas nesutinka, kad jo sveikatos būklė yra stabili. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, kad Ginčų komisijos 2009-07-21 sprendime nustatytas kairiojo skilvelio funkcijų sutrikimas 47 proc., 2010-11-09 sprendime – 45 proc. Taigi, mažesnis skaičius rodo blogesnę sveikatos būklę. Pirmą kartą nedarbingumo pažyma buvo išduota 2009-03-13, kurioje nustatytas 55 proc. nedarbingumo lygis. Po mėnesio buvo nustatytas 45 proc. nedarbingumo lygis, o 2009-04-16 nedarbingumo lygis buvo 40 proc. Kadangi tai buvo terminuota darbingumo lygio pažyma, tai 2011 m. buvo išduota nauja, tačiau joje buvo nustatytas 50 proc. nedarbingumas. Taigi pareiškėjos atstovas mano, kad nedarbingumo lygis neatitinka teisės aktų. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad vidutinių aplinkybių visuma yra įvertinta 5. Į kriterijus įeina amžius, kaip palanki arba nepalanki aplinkybė. Pareiškėjui už 2 mėn. bus 55 metai, o darbingumas nustatomas 2 metams. Taigi, vidutinių aplinkybių visuma sumažės iki 4. Taip pat pažymėjo, kad nustatytos funkcinės klasės prieštarauja medicininiams dokumentams, surinktiems įrodymams, teisės aktams, todėl, mano kad sprendimai neteisėti.

Pareiškėjas ginčydamas šiuo metu jam nustatytą 50 proc. darbingumo lygį, argumentuoja tuo, jog kasmet jo sveikatos būklės blogėja, tačiau neįgalumo ir darbingumo lygį vertinančios ir nustatančios institucijos į tai neatsižvelgia. Teismas su A. L. argumentais sutikti negali, nes tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu jis nenurodė, kokios konkrečiai teisės aktų nuostatos vertinant jo darbingumo lygį buvo pažeistos, abstrakčiai teigia, kad vertinimo metu nesigilinta į visas aplinkybes, neteisingai pritaikyti ir aiškinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašai.

Teismas įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, sutinka su Tarnybos pozicija, kad atsakovė, kiekvieno vertinimo metu (šiuo atveju ? pasibaigus darbingumo lygio terminui) darbingumo lygį nustato iš naujo, vadovaudamasi jai pateiktais medicininiais ir kitais dokumentais (siuntimo duomenimis, išrašais iš medicininių dokumentų, instrumentinių, laboratorinių ir kitų tyrimų duomenimis, dokumentais, liudijančiais apie asmens išsilavinimą ir t.t.) ir nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo procentų. Darbingumo lygio nustatymą reglamentuojantys teisės aktai tikslingai įtvirtina darbingumo lygio terminus, tam, kad pakartotinio vertinimo metu būtų galima iš naujo objektyviai įvertinti asmens sveikatos būklės pakitimus. Taigi teisinis reglamentavimas suponuoja galimą asmens darbingumo lygio kitimą priklausomai nuo jo sveikatos būklės atitinkamame laikotarpyje.

Sąvokos „sveikatos būklė“ ir „darbingumo lygis“ yra susijusios, tačiau nėra ir negali būti tapačios ir NDNT vertina ne sveikatos lygį, o darbingumo lygį, kurį iš esmės įtakoja ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o jų įtakoje nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. Tokią darbingumo lygio nustatymo tvarką reglamentuoja Tvarkos aprašo 8 punktas, kuriame nurodyta, jog asmuo darbingumo lygiui nustatyti siunčiamas tik po to, kai yra išnaudotos visos galimos gydymo ir (ar) reabilitacijos priemonės ir išlieka organizmo funkcijų sutrikimai. Todėl, pareiškėjo nurodyti argumentai dėl sveikatos lygio nelaikytini teisiškai reikšmingais ir tenkinti skundą A. L. nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Pareiškėjui yra diagnozuotas širdies nepakankamumas ir arterinė hipertenzija. Dėl širdies nepakankamumo buvo taikytas Kriterijų aprašo I - ojo priedo VI dalies 40.1.3. punktas, kuris naudojamas dėl širdies ligų ? širdies nepakankamumo, kuris nustatomas remiantis Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkcinio pajėgumo klasėmis, šiuo atveju - III funkcinė klasė, kuri pasireiškia tuo, jog vidutinio fizinio krūvio metu ligoniai patiria diskomfortą ? padažnėjusį širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį, bet gerai jaučiasi ramybės būsenoje bei nedidelio įprastinio fizinio krūvio metu. Per 6 min. gali nueiti 151-300 metrų; hemodinamika būna ryškiai sutrikusi. Nustatyta maksimali 50 proc. bazinio darbingumo vertė pagal šį punktą kai galimos vertės, numatytos įsakymo ? nuo 20 iki 50 proc., nes iš anamnezės žinoma, jog asmeniui diagnozuotas III funkcinės klasės širdies nepakankamumas, tačiau maksimali bazinio darbingumo vertė nustatyta todėl, kad punkto dispozicijoje paminėti funkciniai sutrikimai yra minimalūs, jie lyginant su 2009 m. duomenimis neblogėja, juo labiau, atkreiptinas dėmesys, jog vertinant asmens darbingumo lygį 2009 m. dėl tos pačios ligos (širdies nepakankamumas) buvo nustatyta netgi didesnė ? 60 proc. bazinio darbingumo vertė.

Dėl arterinės hipertenzijos pareiškėjui buvo pagrįstai taikytas Kriterijų aprašo I - ojo priedo VI dalies 40.11.3. punktas, kurio dispozicija taikoma esant arterinei hipertenzijai. Vertinant bazinį darbingumą atsižvelgiama į ligos sunkumo kategoriją ir organų pažeidimus. Šiuo atveju ? didelės rizikos grupė, t. y. vien trečio laipsnio AKS padidėjimas arba pirmo, antro ar trečio laipsnio AKS padidėjimas ir > 3 rizikos veiksniai (užtenka vien rezistencijos insulinui ir/ar diabeto). Vertinta maksimalia 80 proc., kai galimos vertės, numatytos įsakymo - nuo 70 iki 80 proc., nes asmeniui yra nustatytas II laipsnio AKS padidėjimas ir trys rizikos faktoriai (dislipidemija, hipertenzinė kardiomiopatija ir 2008 m. 12 mėn. persirgtas miokardo infarktas), t. y. punkto dispozicijoje paminėti funkciniai sutrikimai yra minimalūs.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad koronarografijos tyrimas buvo atliktas 2008-12-09 ir diagnozuotas ūmus infarktas. Atlikus tyrimą, buvo rasta dešiniosios kraujagyslės stenozė. Kraujotaka buvo atstatyta, liko kita diagnozė ? arterijos stenozė. Buvo planuojama atlikti šios kraujagyslės praplėtimą planine tvarka, tačiau praradus stacionarinį ir reabilitacinį gydymą, asmuo buvo apžiūrėtas pakartotinai. Kardiologijos ir angiologijos centro III kardiologijos skyriaus epikrizėje nurodyta, kad ligonis aptartas su prof. Žvironaite ir doc. A. K. – kadangi skausmų krūtinėje nėra, VEM be pakitimų, be to RCX stenozė yra distaliniame segmente, šiuo metu indikacijų PTKA nėra“, todėl buvo paskirtas palaikomasis gydymas. Kasmetiniai tyrimai rodo, kad neigiamos dinamikos nėra. Išmetimo frakcija buvo 47 proc., po to 45 proc., tačiau atkreipė dėmesį, į tai, kad 2008-12-29 echokardioskopijoje buvo matomos segmentinės kontrakcijos sutrikimai, tai yra lokalios hipogenezės, kurias sąlygoja kraujagyslių užsikišimas. Sekančiuose echokardioskopiniuose tyrimuose lokalios hipogenezės išnyko. Vadinasi, kraujotaka atstatyta. Elektrokardiogramose liko randiniai pakitimai, tačiau kraujotakos nepakankamumo požymių nėra. Prieš metus buvo nustatyta 2 širdies nepakankamumo funkcinė klasė, o šiais metais – 3 funkcinė klasė. Kadangi tyrimai nepakito, tai buvo nustatyta 3 širdies nepakankamumo funkcinė klasė ir žemiausias nedarbingumo lygis – 50 proc.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis teisės aktų normomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo darbingumo lygis nustatytas nepažeidžiant darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, jam teisėtai ir pagrįstai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas atsisakė kviesti ekspertą bei skirti ekspertizę, todėl Ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismui pripažinus, kad A. L. darbingumo lygis nustatytas nepažeidžiant darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, Ginčų komisijos 2011-06-21 sprendimas Nr. S-383 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo naikinti Tarnybos 2011 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. SS-1874, Vilniaus I teritorinio skyriaus 2011-04-11 sprendimo Nr. DL-1580 ir įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti A. L. darbingumo ir netekto darbingumo vertinimą ir jų lygį, skunde išdėstytais argumentais.

Skundą atmetus kaip nepagrįstą, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas

nusprendė:

atmesti pareiškėjo A. L. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkas Henrikas SadauskasTeisėjai Ina KirkutienėHalina Zaikauskaitė