Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (toliau – ir Federacija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas Federacijos naudai skirti baudą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – ir Ministerija, atsakovas) už informavimo ir konsultavimosi procedūrų nesilaikymą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. . Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Planuojant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) (dabar – Lietuvos kalėjimų tarnyba) ir jam pavaldžių įstaigų reorganizavimą, Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos (Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), Marijampolės pataisos namai, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Alytaus pataisos namai, Vilniaus pataisos namai) vykdė konsultavimosi su profesinėmis sąjungomis dėl įstaigos reorganizavimo teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems neigiamiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti procedūras (toliau – ir konsultavimosi procedūros), kurių trukmė buvo numatyta 2022 m. rugpjūčio 1–31 d. Kadangi konsultacijų procedūros minimose įstaigose nevyko arba vyko nesilaikant teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus pataisos namų ir Pravieniškių PN-AK administracijas, prašydamas pratęsti konsultavimosi procedūrų laikotarpį.

2.2. Konsultavimosi procedūros buvo tęsiamos ir 2022 m. rugsėjo mėnesį, konsultavimosi procedūros dėl Vilniaus pataisos namų reorganizavimo posėdžiai vyko 2022 m. rugsėjo 14 d. ir 21 d., ir 2022 m. rugsėjo 28 d. 2022 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus pataisos namų vadovybė ir įstaigoje veikiančių profesinių sąjungų atstovai pasirašė susitarimą Nr. 24-122 „Dėl Vilniaus pataisos namų reorganizavimo“ (toliau – ir Susitarimas), kuriuo patvirtino 2022 m. rugsėjo 21 d. 14.00 val. įvykusio Vilniaus pataisos namų vadovybės ir profesinių sąjungų atstovų konsultavimosi procedūros dėl Vilniaus pataisos namų reorganizavimo posėdžio metu pasiūlytą struktūrą bei etatų skaičių ir kuris turėjo būti teikiamas Kalėjimų departamentui. Pravieniškių PN-AK konsultavimosi procedūros oficialiai nebuvo baigtos.

2.3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. rugsėjo 27 d. įsakymu ,,Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) buvo patvirtinta Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) administracijos struktūra, Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros schema, pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. 1R-229 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais bei nustatyta, kad įsakymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

2.4. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, pažeidė įstatyminę pareigą informuoti bei konsultuotis su darbuotojų atstovais, kadangi jis buvo priimtas nepasibaigus konsultavimosi procedūroms, o Įsakymu patvirtinta Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūra iš esmės prieštarauja Vilniaus pataisos namų vadovybės ir įstaigoje veikiančių profesinių sąjungų atstovų Susitarimui. Atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK), ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos Bendrijoje (toliau – ir Direktyva 2002/14/EB) nuostatų.

2.5. Konsultacijos dėl darbdavio perduotos informacijos (duomenų) ir darbuotojų atstovų pateiktos nuomonės turi vykti laiku, sudarant galimybę darbuotojų atstovams susitikti su sprendimus priimančiais kompetentingais darbdavio atstovais ir gauti motyvuotus atsakymus. Konsultavimusi turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo. Tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu yra siekiama, kad esminiai darbdavio sprendimai, darantys įtaką darbuotojų teisinei padėčiai, būtų priimti tik po tinkamo ir efektyvaus socialinio dialogo bei suderinus darbo santykių šalių interesus, todėl darbdavys turi pareigą aktyviai konsultuotis su profesinėmis sąjungomis.

2.6. Šiuo atveju konsultavimasis su profesinėmis sąjungomis vyko nesilaikant nustatytos procedūros, kadangi Įsakymas nebuvo priimtas po tinkamo ir efektyvaus socialinio dialogo, nes, net nepraėjus konsultavimo procedūroms skirtam laikotarpiui, buvo priimtas Įsakymas.

2.7. Darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Darbdavys, įgyvendindamas Darbo kodekso 208 straipsnyje nustatytą pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais, privalo dėti aktyvias pastangas pasiekti susitarimą, kuris tenkintų abi socialinio dialogo šalis, ir tą padaryti iki reorganizaciją patvirtinančių teisės aktų priėmimo.

2.8. Atsakovas tik formaliai vykdė informavimo ir konsultavimo procedūrą: Federacija nebuvo laiku informuota apie vykusius susitikimus iki 2022 m. rugsėjo 1 d., todėl turėjo pati kreiptis į atsakovą dėl vykdomų pertvarkymų; nebuvo atsižvelgta į pateiktas pastabas vėlesnių susitikimų metu; nebuvo laikomasi pasirašyto Susitarimo, kadangi Įsakymas priimtas iki Susitarimo pasirašymo. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesiekė iš tiesų užmegzti efektyvaus socialinio dialogo bei surasti tiek darbdaviui, tiek darbuotojui naudingą sprendimą. Atsakovas privalėjo įgyvendinti Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje ir DK 13 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais, privalėjo dėti aktyvias pastangas pasiekti susitarimą, kuris tenkintų abi socialinio dialogo šalis.