- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- e2YT-5060-1204/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00473-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Pareiškėjas
- V. T.
- Advokatai
- Valdas Falkauskas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, V. O., V. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja V. T. teismui pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama ½ dalį nekilnojamojo turto – 0,3200 ha ploto mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiu gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jame esančiais ūkiniais pastatais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitais inžinieriniais statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priėmė savo motinos K. J. palikimą.
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas – I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenęs (duomenys neskelbtini). Savo mirties dienai kartu su savo sutuoktine ir pareiškėjos mama K. J., jie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniais pastatais (unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini)) ir kitais inžinieriniais statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei po jais esančiu žemės sklypu aukščiau nurodytu adresu. Po kelių mėnesių – (duomenys neskelbtini) mirė ir pareiškėjos mama K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Po tėvo mirties pareiškėja kreipėsi į notarų biurą su pareiškimu dėl tėvo palikimo priėmimo. Tokiu būdu priėmė jo palikimą – ½ dalį nurodyto nekilnojamojo turto. Tačiau po motinos mirties šio teisinio veiksmo pareiškėja neatliko per įstatymu nustatytą terminą. Palaidojusi motiną pareiškėja ėmė tvarkyti, saugoti ir prižiūrėti tėvų namus, juose neapsigyveno, nes turi nuosavą gyvenamąjį būstą. Tėvų adresu kažkokių ypatingų prievolių nėra, išskyrus elektros energijos tiekimą bei atliekų tvarkymą. Šiuo metu iškilo būtinybė pilnomis teisėmis valdyti paveldėtą turtą, tačiau negali to padaryti, nes įstatymo nustatytais terminais nesikreipė pas notarą dėl mamos turto dalies palikimo priėmimo. Tačiau pareiškėjos įsitikinimu savo mamos palikimą priėmė faktiškai valdydama nekilnojamąjį turtą.
3. Pareiškėja V. T. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad tėvelis I. J. mirė (duomenys neskelbtini), kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, o po kelių mėnesių mirė mama K. J.. Tėvai iki mirties apie 2 metus gyveno pas pareiškėją. Ji prižiūrėjo sodybą, žolę pjaudavo, rinkliavas sumokėdavo. Po mamos mirties į notarą nesikreipė, buvo didelis šokas. Brolis ir sesuo į turtą nepretenduoja, taip buvo sutarta, nes tėvus prižiūrėjo pareiškėja. Po tėvo mirties kreipėsi įstatymu nustatyta tvarka į notarą dėl palikimo priėmimo, tik jo neįregistravo, dabar nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad pareiškėjai priklauso ½ nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad savo mamos palikimą priėmė faktiškai valdydama nekilnojamąjį turtą.
4. Pareiškėjos V. T. atstovas advokatas Valdas Falkauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos tėvas I. J. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po tėvo mirties kreipėsi įstatymu nustatyta tvarka į notarą dėl palikimo priėmimo, tokiu būdu priėmė tėvo palikimą, o po kelių mėnesių, (duomenys neskelbtini) mirė ir pareiškėjos mama K. J.. Pareiškėjos tėvai (duomenys neskelbtini) turėjo sodybą, po motinos mirties pareiškėja ėmė tvarkyti, saugoti ir prižiūrėti tėvų namus, juose neapsigyveno, nes turi nuosavą gyvenamąjį būstą, tačiau mokėjo rinkliavas už elektros energijos sunaudojimą ir atliekų išvežimą. Pareiškėja mamos palikimą priėmė faktiškai valdydama nekilnojamąjį turtą. Kiti suinteresuoti asmenys, K. J. vaikai, į motinos palikimo dalį nepretenduoja, tokią valią patvirtino notariškai. Kadangi ½ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis yra teisiškai registruotas pareiškėjos vardu, kitų paveldėtojų nėra, todėl pareiškėja vykdydama savininko pareigas, valdydama ir nepaveldėto turto dalį, palikimą priėmė.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos K. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. J. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. T. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
6. Suinteresuoti asmenys V. O. ir V. A. pateikė 2024 m. spalio 24 d. pareiškimus, patvirtintus notaro, kad (duomenys neskelbtini) mirus jų motinai K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo nepriėmė ir pretenzijų į jį neturi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
7. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
8. Pareiškėjos pareiškimu bei pateiktais rašytiniais įrodymais – pareiškėjo asmens tapatybės kortelės kopija, santuokos sudarymo įrašu, ištuokos liudijimu, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų kopijomis, notaro patvirtintais pareiškimais, įrodymais apie mokėtus mokesčius, nustatyta, kad pareiškėja V. T. yra ½ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies savininkė. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios paliktą ½ dalį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu ir su pagalbiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini)), pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti iš karto po palikėjos mirties. Iš Joniškio rajono notarų biuro 2024 m. spalio 24 d. patvirtintų pareiškimų matyti, kad pareiškėjos brolis ir sesuo – suinteresuoti asmenys V. O. ir V. A., (duomenys neskelbtini) mirus jų motinai K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo nepriėmė ir pretenzijų į jį neturi. Po palikėjos K. J. mirties atsirado palikimas. Pareiškėja, mirus jos motinai K. J., pradėjo faktiškai valdyti palikėjos turtą, nes toliau jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius ir rinkliavas, t. y., valdė ir naudojo palikėjos turto dalį. Teise valdyti šį turtą pareiškėja naudojasi atvirai iki šiol. Tai reiškia, kad pareiškėja motinos K. J. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau pareiškėja laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą ir turtines teises negavo. Pareiškimo patenkinimas sukels pareiškėjai teisines pasekmes – pareiškėja turės teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Byloje yra sąlygos, numatytos CPK 445 straipsnyje, nes pareiškėja įrodė, kad kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti faktą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. T., (duomenys neskelbtini) po motinos K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.