Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovams D. D., K. D., D. D., R. R., R. G. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė jame nurodytais motyvais ir argumentais, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad byloje nagrinėjamas klausimas pakankamai aiškus, tačiau be teismo išspręsti jo negalima. Atsakovams buvo išsiųsti pranešimai dėl R. D. turto paveldėjimo klausimo sprendimo, tačiau jokių atsiliepimų negauta. Kadangi po R. D. mirties yra likusių jo skolų, galimai jo vaikai nenori patirti papildomų išlaidų. Ieškovas bešeimininkį turtą nori priimti ir atsiskaityti su kreditoriais. Prašo ½ dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini) pripažinti R. D. nuosavybe. Skolų išieškojimas bus nukreiptas į ½ dalį R. D. priklausančio turto, kita ½ dalis turto lieka R. D. sutuoktinės nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

1. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: 2023 m. gruodžio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu informavo ieškovą VĮ Turto bankas apie galimai bešeimininkį (nepaveldėtą) turtą, likusį po R. D. mirties. VĮ Turto bankas 2024 m. rugpjūčio 5 d. raštu kreipėsi į K. R. savivaldybės notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusiam R. D. priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ½ dalimi viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalimi kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalimi malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalimi kluono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalimi ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalimi kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Centrinės hipotekos įstaigos 2023 m. gruodžio 27 d. duomenimis nėra įregistruotų R. D. palikimo priėmimo faktų. Turtas įgytas R. D. santuokos metu. VĮ Turto bankas kreipėsi į įstatyminius R. D. įpėdinius su prašymu informuoti apie savo apsisprendimą imtis veiksmų palikimui priimti, mirusiojo įpėdiniai informavo VĮ Turto bankas atstovus, kad neketina imtis veiksmų palikimui priimti. K. R. savivaldybės notaro biuro notarė R. M. 2024 m. rugsėjo 26 d. atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą po R. D. mirties. Nurodė, kad turtas buvo įgytas santuokoje su D. D. ir nėra atskirta jos nuosavybės dalis. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad gyvenamasis namas su priestatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kluonas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklauso R. D. nuo 1992 m. (duomenys neskelbtini).

2. R. D. mirė (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – miręs ištuokoje, R. D. ir D. D. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad mirusiojo R. D. palikimo niekas nepriėmė, jis turėjo keturis vaikus - K. D., R. R., R. G., D. D.. VĮ Turto bankas 2024 m. balandžio 17 d. raštu kreipėsi į atsakovus R. D. įpėdinius su raginimu imtis veiksmų palikimui priimti, tačiau mirusiojo vaikai nesusisiekė su VĮ Turto banko atstovais ir neinformavo, ar ketina imtis veiksmų palikimui priimti.

3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo. Nustatyta, kad ieškovė atlieka mirusiojo R. D. palikimo perėjimo valstybei procedūras. Ieškovė kreipėsi į notarą dėl palikėjui priklausiusio turto palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau notaras atsisakė išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kadangi turtas įgytas santuokos metu ir nėra atskirta mirusiojo sutuoktinės dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

4. Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe.

5. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, taip pat nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

6. Mirusysis R. D. ir D. D. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), o ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Taigi, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė R. D. ir D. D. nutraukus santuoką. Atsižvelgiant į tai, turi būti įvertinta, ar ieškovės nurodytas turtas buvo įgytas santuokos metu ir priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki santuokos nutraukimo, kadangi tik tokiam turtui galima nustatyti bendro turto dalis.

7. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad mirusysis paveldimą turtą – gyvenamąjį namą su priestatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kluoną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)., įgijo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, pagrindu, t. y. santuokos metu su D. D.. Byloje nėra įrodymų, kad įgyjant nekilnojamąjį turtą vieno iš sutuoktinių indėlis lėšomis, darbu, kita pagalba buvo mažesnis nei kito. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2001 m. (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukus R. D. ir D. D. santuoką ieškovės prašomos perimti nekilnojamasis turtas padalintas nebuvo, dėl šio turto teismas sprendime nepasisakė. Todėl preziumuojama, kad šis turtas yra įgytas santuokos metu ir šios sutuoktinių turto dalys yra lygios, todėl ieškinys tenkintinas, nustatytina, kad R. D. iki jo mirties priklausė ½ nurodyto nekilnojamojo turto dalis.

8. CPK 96 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nors ieškinys tenkintinas, o ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovai byloje priešingos pozicijos nepateikė, ieškinio neginčijo, todėl teismas nutaria nepriteisti valstybei iš atsakovų byloje bylinėjimosi išlaidų: mokėtino žyminio mokesčio bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 235 straipsnio 6 dalimi, 259-260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise, valdė ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ½ dalimi viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalimi kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalimi malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalimi kluono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalimi ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalimi inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.