Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, atstovaujamos advokato Giedriaus Gvildžio, prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo L. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas įtvirtina savivaldybių teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą; vietinę rinkliavą bei rinkliavos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba savo sprendimu. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra Šiaulių regiono savivaldybių (tame tarpe ir Šiaulių rajono savivaldybės) įsteigta įstaiga, viešojo administravimo subjektas, kuriam pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Nuostatų 10 p. numatė, jog vietinę rinkliavą administruoja viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu pavestas vietinės rinkliavos administravimas ir kuris apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia mokėjimo pranešimą mokėtojui, kontroliuoja vietinės rinkliavos mokėjimą, vieną kartą per metus kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui pateikia mokėjimo pranešimą (sąskaitą), o vietinė rinkliava mokama į administratoriaus sąskaitą už pasirinktą laikotarpį.

Atsakovas L. P. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, pareiškėjos prašymo su priedais nuorašas jam įteiktas tinkamai, apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką pranešta teismo šaukimu. Teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. kovo 15 d., nurodė, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka, prašo atmesti, nes vietinę rinkliavą už šiukšles pastoviai mokėjo, tačiau dokumentų neišsaugojo, nes praėjo daug laiko, mokėjimo pranešime dėl rinkliavos sumokėjimo už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 nurodyta, kad skolos už praeitą laikotarpį nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2007-06-13 sprendimu Nr. T-183 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2007-05-08 sprendimu Nr. T-99 pavedė pareiškėjai rinkliavos administravimą ir 2006-11-16 sprendimu Nr. T-288 patvirtino Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (nauja redakcija patvirtinta 2009-06-25 sprendimu Nr. T-213), kurių 34.4 p. nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą ir laikytis nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2006-12-21 sprendimu Nr. T-316, o vėliau 2008-06-18 sprendimu Nr. T-163 patvirtintais Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (nauja redakcija patvirtinta 2008-11-13 sprendimu Nr. T-310, kuri buvo pakeista Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimais: 2009-01-22 Nr. T-40, 2009-06-25 Nr. T-215, 2009-10-08 Nr. T-279, 2009-12-17 Nr. T-332, 2010-02-11 Nr. T-13, 2012-12-16 Nr. T-322, 2012-02-15 Nr. T-38, 2013-05-16 T-131). Nuostatų 4.1.1. p. nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai asmenys, daugiabučio namo buto, savivaldybės gyvenamosios patalpos, individualios namų valdos ar kitos gyvenamosios patalpos, esančios Šiaulių rajone, gyventojai (5.1.1. p.). Už vietinės rinkliavos sumokėjimą atsakingi fiziniai asmenys –individualios namų valdos savininkai, kurie atsako už visų valdos gyventojų vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimą (5.1.3 p.).

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad atsakovui L. P. nuo 1998-08-12 nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbiami), kuriame nuo 2012-03-12 deklaruota ir jo gyvenamoji vieta, todėl pagal Nuostatų 4.1.1. punktą atsakovas laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 buvo vietinės rinkliavos mokėtojas ir atsakė už visų namo gyventojų vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimą. Iš pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, kad atsakovas tinkamai nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 84,79 Eur įsiskolinimas. Atsakovas nurodo, kad vietinę rinkliavą mokėjo pastoviai, tačiau iš pareiškėjos pateiktų dokumentų ir papildomai pateiktų duomenų matosi, kad už 2012 metus jam buvo priskaičiuota mokėti 252,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, jis sumokėjo 133,82 Lt (2012-11-16 pavedimu 50 Lt, 2012-12-18 pavedimu – 83,82 Lt), o už 2013 metus priskaičiuota mokėti 374,58 Lt, jis sumokėjo 200 Lt (2013-05-31 ir 2013-06-14 pavedimais po 50,00 Lt, o 2014-03-12 – 100 Lt), todėl liko skolingas 292,76 Lt (84,79 Eur). Atsakovas mokėjimo dokumentuose nenurodė už kokius laikotarpius jis moka, todėl pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.55 straipsnio 2 dalimi, turėjo teisę įmokas skirti seniausiai skolai dengti. Nors atsakovas nurodo, kad mokėjimo pranešime dėl rinkliavos mokėjimo už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 skola už praeitą laikotarpį nurodyta 0.00 Lt, tačiau mokėjimo pranešimą Nr. 00020999 atsakovui pateikė Šiaulių rajono savivaldybės administracija, kuri nuo 2014-01-01 perėmė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Šiaulių rajone administravimą, o už ankstesnį laikotarpį vietinės rinkliavos surinkimą administravo Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, todėl jis pagrįstai reikalauja sumokėti vietinės rinkliavos skolą. Mokėjimo pranešimuose, kurie atsakovui buvo siunčiami 2012 – 2013 metais, skola už praeitą laikotarpį buvo nurodoma.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu, šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose, nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu); vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo per laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas.

Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pareiškėja į teismą kreipėsi 2018 m. gruodžio 13 d., todėl pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2018 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2018-01-01, šiuo atveju už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31, taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui priverstinio išieškojimo senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra pasibaigęs.

Taip pat tenkintinas ir pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo 18,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis yra pagrįstas ir įrodytas byloje pateiktais dokumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo L. P. pareiškėjai VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 84,79 Eur (aštuoniasdešimt keturis Eur 79 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31, ir 18,60 Eur (aštuoniolika Eur 60 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.