Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-44-351/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-27
Bylos Nr.
1-44-351/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13838-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virgina Pankauskienė
Kaltinamasis
A. G.
Nukentėjusysis
A. K., G. K., L. K., I. K.
Advokatai
Vaclovas Šerlinskas, Antanas Butautas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-44-351/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13838-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.4.3; 1.2.3.4.3; 1.1.7.2.5; 2.3.6.4.2 (S) 1.1.10.1;
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 27 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Virgina Pankauskienė,sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei,dalyvaujant prokurorams Robertui Kasnauskui, Loretai Irenai Baguckienei,

kaltinamajam A. G. ir jo gynėjui advokatui Antanui Butautui, nukentėjusiajai A. K., nukentėjusiųjų G. K., L. K. ir I. K. įgaliotajam atstovui advokatui Vaclovui Šerlinskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės r. sav., rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus, paskutinį kartą Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-12-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 str. 2 d., 284 str. 1 d., 187 str. 3 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 4 d., laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-05 nuosprendžiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-12-14 nuosprendis pakeistas, nusikalstamos veikos pagal BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. perkvalifikuotos į BK 284 str. 1 d. ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas laisvės atėmimas 2 m 3 mėn., bausmė atlikta 2014-03-26, nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G., pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, tai yra laikotarpyje nuo 2015 m. birželio mėnesio, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iki 2017 m. kovo 22 d. (duomenys neskelbtini). namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, laikė dobermanų veislės šunį „Ramzį“ Nr. 982000361712097, šuns sveikatą ir gerovę neatitinkančiomis sąlygomis, dėl nepakankamo maitinimo ir nepakankamos priežiūros, „Ramzis“ išliesėjo, tapo baigštus, jo kailis vietomis nupliko bei pakeitė spalvą, ant priekinių kojų susidarė nedidelės žaizdos, laikė voljere, įrengtame iš netinkamų medžiagų, apraizgytu įvairiomis aštriomis spygliuotomis vielomis, pjūklo standiniu, apgraužtais mediniais vartų rėmais, iš kurio kilo reali grėsmė šuniui ištrūkti, ko pasekoje 2017 m. kovo 22 d., apie 18 val., šuo ištrūkęs iš voljero parvertė netoliese pastatytą vaikišką vežimėlį, ir ištraukęs jame buvusį M. G., gimusį (duomenys neskelbtini), nešiojo jį įsikandęs kaklo srityje po namo kiemą bei Šilutės miestą ir pastarąjį sukandžiojo, tuo padarydamas daugybinius kąstinius sužalojimus kaklo srityje, kas sukėlė ūmų nukraujavimą į išorę, dėl ko M. G. 2017-03-22 mirė. A. G., pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, t. y. „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo“ 20 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „Gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui“, bei Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. A1-963 „Dėl gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“, 43 punktą, kuriame nurodyta, kad „voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti“ bei 10 punktą, kuriame nurodyta, kad „visiems gyvūnams laikyti turi būti suteikiamos jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo patalpos, aplinka, priežiūra, pašaras (lesalas) ir vanduo“, taip dėl neatsargumo atėmė gyvybę savo sūnui M. G..

Kaltinamasis A. G., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad „Ramzį“ buvo įsigijęs pieš 2 metus, jo būkle nesidomėjo, jį paskiepijo, šuo buvo ne kartą keitęs šeimininkus. Vėliau sužinojo, jog šuo jau kartą buvo paruoštas migdymui, nes buvo užpuolęs vaiką. Pradžioje šunį laikė kambaryje, bet kai jis užpuolė žmonos vaiką, kuris šiam sudavė, tuomet šunį apgyvendino voljere. Šunį maitino maisto atliekomis, virdavo kruopų, išvesdavo pabėgioti. Kai jis būdavo darbe šunimi rūpindavosi jo sugyventinė, kiti šeimos nariai. Po erkės įkandimo šuo buvo nuplikęs. Voljerą surentė iš metalinių bruselių, vielos, duris iš medienos. Šuo iš voljero galėjo įlįsti į tvartą, ten jis turėjo savo guolį. Šuo yra graužęs voljerą, apgadintas vietas jis apsukdavo viela. Kaip šuo ištrūko iš voljero negali paaiškinti. Po įvykio matė, jog yra pragriaužti voljero mediniai durų balkiai, anksčiau jis tos vietos negriauždavo. Šilutės veterinarijos tarnybos darbuotojai buvo patikrinę voljerą, liepė uždengti stogą, kurio dar nebuvo spėjęs padaryti. Jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad šunį gydė pats, o ne nuvedė pas veterinarijos gydytoją, kai šunį kažkas bandė nunuodyti ir jis susirgo, sulyso, vos paėjo kojomis. Dėl šuns nepriežiūros 2 ar 3 kartus buvo atvykę gyvūnų gerovės tarnybos atstovai, kurie įsitikinę, kad viskas tvarkoje išvykdavo. Įvykio dieną į namus grįžo darbo pabaigoje, vaiką paliko vežimėlyje miegoti kieme ir nuėję užtruko 10-15 min. kitame bute. Nusirašę skaitiklių duomenis norėjo eiti lauk, kai A. K. paskambino dukra ir pranešė, jog šuo pagrobė vaiką. Išėjęs į lauką pamatė prie lombardo pašautą šunį, vaiko su juo nebuvo. Kaimynai skųsdavosi, dėl šuns lojimo, nes vaikai bėgiodavo po kiemą ir į jį mėtydavo akmenis. A. K. yra sakiusi, jog šuns laikyti nereikia. Šuns veislės charakteriu, jo savybėmis, priežiūra nesidomėjo.

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2 – 3 kartus buvo tikrintas šuns voljeras ir šuns laikymo sąlygos, kaip šis atsigauna po ligos. A. G. turėjo įrodyti, jog gali šunimi pasirūpinti. Šunį paskiepijo, šėrė namie virtu maistu, retkarčiais duodavo sauso pašaro, šerdavo vieną kartą dienoje, o žiemą du kartus. Jis galbūt dėl mitybos ir vitaminų trūkumo buvo per liesas, nežino kaip turi atrodyti šios veislės šunys. Šuo buvo nuplikęs dėl erkės įkandimo. Ji prižiūrėdavo šunį, kai A. G. būdavo darbe. Matė, jog voljeras buvo skylėtas, tačiau per daug nesijaudino, nes jis per jas tik iškišdavo galvą, atėję vaikai jį paglostydavo. Nežino atvejo, jog prieš šunį kas būtų smurtavęs, nebent pro šalį eidami vaikai įmesdavo į voljerą kokį akmenuką ar pagaliuką. Šuo nebuvo baugštus, ji šunį su antsnukiu išvesdavo pasivaikščioti. Šuo nekėlė jokios grėsmės. Ji prieštaravo A. G. dėl laikomo šuns, nes buvo sunku jį prižiūrėti. Kieme savo naujagimį paliko gal tik trečią kartą. Šuo nebuvo girdėjęs kūdikio balso. Pamatęs vežimėlį šuo draskydavosi, lakstydavo labiau nei įprastai, tačiau tuo metu ji tam nesuteikė jokios reikšmės. Apie nelaimę jai telefonu pranešė dukra, vaikelio nematė. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nepilnametė liudytoja I. K., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad mama vežimėlį su kūdikiu buvo palikusi kieme. Jos neprašė prižiūrėti vaiko. Būdama namuose pro langą pamatė kad „Ramzis“ buvo įsikandęs vaiką. Kaip šuo išėjo iš voljero ji nematė. Ji išbėgo į lauką. Vežimėlis buvo apverstas ant šono, nei vaiko, nei šuns kieme nebuvo. Būdama lauke skambino mamai, kuri buvo kitoje laiptinėje. Šuo du kartus buvo įkandęs broliui L. į ranką ir koją, buvo žaizda ir kraujo, šis jį erzindavo. „Ramzis“ buvo vieną kartą pabėgęs, bet nieko nepadarė. Mama ir patėvis rūpinosi šunimi, išvesdavo pririštą su antsnukiu pasivaikščioti, duodavo valgyti košės, traškučių, šuo viską valgydavo. Šuo nelabai gerai reaguodavo į leliuką (kūdikį), keistai žiūrėdavo į vežimėlį, kartais ant leliuko su vėžimėliu lodavo. Kartais žmonės sakydavo mamai ir patėviui, jog šuo piktas, kad jo nemaitina, žmonės bijodavo praeiti pro kiemą, nes šuo lodavo ir jie galvodavo, kad šuo gali ištrūkti iš aptvaro (t. I, b. l. 143-145, 146).

Nepilnametis liudytojas G. K., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad tą vakarą jis kartu su broliu ir seserimi buvo namuose, o mama su patėviu buvo kitoje laiptinėje. Kūdikis buvo paliktas vežimėlyje kieme, kažkur 8-9 žingsnių atstumu nuo voljero. Kūdikis miegojo, buvo ramus. Sesė eidama į virtuvę pro langą pamatė, kad šuo turi įsikandęs kūdikį. Jis taip pat pažiūrėjęs pro langą tai pamatė. Kai jie išėjo į lauką, šuo su kūdikiu nubėgo. Tada I. paskambino ir apie tai pasakė mamai. Vežimėlis buvo apverstas. Kaip šuo ištrūko iš aptvaro nematė. Po to atvažiavo policija. Jis buvo labai išsigandęs. Šuo pamatęs vežimėlį pradėdavo visada draskytis, kandžiodavo duris. Jis taip reaguodavo į vežimėlį. Vežimėlį su leliuku ne pirmą kartą paliko kieme. Kai vaikas būdavo kieme, šuo draskydavosi. Šuo broliui yra įkandęs du kartus į ranką ir koją. Šunimi daugiausia rūpindavosi mama, vesdavo pririštą ir su antsnukiu pasivaikščioti, nes šuo nemėgsta kitų žmonių. Mama sakė dėdei tuo šunimi atsikratyti, bet jis neklausė. Ausis ir uodegą šuniui nukirpo kiti žmonės, kurie tą šunį turėjo anksčiau (t. I, b. l. 159-161, 162).

Nepilnametis liudytojas L. K., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad vežimėlis su vaiku buvo paliktas kieme, netoli voljero. Jis su broliu ir seserimi buvo namuose. Kai priėjo prie lango, pamatė apvirtusį vežimėlį. Pirma pamatė sesuo I., paskui brolis G. ir tada jis. Sakė nebėra šuns ir vaiko. Niekas neprašė vaiko prižiūrėti. Šuo dobermanas, vardu „Ramzis“. Jo šeimininkas A. Šuo reaguodavo į vaiką ir pradėdavo draskyti tvorą. Šuniui valgyti duodavo daugiau nei vieną kartą, išvesdavo pasivaikščioti. Šuo jam buvo įkandęs. Pirmą kartą įkando namie į ranką, buvo kraujo. Buvo įspyręs jam, kad eitų į voljerą ir tada jam įkando. Antrą kartą įkando, kai prie kapinių, vyrui glostant šunį, šiam nukrito antsnukis ir tada šuo jam įkando. Tada šuo buvo perkeltas į voljerą. Iš voljero šuo buvo pabėgęs du sykius. Jis prakando tvorą ir pabėgo. Nežino ar šuo buvo piktesnis paskutiniu metu. Jis labiausiai reaguodavo į vaiką, reaguodavo plėšydamas tvorą. Retkarčiais išveždavo vaiką į lauką su vežimėliu ir palikdavo. Šuo tvorą plėšyti pradėdavo ir lodavo, piktai reaguodavo. Kartais šuns bijodavo, bet paskui priprato prie jo. Šuniui duodavo valgyti visokį maistą. (t. I, b. l. 172-175, 176, 183-185, 186).

Liudytojas D. M. parodė, kad įvykio dieną dirbo Šilutės rajono policijos komisariato operatyvinėje grupėje, patruliavo mieste. Važiuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo šaligatviu bėgantį šunį, kuris kažką nešėsi nasruose. Iš pradžių pagalvojo, jog šuo nešasi lėlę, tačiau privažiavus arčiau pamatė, jog jis nešasi nasruose kūdikį. Šunį bandė sustabdyti, bet nepavyko, nes šuo neprisileido ir vis pabėgdavo tolyn. Tik panaudojus elektros impulsinį prietaisą „Taser“ jis kūdikį padėjo. Kolega nusivijo šunį, o jis su kūdikiu išvyko į ligoninę. Kūdikis jau buvo be gyvybės ženklų. Grįžęs iš ligoninės išsiaiškino šuns šeimininką. Apžiūrėjęs voljerą matė, kad jo būklė buvo prasta, voljeras buvo padarytas iš senų medžiagų, senas, sukiužęs, voljere buvo skylių viršuje, šone, apačioje, pro kurias šuo galėjo išlysti. Per kurią vietą šuo išlindo nežino.

Liudytojas D. A. parodė, kad įvykio dieną dirbo Šilutės rajono policijos komisariate ir patruliuojant pastebėjo iš kiemo išbėgantį šunį, kuris kažką laikė dantyse. Automobiliu nusekė jam iš paskos ir pamatė, kad šuo nešasi kūdikį. Prieš šunį buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas, nes jis elgėsi agresyviai, gal dėl elektros poveikio, o gal dėl kitų priežasčių. Praėjus elektros impulsinio prietaiso poveikiui šuo norėdavo keltis, urgzdavo. Ar vaikas turėjo kokių gyvybės ženklų, kai šuo jį paleido nežino, viskas vyko labai greitai. Kolega sėdęs į pirmą pasitaikiusį automobilį nuvežė vaiką į ligoninę, o jis nusivijo šunį. Išsiaiškino, jog šuo priklauso A. G.. Apžiūrėjęs voljerą matė, kad jis nepritaikytas tokiam šuniui. Voljere buvo skylė, per kurią šuo galėjo išlysti. Voljere buvo ir daugiau skylių, kurias buvo bandyta užlopyti spygliuota viela. Šuo atrodė neprižiūrėtas, liesas. Nuo voljero už 3 - 5 m. gulėjo apvirtęs vežimėlis, kieme mėtėsi kruvini vaikiški rūbeliai.

Liudytoja O. M. parodė, kad šuo neturėjo būti uždarytas ir laikomas tokiomis sąlygomis. Šunį uždarė, nes namuose jo nebuvo kur laikyti, šuo didelis, didieji vaikai šuns bijojo. Šeimininkai šunį šerdavo tuo ką ir patys valgė. Šuniu rūpinosi jos dukra A. K.. Voljeras buvo nesaugus, šuo bet kuriuo momentu galėjo iš jo ištrūkti. Yra šėrusi šunį, tačiau jo iš voljero neišleisdavo. Pati nematė ką nors smurtaujant prieš šunį, nors yra girdėjusi visokių kalbų. A. G. šunį įsigijo maždaug prieš tris metus. Dėl ko jis įsigijo šunį, nežino. Prieš du metus šuo buvo įkandęs vyriausiajam anūkui. Tuo metu ji A. G. sakė, jog reikia kažką daryti, nes gali būti dar skaudesnės pasekmės, tuomet A. G. uždarė jį į voljerą.

Liudytoja G. L. parodė, kad dirba UAB „Nuaras“ gyvūnų globos namuose, į kuriuos 2017-03-22 pateko šuo „Ramzis“. Iš pasakojimų, policijos raštų sužinojo šuns istoriją ir dėl ko jis ten pateko. Apžiūrėjusi pamatė, jog šuo yra išliesėjęs, turi odos problemų, parazitų. Tai buvo akivaizdu, nes jis buvo nuplikęs ir nusikasęs iki žaizdų, turėjo žaizdas ant kojų, kurios galimai atsirado, nes jis neturėjo guolio ar minkštos vietos, kur galėjo atsigulti. Šuo buvo netekęs daug svorio. Pastebėjo, jog jis reagavo į stovintį kibirą su vandeniu. Šuo apie porą savaičių intensyviai gėrė vandenį. Mano, jog jis taip elgėsi, nes pastoviai neturėjo vandens, taip elgiasi gyvūnai, kurie buvo kamuojami troškulio. Jis puldavo prie maisto, todėl jam buvo nustatytas maitinimosi rėžimas. Šuo buvo gydomas, jam buvo reikalingi medikamentai, pūliavo akys. Tai, kad šuo buvo maitinamas netinkamai, rodė jo nuplikusios ausys, snukis. Šuo veislinis, jį reikėjo maitinti tinkamai. Šunys daugiausiai vadovaujasi instinktais: grobio, puolimo. Mano, kad šiuo atveju šuo vadovavosi ekstremalios sąlygos instinktu. Kažkas turėjo įvykti, galbūt tai buvo kūdikio verksmas, nes jis su vaiku nebuvo supažindintas. Šunį reikėjo supažindinti su kūdikiu, galbūt reikėjo prie jo su vėžimėliu privažiuoti arčiau, kad jis būtų galėjęs užuosti vaiko kvapą. Šuo bijojo vyrų, kuriuos pamatęs pritūpdavo, jeigu vyriškis atlikdavo staigesnį judesį ar kažką pasakydavo garsiau, šuo tūpdavosi, traukdavosi. Šuns agresyvaus elgesio į vaikus nepastebėjo. Šuo komandų nevykdė, buvo blogai prižiūrėtas, senai skiepytas, skiepų galiojimas pasibaigęs. Šuo jau kartą buvo patekęs į UAB „Nuaras“ globos namus. Pirmą kartą jį atidavė žmonės, nes neturėjo sąlygų jį laikyti. Vėliau buvo perduotas laikinai globai. Šuo laikinojoje globoje nepritapo, nes žmogus turėjo žirgų, šuo ant jų lodavo. Šuo buvo grąžintas į globos namus, o vėliau padovanotas.

Liudytojas Š. P. teismo posėdyje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad tą vakarą, jis ėjo pro A. G. namo kiemą. Pamatė, kaip netoli kieme esančio metalinio garažo A. G. šuo kažką draskė. Kai pamatė netoli voljero ant šono apverstą kūdikio vežimėlį, suprato, kad šuo draskė kūdikį, jį įsikandęs nasruose tampė po kiemą. Jis bandė eiti prie šuns, kad jis paleistų vaiką, tačiau šuo nubėgo per kiemą link centrinės gatvės. Kieme, kur šuo tampė kūdikį lyg buvo kažkas išmėtyta ant žemės. Kūdikis buvo be gyvybės ženklų, jis neverkė, jo galvytė buvo kruvina. Jis šuns nesivijo. Matė kaip netrukus policijos pareigūnai šovė iš „Taser“ prietaiso į šunį ir šis nukrito. Šuo tuo metu jau buvo be kūdikio. Kad A. G. skriaustų šunį nėra matęs (t. II, b. l. 50-51).

Liudytoja A. D., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2017 m. pavasarį vakare ji matė kaip iš (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo išbėga A. G. pravarde „P.“ šuo, kuris įsikandęs nešėsi kūdikį. Išbėgęs šuo nubėgo link parkelio, o paskui jį nuvažiavo policijos pareigūnai. Netrukus pamatė, kaip šuo sugrįžo link (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), ir matė kaip iš paskos važiuojantys policijos pareigūnai iš elektros impulsinio prietaiso „Taser“ per langą šovė į šunį. Tada šuo kūdikį paleido. Kūdikis neverkė, buvo be gyvybės ženklų. Pareigūnas paėmė ant rankų kūdikį ir įsėdęs į privažiavusį automobilį nuvažiavo. Kad po šovimo iš elektros impulsinio prietaiso „Taser“ šuo būtų purtęs vaiką nepastebėjo. Žino, kad šuo buvo laikomas voljere, (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), kieme. Pro minėtą kiemą praeidavo gan dažnai ir girdėdavo kaip šuo kaukdavo. Suprato, kad jis kaukdavo iš alkio. Šuo atrodė sulysęs. Pati nešdavo šuniui maisto. Nėra mačiusi, kad kas nors prieš šunį smurtautų. Šuo tapdavo agresyvus, jei kas jį erzindavo (t. II, b. l. 54-56).

Liudytoja D. B. parodė, kad E. M. jai pasiūlė laikyti šunį „Ramzį“. Šuo vyrų nemėgo, jautėsi svarbiu, prisirišdavo prie vieno žmogaus. Šuo buvo trumpam padovanotas O. B., tačiau jai buvo sunku su tokiu stipriu šunimi susitvarkyti. O. B. minėjo, jog šuo į vyrus taip pat reagavo kitaip.

Liudytojas K. L. parodė, kad A. G. šunį laikė voljere. Sąlygos voljere būdavo tai geresnės, tai blogesnės, į jį pripustydavo, būdavo ir gerų sąlygų - sausa. Šuo per praviras duris įeidavo į malkinę ir ten būdavo. Šunį vesdavo pasivaikščioti į savaitę vieną du kartus. Ant jo šuo nepuldavo ir nelodavo. Nėra matęs, kad šunį kas būtų erzinęs. Jeigu vaikai jį ir erzindavo, šuo į juos nelabai kreipdavo dėmesio. Kaip šuo atrodė, kai jį įsigijo A. G. neprisimena, galbūt šuo būdamas pas jį kažkiek sulyso. Šuo elgdavosi agresyviai ir puldavo pamatęs kitą šunį ar katę.

Liudytoja O. B., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad ji augino šunį vardu Ramzis, kurį jai atvežė marti D. B.. Šuo buvo apkarpytomis ausimis ir uodega. Šuo buvo ramus, draugiškas, klausė kai kurių komandų. Ji šunimi rūpinosi 8 mėnesius, laikė jį namuose ir vėliau jį atidavė pažįstamam A. G., nes jai buvai blogai su sveikata ir nebegalėjo rūpintis šunimi. Šuo buvo puikios būklės, jo kailis blizgėjo. Sužinojusi, kad A. G. neprižiūri šuns, skriaudžia jį prašė šunį grąžinti, tačiau A. G. šuns negrąžino, sakė neklausyti ką kalba žmonės (t. II, b. l. 20-22).

Liudytojas V. G. parodė, kad jis yra Viešo saugumo tarnybos pareigūnas, gyvūnų globėjų asociacijos vadovas. Praėjus 2 savaitėms po įvykio matė šunį, kurio būklė tuo metu buvo normali. Šuo atrodė kaip eilinis šuo: stiprus, aktyvus, didelis, kažkiek išsekęs. Išsekimą rodė įmitimo požymiai: šuns įmitimas buvo labai prastas, tačiau fiziškai jis buvo stiprus. Šuns snukis šiek tiek buvo apdraskytas, daugiau kitų sužalojimų nepastebėjo. Šuo kažkiek su baime ir agresija reagavo į vyriškos lyties atstovus. Mano, kad jeigu šuo būtų sirgęs ir jo niekas nebūtų gydęs, jis savaime nebūtų pasveikęs. Nuo erkės įkandimo šuo gali susirgti babezioze. Gyvūnas be gydymo gali nustipti, todėl reikalingi specialūs veterinariniai medikamentai. Teigia, kad dėl įmitimo, alkio pojūčio šuo gyvo organizmo nenaudos savo maistui. Šuo galėjo kūdikį nešioti tik per grobio persekiojimo instinktą. Jeigu gyvūnas ilgai būna uždarytas, pririštas, neturi pakankamai dėmesio ir laisvės, todėl kartais iš narvo ištrūkęs gyvūnas būna neadekvatus. Jeigu šuo būtų tinkamai prižiūrimas, maitinamas, vedamas pasivaikščioti, tinkamai supažindintas su nauju šeimos nariu, šuniui ištrūkus iš voljero tokių pasekmių nebūtų buvę. Šiuo atveju buvo stoka šuns valdymo, elementarių taisyklių, nesuformuotų refleksų, kurie įgaunami gyvenimo eigoje. Tam tikri refleksai - nesąlyginiai yra įgimti, o sąlyginiai yra suformuojami gyvenimo eigoje. Šis šuo buvo nevaldomas, jis refleksų neturėjo. Mano, jog jis pirminės dresūros, kuri yra būtina, nebuvo praėjęs. Yra pirmas etapas - įsigyti gyvūną, antras - jį dresuoti. Jeigu nėra antro etapo, neturi būti ir pirmojo. Šiuo atveju šuo buvo visiškai laukinis. Dobermanai reikalauja labai daug dėmesio, su jais reikia daug dirbti, jeigu tokie šunys uždaryti jiems - blogai.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados nustatyta, kad M. G. mirė nuo daugybinių kastinių sužalojimų kaklo srityje sukeltų komplikacijų - ūmaus nukraujavimo į išorę. Tikėtina, kad jis mirė neužilgo po sužalojimų padarymo, iki patenkant į gydymo įstaigą. M. G. kūno tyrimo metu konstatuoti šie kūno sužalojimai: kąstinės - plėštinės žaizdos kaklo kairėje pusėje su minkštųjų audinių ir stuburo kaklinės dalies defektu (trapecinio raumens viršutinėje ir vidurinėje dalyje, kaklo priekinio, vidurinio ir užpakalinio laiptiniuose raumenyse, bei mentės keliamajame raumenyje, defektai apima stuburo C4-5-6-7 kūnus ir lankus kairėje), kaukolės skliauto kaulų (kaktikaulio-momenkaulio jungties srityje, dešinio momenkaulio) skeveldriniai lūžimai, dauginiai šonkaulių lūžimai (dešinėje -I, II, III, IV, V, VI, VU, VIII, IX, X, kairėje - I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII) dešinio žastikaulio ir kairio šlaunikaulio lūžimai, kairio raktikaulio lūžimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo (dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje) ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į galvos smegenų skilvelių sistemą, kraujosruvos plaučių audinyje, plaučių vartuose, galvos minkštuosiuose audiniuose, krūtinėje, užkrūčio liaukoje, dešinio žasto ir kairės šlaunies raumenyse, galvos sukamųjų raumenų kojytėse, stemplėje, kastinė žaizda dešinio kirkšnies srityje, odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, veide, krūtinėje, nugaroje, pilve, abiejose rankose ir kojose, poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, nugaroje, abiejose rankose ir kojose, dešiniajame sėdmenyje. Sužalojimai kakle, galvoje, krūtinėje, nugaroje, abiejose rankose, dešinio kirkšnies srityje padaryti kietų bukabriaunių daiktų poveikyje, galimai sukandant šuns dantimis. Sužalojimai padaryti neužilgo iki mirties laikas skaičiuojamas minutėmis. Sužalojimai sunkūs ir yra priežastiniame ryšyje su mirtimi (t. I, b. l. 107-112).

Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 64 nurodyta, kad M. G. gimė (duomenys neskelbtini). Jo motinas A. K., tėvas - A. G. (t. I, b. l. 102).

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-04-04 pateiktoje informacijoje apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nurodyta, kad A. K. šeima nebuvo ir nėra įrašyta į rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (t. I, b. l. 127-129).

Alkotesteriu 6810, prietaiso Nr. ARFL-0123, printerio Nr. ARFL -5030 nustatyta, kad 2017-03-22, 19.27 val., A. K. buvo blaivi (patikrinimo Nr. 1965) (t. I, b. l. 115).

Alkotesteriu Alcotest 7510, prietaiso Nr. ARCK-0019, spausdintuvo Nr. ARDD-5259, nustatyta, kad 2017-03-22, 19.37 val., A. G. neblaivumas 2,36 promilės (patikrinimo Nr. 1959) (t. III, b. l. 50).

Iš Apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų nustatyta, kad įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), kieme yra šuns voljeras, nuo jo 5 metrų atstumu rastas vaikiškas vežimėlis, 23 metrų atstumu - baltas vaikiškas megztukas su į kraują panašiomis dėmėmis, nuo šio megztuko 70 cm atstumu rasta balta kepurė su dėmėmis, panašiomis į kraują. Nuo megztuko 1,10 m atstumu rasta mėlyna kepurė su dėmėmis, panašiomis į kraują. Nuo mėlynos kepurės 2,30 m. atstumu rasta pirštinė. 26 m. atstumu nuo voljero rasta pirštinė. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtas planas - schema, kuriame užfiksuotas įvykio vietoje rastų ir paimtų daiktų išsidėstymas kieme (t. I, b. l. 22-36).

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad ant šaligatvio, ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) namą, rastos ir paimtos elektros impulsinio prietaiso „Taser“ adatėlė, minėto prietaiso konteinerio vartų trys dalys. Kitoje gatvės pusėje, ties (duomenys neskelbtini) namu Nr. (duomenys neskelbtini), kelio ženklu „Perėja“ rastos ir paimtos 2 adatėlės su laidais, dvi minėto prietaiso konteinerio vartų dalys (t. I, b. l. 51-61).

Voljero apžiūros protokolu, filmuota medžiaga nustatyta, kad voljero viena siena yra mūrinė tvora, kita - ūkinio pastato siena su medinėmis durimis, o kitos dvi sienos yra iš tinklinės tvoros apraizgytos metalinėmis vielomis. Karkasas medinis, grindys taip pat. Voljero tinkle, duryse rastos skylės (t. I, b. l. 62-63, t. 1, b. l. 64).

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. K. tarnybiniu pranešimu, prie jo pridėtu planu – schema nustatyta, kad buvo išanalizuotas įvykio vietos, apimančios (duomenys neskelbtini) namo kiemą, jame rastų ir paimtų daiktų, šuns bėgimo maršruto bei elektros impulsinio prietaiso „Taser“ adatėlių radimo vietos, išsidėstymas (t. I, b. l. 48-49, 50).

Iš Daiktų apžiūros protokolo, fotonuotraukų nustatyta, kad apžiūrėti įvykio vietoje rasti ir paimti: vaikiškas vežimėlis, dvi pirštinės, dvi kepurės, megztukas. Ant vežimėlio kairio šono rastos dėmės, žemės. Ant dviejų kepurių, megztuko rastos dėmės, panašios į kraują (t. I, b. l. 65- 81).

Iš Daiktų apžiūros protokolo, fotonuotraukų nustatyta, kad apžiūrėjus vaiko apatinius rūbelius, ant jų rasta į kraują panašių dėmių (t. I, b. l. 82, 83-85).

Iš Daiktų apžiūros protokolo, jo priedų nustatyta, kad tarnybinio automobilio „Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) peržiūrėti vaizdo registratoriaus įrašai, kuriuose matomas nuo (duomenys neskelbtini) link bibliotekos ((duomenys neskelbtini)) šaligatviu bėgantis dobermanų veislės šuo, kuris įsikandęs už rūbų nešasi kūdikį. (t. I, b. l. 37-47).

Iš UAB „Nuaras“ 2017-04-10 rašto Nr. 17/31 nustatyta, kad 2017-03-22, apie 19 val., šuo vardu „Ramzis“, su poodine mikroschema Nr. 982000361712097, priklausantis A. G. išvežtas į gyvūnų globos namus „Nuaras‘. Apžiūrėjus šunį, nustatyta, kad jis nebuvo tinkamai prižiūrėtas. Jis buvo išliesėjęs, galimai maitintas netinkamu maistu, buvo nuplikimų ir kailio spalvos skirtumų, turėjo parazitų, skleidė nemalonų išmatų kvapą, ant priekinių kojų buvo matomos nedidelės žaizdos, galimai atsivėrusios dėl netinkamų laikymo sąlygų, tai yra guolio nebuvimo ir voljere apraizgytų įvairių aštrių spygliuotų vielų bei surištų pjūklo standinių. Šuo vengia vyrų bei staigaus rankos pakėlimo, bijo šaižių, aštrių garsų. Tinkamoje priežiūroje šuo priaugo svorio, tapo ramesnis ir ne toks išsigandęs. Šunį apžiūrėjusių veterinarijos gydytojų, dresuotojų nuomone šuo nekelia grėsmės žmonėms, todėl taikyti eutanaziją nėra tikslinga (t. II, b. l. 70- 80).

Iš pažymos apie gyvūno augintinio ženklinimą elektronine tapatybės nustatymo priemone (ETNP), šuns sveikatos pase nustatyta, kad 2014-01-31 paženklintas ETPN numeriu (duomenys neskelbtini) šuo „Ramzis“, gimęs 2013-11-06, dobermanų veislės, rudos spalvos. Jo savininkas A. G. (t. I, b. l. 93-97).

Iš Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017-03-31 rašto Nr. 59D4-(59.5)-116 nustatyta, kad vadovaujantis Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. A1-963 "Dėl Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), 43 punktu voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti. Teisės akruose nėra reglamentuota iš kokių medžiagų turi būtį įrengiamas voljeras, kuriame laikomas šuo, išskyrus tai, kad Taisyklių 21 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikymo vietos, ypač aptvarų, voljerų, įrengimui naudojamos medžiagos, laikymui ir priežiūrai naudojama įranga, prie kurių gyvūnai gali prisiliesti, neturi būti kenksmingos gyvūnams ir turi būti pritaikytos taip, kad jas būtų galima valyti ir dezinfekuoti, bei gyvūnų laikymo vietos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir prireikus dezinfekuojamos. (t. II, b. l. 88-89).

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2015-04-28 pranešime apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus Nr. 59PGG-2, jo tyrimo patikrinimo 2015-04-29 akte Nr. 59G1-108 nurodyta, kad pagal gautą informaciją, kad (duomenys neskelbtini), yra neprižiūrimas šuo 2015-04-29 buvo atliktas patikrinimas ir nuvykus į gyvūno laikymo vietą nustatyta, kad A. G. šuo yra išliesėjęs, laikomas netinkamomis sąlygomis, nepakankamai šeriamas, gyvūnas apatiškas, vangus garaže, kuriame nėra langų. Rastos maisto atsargos - 300 g Parling firmos pašaro. 2015-05-06 A. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 str., protokolas. 2015-05-08 A. G. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą pagal ATPK 110 str. 7 d. 1 p., paskirta 57 Eurų bauda (T. II, b. l. 95-108).

VMVT Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017-09-15 rašte Nr. 59D4-(59.5)-428 Dėl dobermanų veislės šuns laikymo nurodyta, kad pagal 2012-10-03 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. XI.-2271 antro skirsnio 6 straipsnio nuostatas kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. 2002-05-16 Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. 223 Dėl ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo 11 skyriaus 22 ir 23 punktuose nurodyta, kad gyvūnai, turi būti šeriami jų amžių ir rūšį atitinkančiais pašarais bei gauti pakankamai vandens; pašarų ir vandens kiekis turi patenkinti gyvūnų mitybos reikmes. Visi gyvūnai turi gauti pašaro jų fiziologines reikmes atitinkančiais laiko tarpais. Teisės aktas nenumato skiriamo pašaro ir vandens kiekio konkrečiai gyvūno rūšiai ar veislei. 2017-06-30 Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al- 763 patvirtintose Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių VIII skyriaus 42-44 punktuose nurodyta, kad voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti. Patalpos, voljero, narvo ar kitos laikymo įrangos, kuriuose laikomi šunys plotas turi atitikti šio teisės akto priede numatytas normas (t. II, b. l. 111-112).

Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2017-08-22 gautoje Lietuvos policijos mokyklos pateiktoje informacijoje apie elektros impulsinių prietaisų „Taser“ naudojimo ypatumus nurodyta, kad elektros impulsinių prietaisų „Taser“ naudojimo tvarka reglamentuota aktu „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 5-V-394 „Dėl Elektros impulsinių prietaisų „Taser naudojimo policijos veikloje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ išdėstytų nauja redakcija. Elektros impulsinių prietaisų „Taser“ naudojimo policijos veikloje taisyklių 8 p. nurodyta: „Prietaiso Taser užtaisas - vienkartinis užtaisas, kurį paveikus prietaiso „Taser“ siunčiamais elektros impulsais iššaunami du kontaktai su laidais. (t. II, b. l. 121-152).

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjo L. K. 2017-06-12 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2017-03-22 dieną 18.11 val. į A. K. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi I. K., pokalbio trukmė 52 sekundės. 2017-04-25 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad policijos pareigūnai dobermanų veislės šunį, kuris nešėsi nasruose įsikandęs kūdikį pastebėjo 18:08 val. Lyginant daiktų apžiūros protokolo ir išklotinės informaciją, matyti, kad I. K. paskambino A. K. po trijų minučių, kai dobermanų veislės šunį su kūdikiu nasruose pamatė policijos pareigūnai (t. II, b. l. 164, 165).

Iš UAB „Nuaras“ rašto nustatyta, kad 2017-03-22, apie 19 valandą, iš policijos gavus pranešimą dėl agresyvaus šuns, mirtinai sukandžiojusio 1 mėnesio kūdikį, buvo nustatyta, kad šuo yra ženklintas poodine mikroschema Nr: (duomenys neskelbtini), šuns šeimininkas A. G., gyvūno vakcinavimas atliktas 2015-02-18. Pagal mikroschemos numerį nustatyta papildoma informacija: 2014-10-05 šuo buvo pristatytas į gyvūnų globos namus J. Š., kuri atiduodama gyvūną įvardino jog neturi sąlygų jį laikyti. Šuns gimimo data 2013-11-06, todėl tuo metu jis buvo 11 mėnesių. Gyvūnas atrodė socialus, mokėjo keletą komandų, kūno sudėjimas normalus, įmitimas geras. Gyvūno ausys ir uodega jau buvo nukirptos. Būdamas jaunas šuo buvo labai aktyvus, kartais nevaldomas, dėl dresūros ir kontrolės bei disciplinos stokos. Tačiau agresijos požymių nepastebėta. Kaip ir dauguma šunų turėjo puikų sargavimo ir savisaugos instinktą. Šuo patekęs į globos namus palaipsniui puikiai adaptavosi, tai įrodo jo elgesys, sutardavo su darbuotojais, buvo lengvai išvedamas ir vedžiojamas. Todėl nebuvo svarstoma dėl gyvūno eutanazijos. Priešingai, gyvūną nuspręsta padovanoti, nes toks organizacijos pagrindinis tikslas. 2014-10-27 šuo „Ramzis“ buvo perduotas į laikiną globą ir 2017-12-19 naujam laikytojui I. P. (t. III, b. l. 187).

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo A. G. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis A. G. inkriminuoto nusikaltimo neneigia, jo parodymus patvirtina neprieštaringi ir vieni kitus papildantys nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.

Kaltinamojo A. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, nes jis, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 132 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Taigi kvalifikuojant veiką pagal BK 132 straipsnio 3 dalį būtina nustatyti ir veiką, ir padarinius, ir priežastinį ryšį tarp jų. Pačioje BK 132 straipsnio 3 dalies dispozicijoje expressis verbis numatyti tik padariniai – žmogaus mirtis. Tai reiškia, kad pripažįstant asmenį kaltu dėl šio nusikaltimo nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimą arba bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu, bet būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir, kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis.

Kiekvienam asmeniui galioja pareiga elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Ši teisinė pareiga nustatyta kaip reikalavimas elgtis tam tikru būdu arba kaip nurodymas tam tikru būdu nesielgti. Taigi specialių elgesio saugumo taisyklių ribos priklauso nuo konkrečios kilusios situacijos. Asmuo, įgyvendindamas savo teises, turi nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių – tai iš Konstitucijos (28 straipsnis) kylanti nuostata. Specialios elgesio saugumo taisyklės gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalinio) pobūdžio teisės aktais.

BK 137 straipsnio 3 dalis tam tikriems subjektams ar tam tikromis aplinkybėmis numato specialius, aukštesnius reikalavimus. Tokie reikalavimai paprastai kyla dėl ypatingų veiklos rūšių, kurios susijusios su didesniu pavojumi žmogaus sveikatai, todėl ir aukštesniais saugumo reikalavimais atsakingiems asmenims. Tam tikrų gyvūnų, tarp jų ir šunų, laikymas yra susijęs su pavojumi kitiems asmenims, kurie yra toje aplinkoje, todėl įstatymu ir kitais teisės aktais yra įtvirtintos šunų savininkų bei šunų laikytojų pareigos, siekiant pašalinti ar užkirsti kelią žalos padarymui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje yra nurodyta, jog rūpestingas ir apdairus savininkas visais atvejais privalo imtis visų reikiamų apsaugos priemonių kontroliuoti savo gyvūnų elgesį, kad užkirstų kelią neigiamoms pasekmėms atsirasti.

A. G. priklausantis dobermanų veislės šuo „Ramzis“ nepriskiriamas kovinėms ar kitokioms agresyvioms šunų veislėms (ši veislė neįrašyta į Valstybinės maisto ir veterinarijos direktoriaus įsakymu patvirtintą Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašą). Tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo gauta duomenų, kad minimas šuo anksčiau buvo namuose apkandžiojęs sugyventinės A. K. sūnų L. K. ir jam sukėlęs nenustatyto lygio sveikatos sutrikdymą. Teisme nustatyti duomenys patvirtino, kad šuns „Ramzio“ voljeras buvo pagamintas iš nepakankamai tvirtų ir saugių medžiagų bei nebuvo įrengtas taip, kad jame laikomas toks šuo, priklausomai nuo jo dydžio, negalėtų iš jo pabėgti. Tai patvirtina teismo nustatytos aplinkybės, kad prieš įvykį šuo buvo ne kartą pabėgęs iš voljero, pro šalį vaikščioję žmonės taip pat jo bijojo, nes matė, kad voljeras suręstas netinkamai ir šuo gali iš jo ištrūkti. Pats A. G. patvirtino, kad šuo „Ramzis“ buvo prasidraskęs voljere skyles, kurias jis užtaisydavo apraizgydamas vielomis. Svarbi aplinkybė ta, kad liudytojos A. K. ir visų jos trijų nepilnamečių vaikų parodymais nustatyta, kad voljere laikomas A. G. šuo „Ramzis“ išskirtinai agresyviai reaguodavo į naujagimį M. G., tik pamatęs vaiko vėžimėlį imdavo neįprastai daug lakstyti, loti, draskyti voljero tvorą ir duris.

Teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja, kad bendrą pareigą A. G. pagal įstatymo normas formaliai vykdė – jo šuo buvo patalpintas voljere, tačiau jis buvo suręstas iš nepakankamai tvirtų medžiagų ir nebuvo įrengtas taip, kad jame laikomas dobermanų veislės šuo, priklausomai nuo jo dydžio, aktyvaus charakterio ir jau ne kartą pasitaikiusių bandymų ištrūkti, negalėtų iš jo pabėgti. A. G., kuris ne kartą matė, kad šuo buvo pradraskęs voljero tvorą bei durų konstrukciją, turėjo numatyti, kad voljeras neįrengtas taip, kad negalėtų iš jo ištrūkti.

Jau anksčiau aptartos aplinkybės (šuns veislė, iki įvykio pasireiškęs jo agresyvumas) sudarė pagrindą šuns savininkui A. G. imtis išskirtinių saugumo priemonių dėl galimos gyvūno agresijos. Nepakankama saugumo priemonė – šuns uždarymas netinkamai įrengtame voljere, iš kurio toks šuo gali pabėgti, buvo pakankama ir pripažintina šiurkščiu neatsakingumu bei paminėtuose teisės aktuose nustatytų taisyklių nesilaikymu, kuris suponuoja nusikalstamą nerūpestingumą ir baudžiamosios atsakomybės taikymą šuns savininkui A. G. pagal BK 137 straipsnio 3 dalį.

A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi ir išgyvena dėl nusikalstamos veikos, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė mažamečiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

A. G. baustas administracine tvarka, (t. II, b. l. 104, t. III, b. l. 5-12), taip pat yra teistas ir teistumas neišnykęs, padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės buvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslus bus galima pasiekti A. G. paskyrus mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei numatytas bausmės vidurkis, realios bausmės vykdymą atidedant.

Civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje nepareikšti (t. I, b. l. 189).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, saugomi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate pagal 2017-04-26 kvitą B serija BBB Nr. 063273 (T. I, b. l. 87): megztuką, 2 kepures, 2 pirštines, paketą su 3 vielos gabalais, 2 šliaužtinukus, kūdikio apatinius marškinėlius, paketą su iššautomis iš elektros impulsinio prietaiso „Taser„ 3 adatėlėmis su laidais ir 5 konteinerio vartų dalimis – sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Vaikišką vežimėlį su uždangalu, apklotu, pagalve, mažu rankšluosčiu, vaikiškomis vilnonėmis kojinėmis, nedidele antklode grąžinti A. K..

Dobermanų veislės šuo „Ramzis“ Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas (BK 72 str. 1–3 d.).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės 2017-04-05 nutarimu A. G. į dobermanų veislės šunį „Ramzį“ (t. III, b. l. 74), naikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d. ir 5 d. 1 p., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir paskirti laisvės atėmimą trejiems (3) metams.

Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą (Lietuvos Respublikos 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554, įsigal. 2015-03-24 redakcija), A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nelaikyti šunų.

A. G. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, saugomus Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate pagal 2017-04-26 kvitą B serija BBB Nr. 063273 (T. I, b. l. 87): megztuką, 2 kepures, 2 pirštines, paketą su 3 vielos gabalais, 2 šliaužtinukus, kūdikio apatinius marškinėlius, paketą su iššautomis iš elektros impulsinio prietaiso „Taser„ 3 adatėlėmis su laidais ir 5 konteinerio vartų dalimis.

Vaikišką vežimėlį su uždangalu, apklotu, pagalve, mažu rankšluosčiu, vaikiškomis vilnonėmis kojinėmis, nedidele antklode grąžinti A. K..

Dobermanų veislės šunį „Ramzį“ Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės 2017-04-05 nutarimu A. G. į dobermanų veislės šunį „Ramzį“, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Virgina Pankauskienė