Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam A. G. ir jo gynėjui advokatui Antanui Butautui, nukentėjusiajai A. K., nukentėjusiųjų G. K., L. K. ir I. K. įgaliotajam atstovui advokatui Vaclovui Šerlinskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės r. sav., rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus, paskutinį kartą Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-12-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 str. 2 d., 284 str. 1 d., 187 str. 3 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 4 d., laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-05 nuosprendžiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-12-14 nuosprendis pakeistas, nusikalstamos veikos pagal BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. perkvalifikuotos į BK 284 str. 1 d. ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas laisvės atėmimas 2 m 3 mėn., bausmė atlikta 2014-03-26, nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G., pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, tai yra laikotarpyje nuo 2015 m. birželio mėnesio, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iki 2017 m. kovo 22 d. (duomenys neskelbtini). namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, laikė dobermanų veislės šunį „Ramzį“ Nr. 982000361712097, šuns sveikatą ir gerovę neatitinkančiomis sąlygomis, dėl nepakankamo maitinimo ir nepakankamos priežiūros, „Ramzis“ išliesėjo, tapo baigštus, jo kailis vietomis nupliko bei pakeitė spalvą, ant priekinių kojų susidarė nedidelės žaizdos, laikė voljere, įrengtame iš netinkamų medžiagų, apraizgytu įvairiomis aštriomis spygliuotomis vielomis, pjūklo standiniu, apgraužtais mediniais vartų rėmais, iš kurio kilo reali grėsmė šuniui ištrūkti, ko pasekoje 2017 m. kovo 22 d., apie 18 val., šuo ištrūkęs iš voljero parvertė netoliese pastatytą vaikišką vežimėlį, ir ištraukęs jame buvusį M. G., gimusį (duomenys neskelbtini), nešiojo jį įsikandęs kaklo srityje po namo kiemą bei Šilutės miestą ir pastarąjį sukandžiojo, tuo padarydamas daugybinius kąstinius sužalojimus kaklo srityje, kas sukėlė ūmų nukraujavimą į išorę, dėl ko M. G. 2017-03-22 mirė. A. G., pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, t. y. „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo“ 20 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „Gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui“, bei Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. A1-963 „Dėl gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“, 43 punktą, kuriame nurodyta, kad „voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti“ bei 10 punktą, kuriame nurodyta, kad „visiems gyvūnams laikyti turi būti suteikiamos jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo patalpos, aplinka, priežiūra, pašaras (lesalas) ir vanduo“, taip dėl neatsargumo atėmė gyvybę savo sūnui M. G..

Liudytojas K. L. parodė, kad A. G. šunį laikė voljere. Sąlygos voljere būdavo tai geresnės, tai blogesnės, į jį pripustydavo, būdavo ir gerų sąlygų - sausa. Šuo per praviras duris įeidavo į malkinę ir ten būdavo. Šunį vesdavo pasivaikščioti į savaitę vieną du kartus. Ant jo šuo nepuldavo ir nelodavo. Nėra matęs, kad šunį kas būtų erzinęs. Jeigu vaikai jį ir erzindavo, šuo į juos nelabai kreipdavo dėmesio. Kaip šuo atrodė, kai jį įsigijo A. G. neprisimena, galbūt šuo būdamas pas jį kažkiek sulyso. Šuo elgdavosi agresyviai ir puldavo pamatęs kitą šunį ar katę.

Liudytoja O. B., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad ji augino šunį vardu Ramzis, kurį jai atvežė marti D. B.. Šuo buvo apkarpytomis ausimis ir uodega. Šuo buvo ramus, draugiškas, klausė kai kurių komandų. Ji šunimi rūpinosi 8 mėnesius, laikė jį namuose ir vėliau jį atidavė pažįstamam A. G., nes jai buvai blogai su sveikata ir nebegalėjo rūpintis šunimi. Šuo buvo puikios būklės, jo kailis blizgėjo. Sužinojusi, kad A. G. neprižiūri šuns, skriaudžia jį prašė šunį grąžinti, tačiau A. G. šuns negrąžino, sakė neklausyti ką kalba žmonės (t. II, b. l. 20-22).

Liudytojas V. G. parodė, kad jis yra Viešo saugumo tarnybos pareigūnas, gyvūnų globėjų asociacijos vadovas. Praėjus 2 savaitėms po įvykio matė šunį, kurio būklė tuo metu buvo normali. Šuo atrodė kaip eilinis šuo: stiprus, aktyvus, didelis, kažkiek išsekęs. Išsekimą rodė įmitimo požymiai: šuns įmitimas buvo labai prastas, tačiau fiziškai jis buvo stiprus. Šuns snukis šiek tiek buvo apdraskytas, daugiau kitų sužalojimų nepastebėjo. Šuo kažkiek su baime ir agresija reagavo į vyriškos lyties atstovus. Mano, kad jeigu šuo būtų sirgęs ir jo niekas nebūtų gydęs, jis savaime nebūtų pasveikęs. Nuo erkės įkandimo šuo gali susirgti babezioze. Gyvūnas be gydymo gali nustipti, todėl reikalingi specialūs veterinariniai medikamentai. Teigia, kad dėl įmitimo, alkio pojūčio šuo gyvo organizmo nenaudos savo maistui. Šuo galėjo kūdikį nešioti tik per grobio persekiojimo instinktą. Jeigu gyvūnas ilgai būna uždarytas, pririštas, neturi pakankamai dėmesio ir laisvės, todėl kartais iš narvo ištrūkęs gyvūnas būna neadekvatus. Jeigu šuo būtų tinkamai prižiūrimas, maitinamas, vedamas pasivaikščioti, tinkamai supažindintas su nauju šeimos nariu, šuniui ištrūkus iš voljero tokių pasekmių nebūtų buvę. Šiuo atveju buvo stoka šuns valdymo, elementarių taisyklių, nesuformuotų refleksų, kurie įgaunami gyvenimo eigoje. Tam tikri refleksai - nesąlyginiai yra įgimti, o sąlyginiai yra suformuojami gyvenimo eigoje. Šis šuo buvo nevaldomas, jis refleksų neturėjo. Mano, jog jis pirminės dresūros, kuri yra būtina, nebuvo praėjęs. Yra pirmas etapas - įsigyti gyvūną, antras - jį dresuoti. Jeigu nėra antro etapo, neturi būti ir pirmojo. Šiuo atveju šuo buvo visiškai laukinis. Dobermanai reikalauja labai daug dėmesio, su jais reikia daug dirbti, jeigu tokie šunys uždaryti jiems - blogai.

Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 64 nurodyta, kad M. G. gimė (duomenys neskelbtini). Jo motinas A. K., tėvas - A. G. (t. I, b. l. 102).

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-04-04 pateiktoje informacijoje apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nurodyta, kad A. K. šeima nebuvo ir nėra įrašyta į rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (t. I, b. l. 127-129).

Alkotesteriu 6810, prietaiso Nr. ARFL-0123, printerio Nr. ARFL -5030 nustatyta, kad 2017-03-22, 19.27 val., A. K. buvo blaivi (patikrinimo Nr. 1965) (t. I, b. l. 115).

Alkotesteriu Alcotest 7510, prietaiso Nr. ARCK-0019, spausdintuvo Nr. ARDD-5259, nustatyta, kad 2017-03-22, 19.37 val., A. G. neblaivumas 2,36 promilės (patikrinimo Nr. 1959) (t. III, b. l. 50).

Iš Daiktų apžiūros protokolo, fotonuotraukų nustatyta, kad apžiūrėti įvykio vietoje rasti ir paimti: vaikiškas vežimėlis, dvi pirštinės, dvi kepurės, megztukas. Ant vežimėlio kairio šono rastos dėmės, žemės. Ant dviejų kepurių, megztuko rastos dėmės, panašios į kraują (t. I, b. l. 65- 81).

Iš Daiktų apžiūros protokolo, fotonuotraukų nustatyta, kad apžiūrėjus vaiko apatinius rūbelius, ant jų rasta į kraują panašių dėmių (t. I, b. l. 82, 83-85).

Iš Daiktų apžiūros protokolo, jo priedų nustatyta, kad tarnybinio automobilio „Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) peržiūrėti vaizdo registratoriaus įrašai, kuriuose matomas nuo (duomenys neskelbtini) link bibliotekos ((duomenys neskelbtini)) šaligatviu bėgantis dobermanų veislės šuo, kuris įsikandęs už rūbų nešasi kūdikį. (t. I, b. l. 37-47).

Iš UAB „Nuaras“ 2017-04-10 rašto Nr. 17/31 nustatyta, kad 2017-03-22, apie 19 val., šuo vardu „Ramzis“, su poodine mikroschema Nr. 982000361712097, priklausantis A. G. išvežtas į gyvūnų globos namus „Nuaras‘. Apžiūrėjus šunį, nustatyta, kad jis nebuvo tinkamai prižiūrėtas. Jis buvo išliesėjęs, galimai maitintas netinkamu maistu, buvo nuplikimų ir kailio spalvos skirtumų, turėjo parazitų, skleidė nemalonų išmatų kvapą, ant priekinių kojų buvo matomos nedidelės žaizdos, galimai atsivėrusios dėl netinkamų laikymo sąlygų, tai yra guolio nebuvimo ir voljere apraizgytų įvairių aštrių spygliuotų vielų bei surištų pjūklo standinių. Šuo vengia vyrų bei staigaus rankos pakėlimo, bijo šaižių, aštrių garsų. Tinkamoje priežiūroje šuo priaugo svorio, tapo ramesnis ir ne toks išsigandęs. Šunį apžiūrėjusių veterinarijos gydytojų, dresuotojų nuomone šuo nekelia grėsmės žmonėms, todėl taikyti eutanaziją nėra tikslinga (t. II, b. l. 70- 80).

Iš pažymos apie gyvūno augintinio ženklinimą elektronine tapatybės nustatymo priemone (ETNP), šuns sveikatos pase nustatyta, kad 2014-01-31 paženklintas ETPN numeriu (duomenys neskelbtini) šuo „Ramzis“, gimęs 2013-11-06, dobermanų veislės, rudos spalvos. Jo savininkas A. G. (t. I, b. l. 93-97).

Iš Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017-03-31 rašto Nr. 59D4-(59.5)-116 nustatyta, kad vadovaujantis Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. A1-963 "Dėl Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), 43 punktu voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti. Teisės akruose nėra reglamentuota iš kokių medžiagų turi būtį įrengiamas voljeras, kuriame laikomas šuo, išskyrus tai, kad Taisyklių 21 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikymo vietos, ypač aptvarų, voljerų, įrengimui naudojamos medžiagos, laikymui ir priežiūrai naudojama įranga, prie kurių gyvūnai gali prisiliesti, neturi būti kenksmingos gyvūnams ir turi būti pritaikytos taip, kad jas būtų galima valyti ir dezinfekuoti, bei gyvūnų laikymo vietos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir prireikus dezinfekuojamos. (t. II, b. l. 88-89).

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2015-04-28 pranešime apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus Nr. 59PGG-2, jo tyrimo patikrinimo 2015-04-29 akte Nr. 59G1-108 nurodyta, kad pagal gautą informaciją, kad (duomenys neskelbtini), yra neprižiūrimas šuo 2015-04-29 buvo atliktas patikrinimas ir nuvykus į gyvūno laikymo vietą nustatyta, kad A. G. šuo yra išliesėjęs, laikomas netinkamomis sąlygomis, nepakankamai šeriamas, gyvūnas apatiškas, vangus garaže, kuriame nėra langų. Rastos maisto atsargos - 300 g Parling firmos pašaro. 2015-05-06 A. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 str., protokolas. 2015-05-08 A. G. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą pagal ATPK 110 str. 7 d. 1 p., paskirta 57 Eurų bauda (T. II, b. l. 95-108).

VMVT Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017-09-15 rašte Nr. 59D4-(59.5)-428 Dėl dobermanų veislės šuns laikymo nurodyta, kad pagal 2012-10-03 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. XI.-2271 antro skirsnio 6 straipsnio nuostatas kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. 2002-05-16 Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. 223 Dėl ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo 11 skyriaus 22 ir 23 punktuose nurodyta, kad gyvūnai, turi būti šeriami jų amžių ir rūšį atitinkančiais pašarais bei gauti pakankamai vandens; pašarų ir vandens kiekis turi patenkinti gyvūnų mitybos reikmes. Visi gyvūnai turi gauti pašaro jų fiziologines reikmes atitinkančiais laiko tarpais. Teisės aktas nenumato skiriamo pašaro ir vandens kiekio konkrečiai gyvūno rūšiai ar veislei. 2017-06-30 Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al- 763 patvirtintose Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių VIII skyriaus 42-44 punktuose nurodyta, kad voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti. Patalpos, voljero, narvo ar kitos laikymo įrangos, kuriuose laikomi šunys plotas turi atitikti šio teisės akto priede numatytas normas (t. II, b. l. 111-112).

Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2017-08-22 gautoje Lietuvos policijos mokyklos pateiktoje informacijoje apie elektros impulsinių prietaisų „Taser“ naudojimo ypatumus nurodyta, kad elektros impulsinių prietaisų „Taser“ naudojimo tvarka reglamentuota aktu „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 5-V-394 „Dėl Elektros impulsinių prietaisų „Taser naudojimo policijos veikloje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ išdėstytų nauja redakcija. Elektros impulsinių prietaisų „Taser“ naudojimo policijos veikloje taisyklių 8 p. nurodyta: „Prietaiso Taser užtaisas - vienkartinis užtaisas, kurį paveikus prietaiso „Taser“ siunčiamais elektros impulsais iššaunami du kontaktai su laidais. (t. II, b. l. 121-152).

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjo L. K. 2017-06-12 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2017-03-22 dieną 18.11 val. į A. K. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi I. K., pokalbio trukmė 52 sekundės. 2017-04-25 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad policijos pareigūnai dobermanų veislės šunį, kuris nešėsi nasruose įsikandęs kūdikį pastebėjo 18:08 val. Lyginant daiktų apžiūros protokolo ir išklotinės informaciją, matyti, kad I. K. paskambino A. K. po trijų minučių, kai dobermanų veislės šunį su kūdikiu nasruose pamatė policijos pareigūnai (t. II, b. l. 164, 165).

Iš UAB „Nuaras“ rašto nustatyta, kad 2017-03-22, apie 19 valandą, iš policijos gavus pranešimą dėl agresyvaus šuns, mirtinai sukandžiojusio 1 mėnesio kūdikį, buvo nustatyta, kad šuo yra ženklintas poodine mikroschema Nr: (duomenys neskelbtini), šuns šeimininkas A. G., gyvūno vakcinavimas atliktas 2015-02-18. Pagal mikroschemos numerį nustatyta papildoma informacija: 2014-10-05 šuo buvo pristatytas į gyvūnų globos namus J. Š., kuri atiduodama gyvūną įvardino jog neturi sąlygų jį laikyti. Šuns gimimo data 2013-11-06, todėl tuo metu jis buvo 11 mėnesių. Gyvūnas atrodė socialus, mokėjo keletą komandų, kūno sudėjimas normalus, įmitimas geras. Gyvūno ausys ir uodega jau buvo nukirptos. Būdamas jaunas šuo buvo labai aktyvus, kartais nevaldomas, dėl dresūros ir kontrolės bei disciplinos stokos. Tačiau agresijos požymių nepastebėta. Kaip ir dauguma šunų turėjo puikų sargavimo ir savisaugos instinktą. Šuo patekęs į globos namus palaipsniui puikiai adaptavosi, tai įrodo jo elgesys, sutardavo su darbuotojais, buvo lengvai išvedamas ir vedžiojamas. Todėl nebuvo svarstoma dėl gyvūno eutanazijos. Priešingai, gyvūną nuspręsta padovanoti, nes toks organizacijos pagrindinis tikslas. 2014-10-27 šuo „Ramzis“ buvo perduotas į laikiną globą ir 2017-12-19 naujam laikytojui I. P. (t. III, b. l. 187).

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo A. G. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis A. G. inkriminuoto nusikaltimo neneigia, jo parodymus patvirtina neprieštaringi ir vieni kitus papildantys nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.

Kaltinamojo A. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, nes jis, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 132 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Taigi kvalifikuojant veiką pagal BK 132 straipsnio 3 dalį būtina nustatyti ir veiką, ir padarinius, ir priežastinį ryšį tarp jų. Pačioje BK 132 straipsnio 3 dalies dispozicijoje expressis verbis numatyti tik padariniai – žmogaus mirtis. Tai reiškia, kad pripažįstant asmenį kaltu dėl šio nusikaltimo nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimą arba bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu, bet būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir, kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis.

Kiekvienam asmeniui galioja pareiga elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Ši teisinė pareiga nustatyta kaip reikalavimas elgtis tam tikru būdu arba kaip nurodymas tam tikru būdu nesielgti. Taigi specialių elgesio saugumo taisyklių ribos priklauso nuo konkrečios kilusios situacijos. Asmuo, įgyvendindamas savo teises, turi nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių – tai iš Konstitucijos (28 straipsnis) kylanti nuostata. Specialios elgesio saugumo taisyklės gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalinio) pobūdžio teisės aktais.

BK 137 straipsnio 3 dalis tam tikriems subjektams ar tam tikromis aplinkybėmis numato specialius, aukštesnius reikalavimus. Tokie reikalavimai paprastai kyla dėl ypatingų veiklos rūšių, kurios susijusios su didesniu pavojumi žmogaus sveikatai, todėl ir aukštesniais saugumo reikalavimais atsakingiems asmenims. Tam tikrų gyvūnų, tarp jų ir šunų, laikymas yra susijęs su pavojumi kitiems asmenims, kurie yra toje aplinkoje, todėl įstatymu ir kitais teisės aktais yra įtvirtintos šunų savininkų bei šunų laikytojų pareigos, siekiant pašalinti ar užkirsti kelią žalos padarymui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje yra nurodyta, jog rūpestingas ir apdairus savininkas visais atvejais privalo imtis visų reikiamų apsaugos priemonių kontroliuoti savo gyvūnų elgesį, kad užkirstų kelią neigiamoms pasekmėms atsirasti.

A. G. priklausantis dobermanų veislės šuo „Ramzis“ nepriskiriamas kovinėms ar kitokioms agresyvioms šunų veislėms (ši veislė neįrašyta į Valstybinės maisto ir veterinarijos direktoriaus įsakymu patvirtintą Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašą). Tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo gauta duomenų, kad minimas šuo anksčiau buvo namuose apkandžiojęs sugyventinės A. K. sūnų L. K. ir jam sukėlęs nenustatyto lygio sveikatos sutrikdymą. Teisme nustatyti duomenys patvirtino, kad šuns „Ramzio“ voljeras buvo pagamintas iš nepakankamai tvirtų ir saugių medžiagų bei nebuvo įrengtas taip, kad jame laikomas toks šuo, priklausomai nuo jo dydžio, negalėtų iš jo pabėgti. Tai patvirtina teismo nustatytos aplinkybės, kad prieš įvykį šuo buvo ne kartą pabėgęs iš voljero, pro šalį vaikščioję žmonės taip pat jo bijojo, nes matė, kad voljeras suręstas netinkamai ir šuo gali iš jo ištrūkti. Pats A. G. patvirtino, kad šuo „Ramzis“ buvo prasidraskęs voljere skyles, kurias jis užtaisydavo apraizgydamas vielomis. Svarbi aplinkybė ta, kad liudytojos A. K. ir visų jos trijų nepilnamečių vaikų parodymais nustatyta, kad voljere laikomas A. G. šuo „Ramzis“ išskirtinai agresyviai reaguodavo į naujagimį M. G., tik pamatęs vaiko vėžimėlį imdavo neįprastai daug lakstyti, loti, draskyti voljero tvorą ir duris.

Teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja, kad bendrą pareigą A. G. pagal įstatymo normas formaliai vykdė – jo šuo buvo patalpintas voljere, tačiau jis buvo suręstas iš nepakankamai tvirtų medžiagų ir nebuvo įrengtas taip, kad jame laikomas dobermanų veislės šuo, priklausomai nuo jo dydžio, aktyvaus charakterio ir jau ne kartą pasitaikiusių bandymų ištrūkti, negalėtų iš jo pabėgti. A. G., kuris ne kartą matė, kad šuo buvo pradraskęs voljero tvorą bei durų konstrukciją, turėjo numatyti, kad voljeras neįrengtas taip, kad negalėtų iš jo ištrūkti.

Jau anksčiau aptartos aplinkybės (šuns veislė, iki įvykio pasireiškęs jo agresyvumas) sudarė pagrindą šuns savininkui A. G. imtis išskirtinių saugumo priemonių dėl galimos gyvūno agresijos. Nepakankama saugumo priemonė – šuns uždarymas netinkamai įrengtame voljere, iš kurio toks šuo gali pabėgti, buvo pakankama ir pripažintina šiurkščiu neatsakingumu bei paminėtuose teisės aktuose nustatytų taisyklių nesilaikymu, kuris suponuoja nusikalstamą nerūpestingumą ir baudžiamosios atsakomybės taikymą šuns savininkui A. G. pagal BK 137 straipsnio 3 dalį.

A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi ir išgyvena dėl nusikalstamos veikos, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė mažamečiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

A. G. baustas administracine tvarka, (t. II, b. l. 104, t. III, b. l. 5-12), taip pat yra teistas ir teistumas neišnykęs, padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės buvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslus bus galima pasiekti A. G. paskyrus mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei numatytas bausmės vidurkis, realios bausmės vykdymą atidedant.

Civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje nepareikšti (t. I, b. l. 189).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, saugomi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate pagal 2017-04-26 kvitą B serija BBB Nr. 063273 (T. I, b. l. 87): megztuką, 2 kepures, 2 pirštines, paketą su 3 vielos gabalais, 2 šliaužtinukus, kūdikio apatinius marškinėlius, paketą su iššautomis iš elektros impulsinio prietaiso „Taser„ 3 adatėlėmis su laidais ir 5 konteinerio vartų dalimis – sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Vaikišką vežimėlį su uždangalu, apklotu, pagalve, mažu rankšluosčiu, vaikiškomis vilnonėmis kojinėmis, nedidele antklode grąžinti A. K..

Dobermanų veislės šuo „Ramzis“ Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas (BK 72 str. 1–3 d.).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės 2017-04-05 nutarimu A. G. į dobermanų veislės šunį „Ramzį“ (t. III, b. l. 74), naikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d. ir 5 d. 1 p., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir paskirti laisvės atėmimą trejiems (3) metams.

Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą (Lietuvos Respublikos 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554, įsigal. 2015-03-24 redakcija), A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nelaikyti šunų.

A. G. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, saugomus Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate pagal 2017-04-26 kvitą B serija BBB Nr. 063273 (T. I, b. l. 87): megztuką, 2 kepures, 2 pirštines, paketą su 3 vielos gabalais, 2 šliaužtinukus, kūdikio apatinius marškinėlius, paketą su iššautomis iš elektros impulsinio prietaiso „Taser„ 3 adatėlėmis su laidais ir 5 konteinerio vartų dalimis.

Vaikišką vežimėlį su uždangalu, apklotu, pagalve, mažu rankšluosčiu, vaikiškomis vilnonėmis kojinėmis, nedidele antklode grąžinti A. K..

Dobermanų veislės šunį „Ramzį“ Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės 2017-04-05 nutarimu A. G. į dobermanų veislės šunį „Ramzį“, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.