Panevėžio apygardos teismo nutartis

2025-10-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-137-581/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-21
Bylos Nr.
eAN2-137-581/2025
Teisminio proceso Nr.
4-14-3-00056-2025-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eAN2-137-581/2025
Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00056-2025-2Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininko A. M. 2025 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – bauda 170 Eur ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, R. S. skirta administracinio poveikio priemonė – bauda 170 Eur ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui. R. S. nubaustas už tai, kad 2025 m. kovo 23 d., 09.37 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi (toliau – Skundžiama nutartis) R. S. skundas netenkintas ir Institucijos 2025 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

3. Panevėžio apygardos teisme gautas R. S. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Skundžiamą nutartį ir pakeisti Institucijos 2025 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir palikti R. S. paskirtą administracinę nuobaudą – baudą 170 Eur, tačiau neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 mėnesiui. Apeliaciniame skunde cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtos nutartys administracinių nusižengimų bylose, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai, ANK straipsniai ir nurodyti šie esminiai argumentai:

3.1. R. S. pripažįsta savo kaltę, tačiau prieš atliekant lenkimą jis įvertino, jog kelyje nėra daug automobilių ir eismas nebuvo intensyvus. R. S. važiavo leistinu greičiu, o prieš jį važiavęs automobilis judėjo lėčiau. Prieš lenkimą įsitikino, kad lenkimą ribojančių ženklų ir kelio ženklinimo nebuvo. Pradėjus lenkimą ir išvažiavus į priešingą eismo juostą, galimai lenkiamas automobilis šiek tiek padidino greitį, dėl to lenkimo kelias pailgėjo. Tačiau net ir darant ilgesnį lenkimą nebuvo matyti (galimai R. S. nepastebėjo) kelio ženklo ribojančio tokį veiksmą. Po kelių valandų grįžęs į lenkimo pradžios vietą pamatė, kad kelio ženklas, ribojantis lenkimą buvo iš dalies nusuktas nuo važiuojamosios kelio dalies ir buvo išblukęs. Toks kelio ženklas nebuvo informatyvus ir neatkreipė R. S. dėmesio, kas galimai prisidėjo prie situacijos netinkamo įvertinimo;

3.2. lenkimo metu R. S. taip pat vadovavosi kelio ženklinimu ir lenkimo manevrą taip pat manė, kad užbaiginėjo, kol nebuvo prasidėjusi ištisinė juosta, ribojanti lenkimą ir nusakanti draudžiamojo kelio ženklo galiojimo ribą. Manė, kad lenkimą užbaigė tinkamai;

3.3. formaliai galima vertinti, kad lenkimas buvo atliktas sankryžoje, tačiau lenkimas buvo atliktas labai skirtingos reikšmės kelių susikirtime (kur magistralinis kelias (duomenys neskelbtini) susikerta su šalutiniais žvyruotais keliais), kur eismas šalutiniu keliu mažai tikėtinas. Jeigu iš šalutinio kelio būtų važiavęs automobilis, tai šis būtų sustojęs prie pagrindinio kelio ir R. S. būtų turėjęs galimybę jį pamatyti bei nebaigęs lenkimo grįžti į savo eismo juostą;

3.4. padarytas nusižengimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, nepadarė žalos kitų asmenų turtui ir sveikatai, pareigūnai nenustatė jokių R. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o buvo nustatytos lengvinančios aplinkybės, nes jis sąžiningai galisi dėl padaryto pažeidimo. Nė vienas vairuotojas nebuvo priverstas staigiai stabdyti arba keisti važiavimo kryptį ir/ar kaip kitaip nebuvo sutrikdytas eismas ar eismo dalyvių dėmesys;

3.5. nesutinkama su Skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, kad R. S. padarė šiurkštų KET 140.1 punkte nurodytų reikalavimų pažeidimą, sukėlė didelę eismo įvykio kilimo riziką, pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, nes sankryža pati savaime yra pavojingesnė vieta kelio ruože. Vienokia situacija ir pasekmės gali kilti darant lenkimą intensyvaus eismo metu, judriose gatvėse ir kitokios pasekmės kai lenkimas daromas nuošaliose vietose, ne intensyvaus eismo metu. Tokios situacijos turi būti atskirtos bylas nagrinėjančių teismų ir pagal tai individualizuotai skiriamos nuobaudos;

Žemesnės instancijos teismas

3.6. apylinkės teismas privalėjo nustatyti, kad vienu metu buvo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai (vienu metu ar paeiliui padaryti keli grėsmę eismo saugumui keliantys eismo taisyklių pažeidimai). R. S. padarė tik vieną pažeidimą. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas privalėjo įrodyti, kad buvo sukelta pavojinga situacija. Tačiau to nepadarius apylinkės teismas turėjo arba nutraukti bylą, arba skiriant nuobaudą, ją taikyti švelnesnę ir neskirti teisės vairuoti atėmimo;

3.7. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada apie pavojingumą yra grįsta tik prielaida, o ne faktinėmis ginčo aplinkybėmis ir bylos įrodymais. Byloje nebuvo apklaustas kitas vairuotojas, kuris vairavo aplenktą transporto priemonę, todėl byloje nebuvo surinkta patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadas, jog R. S. atliktas lenkimas sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams ar turėjo įtakos kitų eismo dalyvių elgesiui ir jų dalyvavimui eisme;

3.8. teisė vairuoti transporto priemonę R. S. yra reikalinga darbui ir pajamų gavimui. Šiuo metu R. S. gaunamos darbo pajamos užtikrina tiek jo šeimos pragyvenimą, tiek finansinės paramos teikimą savo mamai, kuri šiuo metu yra be darbo. Be to, turėdamas galimybę vairuoti automobilį jis gali pasirūpinti ir kitų savo artimųjų tinkamu sveikatos užtikrinimu, nes (duomenys neskelbtini) mieste gyvena jo senelis, kurį prireikus vežioja pas gydytojus konsultacijoms ir įvairiems tyrimams. Jo darbo funkcijos apima ir dalyvavimą Ukrainos rėmimo veikloje, nes dirba su (duomenys neskelbtini) gynybos komitetu.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos viršininko įgaliotas atstovas A. M. su apeliaciniame skunde nurodytu prašymu nesutinka. Atsiliepime nurodyta, kad apylinkės teismas ir Institucija įvertino, kad šioje byloje esančios aplinkybės sudaro kompleksą faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių asmens naudai. Įvertinta, kad R. S. yra dirbantis, jo įmonės veikla susijusi su (duomenys neskelbtini) valstybe, darbo vietoje charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi senyvo amžiaus asmeniu. Įvertinta, kad kitas automobilis lenktas sankryžoje, kur pagrindinis magistralinis kelias (duomenys neskelbtini) susikerta su šalutiniais žvyruotais keliai, t. y. labai skirtingos reikšmės kelių susikirtime, kur eismas šalutiniu keliu mažai tikėtinas, bei tai, kad turėjo galimybę matyti, jog tuo metu jame nebuvo kitų transporto priemonių. Buvo nuspręsta, kad asmens padarytas pažeidimas pasižymėjo žymiai mažesniu tokio pobūdžio nusižengimų pavojingumu. Įvertinta, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o padarytas nusižengimas nesukėlė neigiamų pasekmių ir nepadarė žalos kitų asmenų turtui ir sveikatai. Tačiau įvertinta ir tai, kad padarytas KET pažeidimas, susijęs su draudimu lenkti sankryžose pagrindiniame kelyje, priskirtinas prie pavojingų ir grubių pažeidimų, už kurių padarymą įstatymo leidėjas nustatė griežtesnę administracinę atsakomybę. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nėra ginčijama R. S. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Su padarytu administraciniu nusižengimu ir paskirta administracine nuobauda – bauda 170 Eur R. S. sutinka, tačiau prašo neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje nagrinėja jo ribose.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, Skundžiama nutartimi, Institucijos 2025 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir juose nurodytais jų priėmimo motyvais, įvertinęs pateikto apeliacinio skundo ir Institucijos atstovo atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

8. Pažymėtina, kad pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju Institucijos 2025 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinus aplinkybes, kad padarytu administraciniu nusižengimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų sveikatai ar turtui, kad administracinis nusižengimas padarytas skirtingos reikšmės kelių susikirtime, kur eismas šalutiniu keliu yra mažiau tikėtinas, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones R. S. yra reikalinga darbinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime, pasirūpinant priežiūros reikalingas šeimos nariais ir artimais giminaičiais, be to, nenustačius pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sumažintas skiriamos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nuo 3 iki 1 mėnesio. Nors R. S. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės, tačiau prašydamas neskirti jam administracinio poveikio priemonės, pateikia argumentus, kurie pasako jo patvirtina, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra mažiau pavojingas už kitus tokio pobūdžio rūšinius administracinius nusižengimus. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas argumentais, kurie jau buvo įvertinti ne tik priimant Institucijos 2025 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ir Skundžiamą nutartį. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad prieš atlikdamas lenkimo manevrą R. S. įsitikino, kad nėra šį veiksmą atlikti draudžiančių kelio ženklų ir kelio ženklinimo, kad automobilių eismas nebuvo intensyvus, kad dėl lenkiamo automobilio galimai padidinto greičio galėjo pailgėti lenkimo kelias, kad nepadaryt žala kitiems eismo dalyviams, nepaneigia administracinio nusižengimo padarymo fakto. Be to, Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas pagrįstai kritiškai vertino ir R. S. nurodytas aplinkybes dėl neva išblukusių ir sunkiai matomų kelio ženklų, įspėjančių apie artėjančią sankryžą su šalutiniu keliu ir lenkiamo automobilio galimai padidinto greičio (Skundžiamos nutarties 23 punktas). Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad R. S., atlikdamas lenkimo manevrą, be kita ko, sankryžoje, privalėjo būti atidus, matyti visus kelio ženklus ir šį manevrą atlikti saugiai, o to nepadaręs, sukėlė pavojų ne tik sau, tačiau ir kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju nuo paties R. S. nepriklausančių aplinkybių buvo išvengta didesnių neigiamų padarinių. Todėl pakartotinis padaryto KET reikalavimų pažeidimo aplinkybių nurodymas apeliaciniame skunde, kuomet šios aplinkybės jau buvo įvertintos tiek Institucijos, tiek ir apylinkės teismo, nesudaro pagrindo šių aplinkybių vertinti iš naujo ir laikyti dar labiau išskirtinėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme.

9. Skundžiamoje nutartyje įvertintos aplinkybės dėl R. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės galimų kilti nepatogumų jo darbinėje veikloje, asmeniniame gyvenime. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad R. S. galimai patirs nepatogumus, susijusius su turimos specialiosios teisės netekimu, tačiau kaip ir nurodyta Skundžiamoje nutartyje, šie nepatogumai truks neilgą laiką, o dėl jų R. S. turima darbinė veikla ir įsipareigojimai šeimai netaps neįmanomi įgyvendinti. Kaip ir teisingai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Be to, apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į paties R. S. elgesį, o būtent į jo praeityje padarytus administracinius nusižengimus, kurie susiję su KET reikalavimų pažeidimais. Svarbu ir tai, kad po aptariamo administracinio nusižengimo padarymo, R. S. 2025 m. balandžio 15 d. padarė dar vieną administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje (vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje). Ši aplinkybė patvirtina R. S. atsainų požiūrį į jam skiriamas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones.

10. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad atliekant lenkimo manevrą, kiti eismo dalyviai – vairuotojai nebuvo priversti staigiai stabdyti arba keisti važiavimo kryptį ir/ar kaip kitaip nebuvo sutrikdytas eismas ar eismo dalyvių dėmesys, todėl apylinkės teismas, nenustatęs šių aplinkybių, privalėjo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Šiuos apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju R. S. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad lenkė vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti, t. y. nesilaikė KET 140.1 punkto reikalavimų (Lenkti draudžiama: sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“). ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra numatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas, o R. S. nubaustas už šio straipsnio dispozicijoje numatytą vieną alternatyvią veiką – lenkimą draudžiamoje vietoje, kuri padaroma vien lenkimu draudžiamoje vietoje, nereikalaujant konkrečių tokio pažeidimo padarinių. Administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visuma nekelia abejonių dėl R. S. kaltės, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Savo kaltės neginčija ir pats R. S., o apeliaciniame skunde pateikti argumentai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sukelta kitų neigiamų padarinių, padaryto administracinio nusižengimo neleidžia vertinti kaip dar mažiau pavojingo nei tai nustatė Institucija ir apylinkės teismas.

11. Vadovaujantis išdėstytu, daroma išvada, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartį nepakeistą ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė