Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-83-716/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-16
Bylos Nr.
1-83-716/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-130249-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
K. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-83-716/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-130249-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui,kaltinamajam K. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, vedęs, dirbantis, teistas 2016 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. V. mušdamas sukėlė skausmą šeimos nariui, t. y. jis 2017 m. birželio 17 d. apie 23.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su sutuoktine M. V. vieną kartą rankos kumščiu sudavė smūgį pastarajai į burnos sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai M. V. fizinį skausmą.

K. V. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad buvo konfliktas, tačiau smūgio nebuvo. Jo žmona stovėjo tarpduryje. Jis norėjo šią patraukti, kad praeitų. Smūgio nesudavė. Jis norėjo už peties nustumti, patraukti nuo kelio. Jis norėjo išeiti iš virtuvės. Konfliktas kilo dėl to, kad žmona nesaugojo jai nupirkto telefono. Jie susibarė, jam norėjosi, kad jo dovanotas daiktas būtų vertinamas. Alkoholis jo elgesio neįtakojo, jis nebuvo girtas, tik lengvai apsvaigęs. Jis išėjo, nes nenorėjo turėti reikalų su policija.

Nukentėjusioji M. V. teisme parodė, kad vyrą parvežė namo iš įmonės vakarėlio. Šis buvo neblaivus. Jie buvo virtuvėje ir susipyko dėl telefono. Vyras griebė telefoną, o ji norėjo išimti savo SIM kortelę. Jie susistumdė. Jai atrodo, kad tai buvo kambaryje. Ji bandė atimti telefoną. Ji pasakė, kad kvies policiją. Vyro mama juos išskyrė. Policiją ji iškvietė iš močiutės telefono. Mama K. V. išsivedė iš namų. Ji kvietė policiją dėl stumdymosi, kad nebūtų tolimesnio smurto. Ji tiksliai negali pasakyti, ar smūgis buvo kumščiu, ar delnu. Ji pajuto tą smūgį. Galimai susistumdžius jai vyras pataikė į dantis. Galėjo būti kumštis, galėjo būti delnas. Konfliktą įtakojo alkoholis. Kai vyras būna blaivus, jie puikiai sutaria.

Liudytoja S. E. teisme parodė, kad moterį atpažįsta, ši matyta. Jai teko vykti į Dzūkų g. Šiuo metu aplinkybių nepamenu. Tyrimo metu sakė teisybę, jog 2017-06-17 patruliuojant kartu su D. D. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėją moterį muša vyras, bute yra mažamečiai vaikai. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja M. V., kuri paaiškino, kad jos sutuoktinis konflikto metu sudavė jai ranka į veido sritį, sakė, kad skauda dantis, jokių mėlynių ar nubrozdinimų, paraudimo ant veido nesimatė. M. V. pasakė, kad jos vyras išėjo iš buto, kur konkrečiai pastarasis išėjo, ji pasakyti negalėjo, kadangi nežinojo. M. V. pasakė, kad vaikai smurto nepatyrė.

Liudytoja S. J. teisme parodė, kad M. ir K. pradėjo bartis dėl telefono. K. buvo išgėręs, reikalavo atiduoti telefoną, bet M. telefono neatidavė. Jie virtuvėje susistumdė. Ji tuo metu stovėjo koridoriuje. K. su mama išėjo. M. iškvietė policiją. Konflikto metu K. „rėžė“, t. y. sudavė M. ir pataikė. Šiuo metu K. pasikeitė, alaus mažiau geria, rūpinasi vaikais. K. reikėtų gydytis dėl alkoholio vartojimo. Tyrimo metu sakė tiesą, kad K. kumščiu sudavė smūgį M. į burną.

Liudytoja B. V. teisme atsisakė duoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Iš pareiškimo matyti M. V. pranešimas apie tai, kad 2017 m. birželio 17 d., apie 23.00 val., K. V., būdamas neblaivus, ją mušė, smūgis buvo į dantis (b. l. 2).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, jog 2017 m. birželio 17 d., apie 23.27 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją muša vyras. Smurtą patyręs asmuo - M. V.. Įvykio vietoje nustatyta, jog K. V. smurtavo prieš M. V., ranka smūgiavo į dantis (b. l. 4 - 6).

Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip M. V. kvietė policiją, nes mušė vyras (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad K. V. konflikto metu su sutuoktine M. V. vieną kartą šiai ranka sudavė į burnos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokią tiesą byloje patvirtina įrodymų analizė ir tarpusavyje sutampančių duomenų visuma, atsispindinti nukentėjusiosios M. V. ir liudytojų parodymuose, pareigūnų surašytame tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusiosios pareiškime policijos pareigūnams ir garso įrašo apžiūros protokole.

K. V. nepripažino sudavęs smūgį nukentėjusiajai ir teisme teigė, kad konflikto metu siekdamas pasišalinti stūmė M. V. į petį norėdamas praeiti. Tyrimo metu kaltinamasis taip pat neigė sudavęs smūgį nukentėjusiajai, tačiau nurodė, kad viena ranka sugriebė M. V. už kaklo šono, bandė ją patraukti nuo savęs. Teismas pastebi, kad tokie kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs ir prieštaringi lyginant juos tarpusavyje. Tuo tarpu tiek nukentėjusioji M. V., tiek liudytoja S. J. tyrimo metu savo parodymuose nurodė ir teisme nuosekliai patvirtino, kad kilus konfliktui dėl telefono K. V. vieną kartą smūgiavo M. V. ir pataikė į burnos sritį. Teisme apklausta liudytoja S. E. patvirtino, kas atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą ji bendravo su pranešėja M. V., kuri paaiškino, kad jos sutuoktinis konflikto metu sudavė jai ranka į veido sritį. Būtent toks faktas užfiksuotas jos kaip pareigūnės surašytame tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Skambindama Bendruoju pagalbos centro telefono numeriu nukentėjusioji nurodė, kad sutuoktinis ją muša, o ne stumdo. Tokiu būdu, oriešingai nei kaltinamojo parodymai, visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama K. V. neteisėtai veikai atskleisti ir jo kaltei pagrįsti, kuo remiantis teismas pripažįsta jį kaltų dėl neteisėtos tyčinės veikos padarymo.

K. V. veiksmai atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, nes kaltininkas tyčia mušė ir sudavė smūgį savo sutuoktinei, t. y. šeimos nariui, tuo sukėlė fizinį skausmą ir padarė jai įstatymo numatytas pasekmes.

K. V. į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b. l. 41). Jis gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2010 m. gruodžio 27 d. iki 2011 m. sausio 5 d., jam diagnozuoti adaptacijos sutrikimai (b. l. 42). Specialisto išvadoje nurodyta, jog tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad K. V. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 45). Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad K. V. yra pakaltinamas ir būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

K. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. K. V. neigė alkoholio įtaką jo veiksmams, tačiau iš nukentėjusiosios ir liudytojos S. J. parodymų teismas suformavo pagrįstą įsitikinimą, kad K. V. elgesys ir veiksmai įvykio metu buvo sąlygoti dėl išgerto alkoholio, kas akivaizdžiai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta atskomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad K. V. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Pagrindo atleisti K. V. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, K. V. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. K. V. būdamas kartą teistas už analogišką veiką, tuo metu būdamas neatlikęs jam skirtos bausmės ir teistumui neišnykus vėl padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstamai smurtavo šeimoje prieš tą pačią nukentėjusiąją. K. V. baustas administracine tvarka baustas (b. l. 47 – 51), yra dirbantis, vedęs ir toliau gyvena su nukentėjusiąja šeimoje, pakeitė elgesį, rūpinasi mažamečiais vaikais, teismui išreiškė sutikimą priverstiniam jo gydymui. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltininko ir nuketėjusiosios tarpusavio santykius, K. V. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti pakartotinai paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę su griežtais įpareigojimais, kurie privertų nuteistąjį tinkamai kontroliuoti savo elgesį ir nebenusikalsti ateityje.

Kaltinamajam tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos Dzūkų g. 19 - 15, Vilnius) – kaip tinkamai įgyvendinanti savo paskirtį paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – 1 kompaktinis diskas su įrašu – paliktinas saugoti su bylos medžiaga.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu K. V. įpareigoti pirmus 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinį diską su įrašu palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas