- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-04-15
- Bylos Nr.
- 1A-122-557-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Linas Pauliukėnas, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- A. S., A. Č.
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus, teisėjų Stasio Valužio ir Lino Pauliukėno,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nuosprendžiu taip pat nuteistas A. Č., tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. sausio 3 d. apie 23.30 val., veikdamas bendrininkų grupe su A. Č., prie vaikų darželio, esančio Debreceno g. 43, Klaipėdos m., pasivijo R. P., A. Č. stovint už nukentėjusiosios nugaros ir stebint aplinką, kad niekas nepamatytų, R. S. išplėšė iš R. P. rankos 80 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 400 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Samsung X520” su 10 Lt vertės „Tele 2 Pildyk“ kortele, 30 Lt vertės piniginė su 8 Lt grynųjų pinigų, 15 Lt vertės kosmetinė su 30 Lt vertės blakstienų tušu, 100 Lt vertės kvepalai „Naomi Campbell“, 10 Lt vertės lūpų blizgesys, 50 Lt vertės „Akropolio“ dovanų kuponas, 4 Lt vertės rinkinys su dantų kristaliukais, 8 Lt vertės dėžutė šokoladinių saldainių, 12 Lt vertės šampano butelis „Alita“, raktų ryšulys su pakabuku, bendros 19 Lt vertės. Po to A. Č., viena ranka užspaudęs R. P. burną, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, nuo rankos pagrobė dvi sidabrines apyrankes, bendros 110 Lt vertės. Viso nuteistieji pagrobė nukentėjusiajai priklausančio turto už 922 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, jog visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, augina mažametį vaiką.
Teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti – perkvalifikuoti nuteistojo A. S. veiką pagal BK 178 str. 2 d. ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis A. Č. ir jo gynėja prašė dėl apeliacinio skundo priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nustatydama apeliacinio skundo ribas, kolegija pažymi, kad teisingos bausmės paskyrimas pirmiausia sietinas su tinkamu nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimu, nes bausmės ribas apibrėžia būtent specialiosios BK dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija (BK 54 str. 1 d.). Spręsdama apeliaciniame skunde iškeltą bausmės švelninimo klausimą, kolegija, atsižvelgdama į apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytą nuteistojo A. S. ir jo gynėjo prašymą perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 2 d. ir dėl to atitinkamai sušvelninti bausmę, laiko galimu spręsti ir nuteistojo A. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimą.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 str. 1 d.). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo - objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 str. nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. BK nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas - bendrininkų susitarimo ribų peržengimas (kasacinė byla Nr. 2K-103/2008).
Pagal BK 180 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimo metu fizinis smurtas naudojamas kaip turto užvaldymo priemonė. Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, tikslas – svetimo materialaus turto užvaldymas ir pasisavinimas. Veika kvalifikuojama pagal BK 180 str. tuo atveju, kai nusikalstamas sumanymas pagrobti turtą kyla iki smurto panaudojimo arba jo panaudojimo metu. O tais atvejais, kai sumanymas pagrobti turtą kaltininkui kyla panaudojus smurtą, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos – sveikatos sutrikdymas ir vagystė. Nustatydamas nusikalstamo sumanymo turinį, teismas privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas.
Plėšimo sąvoka yra sudėtinė, iš dalies sujungianti svetimo turto pagrobimo ir nusikaltimo žmogui požymius. Esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau tik nesmurtinis (nenaudojamas nei fizinis, nei psichinis smurtas bei kitaip neatimama galimybė nukentėjusiajam priešintis) svetimo turto pagrobimas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą, kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Pagal teismų praktiką svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą iš nukentėjusiojo rankų ir jį užvaldant paprastai kvalifikuojamas kaip vagystė, jeigu prieš tai nebuvo veiksmų, atitinkančių psichinio smurto požymius. Tačiau jei prieš užvaldant turtą arba turto užvaldymo metu nukentėjusysis rankomis ar kūnu pastumiamas, tokia veika priklausomai nuo konkrečių aplinkybių (stūmimo jėgos, padarinių) jau gali atitikti plėšimo nusikaltimo požymius, nes stūmimas gali būti pripažintas viena iš fizinio smurto panaudojimo formų. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. S. ir A. Č. padarė plėšimą, o būtent - jie veikdami bendrininkų grupėje, prie vaikų darželio, esančio Debreceno g. 43, Klaipėdoje, pasivijo R. P., A. Č. stovint už nukentėjusiosios nugaros ir stebint aplinką, kad niekas nepamatytų R. S. išplėšė iš R. P. rankos rankinę. Po to, A. Č. viena ranka užspaudęs R. P. burną, kad pastaroji nešauktų ir tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, nuo rankos pagrobė dvi sidabrines apyrankes. Tokiu būdu A. S. ir A. Č., veikdami bendrininkų grupėje, atėmę galimybę nukentėjusiajai priešintis, viso pagrobė R. P. priklausančio turto už 922 Lt.
Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose ištirtus įrodymus kolegija mano, kad byloje nėra surinkta objektyvių, patikimų ir nenuginčijamų įrodymų, jog nuteistasis A. S. pagrobė R. P. turtą plėšimo būdu. Pripažindamas A. S. kaltu pagal BK 180 str. 1 d., apylinkės teismas padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas, nepatvirtintas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Nuteistasis A. S. parodė, kad 2009-01-03 susitiko su A. Č., eidami Debreceno gatve, pamatė merginą, kurią nutarė apiplėšti. Su A. Č. sutarė paimti tik rankinę, daugiau jokių daiktų. Jis, priėjęs prie merginos iš už nugaros, ištraukė jai iš rankų rankinę ir nubėgo link Debreceno gatvės. A. Č. atbėgo iš paskos. A. Č. jam nieko nesakė, kad apiplėšimo metu nusegė merginai nuo rankos grandinėlę, o jis A. Č. nesakė, kad iš merginos rankinės paėmė mobilų telefoną. Rankinėje rado piniginę, mobilų telefoną, šampano, saldainių, raktus, kosmetinę, kvepalus. Visus rastus daiktus išmetė ir paėmė tik telefoną. A. Č. iš rankinės nieko nepaėmė. Apžiūrėję rankinę ją numetė.
Nuteistasis A. Č. teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2009 m. sausio mėnesio pradžioje jis su A. S. ėjo link Debreceno g., Klaipėdoje, kai pamatė priešais ateinančią merginą, kuri ant peties nešėsi didelę raudonos spalvos rankinę. Jis sugalvojo ir pasiūlė A. S. pagrobti rankinę, nes tikėjosi joje rasti pinigų ir mobilaus ryšio telefonų. A. S. sutikus su jo pasiūlymu, jie pribėgo prie merginos iš nugaros pusės. A. S. sugriebė už rankinės ir pastarąją išplėšė, o jis tuo metu stovėjo už merginos nugaros ir dairėsi, kad jų kas nors nepamatytų. A. S. pagriebęs rankinę pabėgo, o jis, pastebėjęs ant merginos rankos dvi grandinėles, sugalvojo pagrobti dar ir grandinėles, todėl užspaudęs iš nugaros pusės ranka merginai burną, kad pastaroji nešauktų, kita ranka nuėmė abi grandinėles ir įsidėjo į striukės kišenę. Po to jis nubėgo paskui A. S. ir abu įėjo į Debreceno g., Klaipėdoje, esančio penkių aukštų gyvenamo namo laiptinę, kur apžiūrėjo rankinės turinį. Jis matė, kad rankinėje buvo raktai, kosmetinė, piniginė, kurioje buvo apie 10 Lt smulkiomis monetomis, butelis šampano, dėžė saldainių, raktas su pakabuku. Jis iš rankinės jokių daiktų neėmė, o kokius daiktus iš rankinės paėmė A. S. - nepamena. Jis nematė, ar rankinėje buvo mobilusis telefonas, A. S. apie mobilaus ryšio telefoną jam nieko nesakė ir jo nerodė. Rankinę numetė po laiptais lauke. Pamatęs, jog grandinėlės, nusegtos nuo merginos rankos, yra sidabrinės ir nieko vertos, išmetė pastarąsias netoli to paties namo.
Nukentėjusioji R. P. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad eidama pėsčiųjų taku išgirdo iš nugaros kažką atbėgant. Vienas iš kartu pribėgusių vaikinų vienu truktelėjimu išplėšė rankinę iš jos rankų ir iškart pabėgo, jo nespėjo net pamatyti. Kitas vaikinas ranka uždengė jai burną, apžiūrėjo kišenes ir nusegė apyrankes. Ji buvo išsigandusi, nespėjo pasipriešinti.
Nurodyti tarpusavyje iš esmės sutampantys nuteistųjų A. S. ir A. Č. bei nukentėjusiosios R. P. parodymai leidžia teigti tik tai, kad nuteistieji buvo sutarę įvykdyti atvirą R. P. rankinės pagrobimą ir tuo tikslu pasiskirstė vaidmenimis: A. Č. turėjo stovėti už nukentėjusiosios nugaros ir stebėti aplinką, kad niekas nepamatytų, o A. S. turėjo betarpiškai įvykdyti planuotą atvirą rankinės vagystę. Šį sumanymą nuteistieji pilnai įvykdė. Tuo tarpu patikimai tvirtinti, kad iki tol, kol A. S. išplėšė iš nukentėjusiosios rankų rankinę, jį ir A. Č. siejo susitarimas R. P. turtą pagrobti plėšimo būdu, nėra pamatuoto pagrindo. Jeigu nuteistuosius būtų siejęs susitarimas įvykdyti plėšimą, t. y. nukentėjusiosios turtą pagrobti panaudojus fizinį ar psichinį smurtą, neabejotinai A. S. veiksmai būtų kitokie: jis, išplėšęs rankinę, būtų nenubėgęs, o laukęs, kol A. Č. apžiūrės nukentėjusiąją ir pagrobs pas ją esančius kitus vertingus daiktus, taip sudarydamas dar labiau nukentėjusiąją bauginančią aplinką tamsiu paros metu. Gi jau minėti nuteistųjų ir nukentėjusiosios parodymai sako ką kita. Tiek nuteistasis A. Č., tiek nukentėjusioji patvirtino A. S. parodymus, kad rankinę iš nukentėjusiosios jis išplėšė vienu truktelėjimu ir po to iškart nubėgo, t. y. prieš nukentėjusiąją jokio smurto nenaudojo ir nematė, ką po to veikė A. Č.. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad pirma iš jos buvo išplėšta rankinė, o tik po to kitas vaikinas ranka užspaudė burną ir apieškojo, t. y. A. Č. smurtą prieš nukentėjusiąją panaudojo, kai A. S. nubėginėjo su pagrobta rankine. Byloje taip pat nėra duomenų, paneigiančių A. Č. nurodytą aplinkybę, kad jis A. S. nesakė, kad iš nukentėjusiosios dar pagrobė apyrankes, t. y. po nusikaltimo įvykdymo A. S. taip pat nesužinojo apie A. Č. plėšimo būdu pagrobtas apyrankes. Taigi A. S., nematydamas A. Č. plėšimo veiksmų bei A. Č. nuo jo nuslėpus šį faktą, neturėjo jokios galimybės pritarti savo bendrininko veiksmams apiplėšiant R. P..
Esant išdėstytoms aplinkybėms kolegija laiko patikimai nustatytu, kad nuteistasis A. S. atvirosios vagystės būdu, o nuteistasis A. Č. plėšimo būdu, iš anksto tarpusavyje susitarę ir bendrai veikdami, pagrobė R. P. turtą sekančiomis aplinkybėmis: A. S. ir A. Č., iš anksto tarpusavyje susitarę įvykdyti atvirą R. P. rankinės pagrobimą ir bendrai veikdami, prie vaikų darželio, esančio Debreceno g. 43, Klaipėdoje, pasivijo nukentėjusiąją R. P., A. Č. stovint už nukentėjusiosios nugaros ir stebint aplinką, kad niekas nepamatytų, A. S. išplėšė iš R. P. rankos rankinę ir nubėgo. A. Č. viršydamas susitarimą su A. S. įvykdyti atvirą svetimo turto pagrobimą, įvykdė plėšimą - A. S. nubėgus, viena ranka užspaudęs R. P. burną, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, nuo rankos pagrobė dvi sidabrines apyrankes.
Tuo būdu apylinkės teismas, skundžiamame nuosprendyje neteisingai išsiaiškinęs A. S. tyčios turinį, dinamiką ir kryptingumą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir netinkamai kvalifikavo jo veiką pagal BK 180 str. 1 d. kaip plėšimą. Nuosprendis keičiamas, nuteistojo A. S. veiką kvalifikuojant pagal BK 178 str. 2 d. kaip atvirą svetimo turto pagrobimą. Nuteistojo A. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. kaip plėšimas esant vykdytojo ekscesui bendrininko A. S. atžvilgiu.
Perkvalifikavus A. S. veiką pagal BK 178 str. 2 d., iš naujo sprendžiamas ir bausmės už šią veiką skyrimo klausimas. Sprendžiant šį klausimą teisėjų kolegija remiasi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais (A. S. šio nusikaltimo padarymo metu teistas nebuvo, tačiau po to teismo teistas ne kartą už tokio pat pobūdžio nusikalstamas veikas ir šiuo metu atlikinėja ankstesniais nuosprendžiais paskirtą laisvės atėmimo bausmę, padarė tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą), atsižvelgia į tai, kad nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuteistasis A. S. visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi, savanoriškai atlygino padarytą žalą, viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Nors nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d., yra apysunkės (šių straipsnių sankcijoje nustatyta griežčiausia bausmė laisvės atėmimas iki šešerių metų), tačiau šiuo nuosprendžiu, lyginant su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nustatyta, kad A. S. smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo ir tokio tikslo neturėjo, kas daro A. S. veiką mažiau pavojinga, todėl kolegija laiko galimu, priimant dėmesin ir aplinkybę, kad nuteistasis augina mažametę dukrą, paskirti nuteistajam A. S. už nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., tokios pat rūšies, tačiau mažesnio dydžio bausmę, kokią paskyrė pirmosios instancijos teismas, t. y. laisvės atėmimą 2 metams, skiriant bausmę atlikti pataisos namuose.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 331 str.,
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti.
Nuteistojo A. S. veiką perkvalifikuoti iš BK 180 str. 1 d. į BK 178 str. 2 d., ir paskirti A. S. už šį nusikaltimą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009-12-10.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.