- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-18
- Bylos Nr.
- e2-439-490/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02028-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Ieškovas
- J. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Atsakovas
- M. M.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė
institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aistei Ulickienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui M. M. dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, dalyvaujantis byloje asmuo – nepilnametis E. M., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo pakeisti 2003 m. spalio 30 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-1627-04 priteisto materialinio išlaikymo sumą, mokamą atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui, E. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš 130 Lt (kas atitinka – 37,65 Eur) mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis į 200 Eur, mokant juos kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki E. M. pilnametystės (išlaikymo sumą indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją), lėšas pervedant į J. K. atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke; pavesti uzufrukto teise šias lėšas tvarkyti nepilnamečio E. M. motinai J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje, kurį ieškovė palaikė teismo posėdžio metu, nurodė, kad 2003 m. spalio 30 d. Jonavos rajono apylinkės teismas sprendime civilinėje byloje Nr. N-2-1627-04 nustatė, kad M. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra E. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Teismas priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą sūnui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Lt (kas atitinka – 37,65 Eur) nuo 2003 m. rugpjūčio 26 d. iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas teismo priteistą išlaikymą sūnui moka, tačiau didesnį išlaikymą vaikui teikti nesutinka, papildomai vaikui jau kelis metus nieko neperka. Nuo teismo sprendimo priėmimo pasikeitė vaiko poreikiai, jie iš esmės išaugo, atsakovo mokamų 37,65 Eur nepakanka užtikrinti net būtinuosius vaiko poreikius. E. M. mokosi Jonavos „Neries“ pagrindinės mokyklos 10 klasėje (atsirado papildomos išlaidos, susijusios su ugdymo priemonių įsigijimu, mokyklai skirtų drabužių įsigijimu), mokykloje mokamas spintelės mokestis per metus – 28,67 Eur, sūnus lanko krepšinio treniruotes, yra draustas AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Ieškovė viena viso reikiamo išlaikymo sūnui skirti neturi galimybės, kadangi jos turtinė padėtis nėra itin gera, ji dirba AB „Audimas“, kas mėnesį gauna apie 600 Eur atlyginimą. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto ar didesnių santaupų. Vaiko išlaikymui per mėnesį ieškovė vidutiniškai išleidžia apie 400 Eur. Ieškovė nerinko išlaidas pagrindžiančių kvitų, be to, daugumą prekių perka turguje, kur kvitai neduodami. Nuo 2003 m. spalio 30 d. teismo sprendimo priėmimo išaugo pragyvenimo lygis, minimalus mėnesinis atlyginimas, su kuriuo dydžiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra siejamas rekomendacinis vaiko išlaikymui skirtinos sumos dydis.
Ieškovė, dalyvaudama teismo posėdyje, papildomai paaiškino, kad teismui 2003 m. spalio 30 d. priteisus iš atsakovo sūnui išlaikymą, atsakovas ir toliau sūnui išlaikymo neteikė. Išlaikymą mokėjo Vaikų išlaikymo fondas. Tik prieš kokius 10 metų, tuomet, kai Vaikų išlaikymo fondas pradėjo ieškoti atsakovo, siekdamas išsiieškoti skolas, ir kai atsakovui grėsė baudžiamoji atsakomybė, jis susisiekė su ieškove, prašydamas, kad ji sutiktų nurodyti, jog jis jai yra sumokėjęs 4 000 Lt, kuriuos jis vėliau jai grąžins dalimis. Tačiau ieškovei sutikus tai padaryti, atsakovas skolos nepadengė, sūnui išlaikymą teikė atsakovo tėvai kas mėnesį po 49–50 Eur. Prieš dvejus metus jai paprašius pervesti didesnę išlaikymo sumą, atsakovas pervesdavo po 70 Eur kas mėnesį. Ieškovei paprašius mokėti po 100 Eur, atsakovas žodžiu atsisakė mokėti tokio dydžio išlaikymo sumą. Šiuo metu sūnui yra 16 metų, jo poreikiai nuo 2003 m. ženkliai išaugę, jis lanko krepšinio treniruotes, papildomus užsiėmimus, sporto būrelius, dalyvauja Lietuvos šaulių sąjungos veikloje. Ieškovė papildomai samdė sūnui korepetitorius. Materialiai jai padeda brolis. Ieškovė pati sūnui kas mėnesį skiria daugiau nei 200 Eur, todėl tokia pačia suma prie sūnaus išlaikymo prašo prisidėti ir atsakovą.
Atsiliepimas
Atsakovas M. M. su ieškiniu sutiko iš dalies, atsiliepime nurodė, kad priešingai nei teigia ieškovė, jis savanoriškai kas mėnesį moka beveik dvigubai didesnę sumą sūnui išlaikyti, t. y. kas mėnesį ieškovei perveda po 70 Eur. Laikotarpiu, kai atsakovas negalėjo mokėti teismo priteisto išlaikymo sumos, sūnui išlaikyti skirtus pinigus ieškovei mokėjo Vaikų išlaikymo fondas. Be to, ieškovė su atsakovu nesitarė dėl didesnių išmokų mokėjimo. Kiekvieną kartą kai grįžta į Lietuvą, jie susitinka, atsakovas ieškovei palieka grynųjų pinigų, sūnui kiekvieno gimtadienio proga taip pat duoda pinigų. Atsakovo nuomone, ieškovė nepagrįstai ieškinį grindžia išlaidomis, kurių negali pagrįsti jokiais įrodymais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. Atsakovas sutinku, kad iš jo teismo 2003 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. N-2-1627-04 priteista suma šiai dienai neatitinka išlaidų, būtinų tinkamoms sūnaus gyvenimo sąlygoms užtikrinti, tačiau ieškinyje reikalaujama 200 Eur suma, atsakovui yra per didelė. Atsakovas nuo 2012 m. gyvena ir dirba Anglijoje, 2016 m. rugsėjo 24 d. susituokė, su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus iš sutuoktinės pirmosios santuokos. Atsakovui praradus darbą 2018 m. rugsėjo 9 d., jo šeima gyvena iš sutuoktinės gaunamo atlyginimo. Įvertinęs savo galimybes, atsakovas sūnui galėtų skirti kas mėnesį po 100 Eur materialinį išlaikymą, tuo nepadarydamas esminės žalos kitiems šeimos nariams.
Nepilnametis E. M., dalyvaudamas 2018 m. gruodžio 3 d. parengiamajame teismo posėdyje, paaiškino, kad jis šiuo metu mokosi 10 klasėje, mokslų vidurkis – apie 7, tačiau stengsis pakelti rezultatų vidurkį. Baigęs 10 klasę, jis ketina stoti į kolegiją, įgyti specialybę, susijusią su informacinėmis technologijomis. Mokykloje geriau sekasi tikslieji mokslai. Papildomai lanko bokso būrelį, dalyvauja Šaulių sąjungos veikloje, papildomoms veikloms yra būtina speciali apranga, kitos priemonės. Jis kasmet vis auga, todėl tenka gana dažnai keisti ir viršutinius drabužius, avalynę.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą dėl ginčo, kurią palaikė skyriaus atstovė teismo posėdžio metu. Išvadoje nurodė, kad iš atsakovo Jonavos rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 30 d. sprendimu priteisto nepilnamečiui vaikui E. M. materialinio išlaikymo dydžio – 37,65 Eur – nepakanka pagrindiniams vaiko poreikiams patenkinti. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis neturėtų būti ribojamas tik minimalių vaiko poreikių patenkinimu, todėl jis turi būti padidintas. Skyriaus nuomone, ieškovės reikalavimai dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo yra pagrįsti ir atitinka teisėtus vaiko interesus. Iš atsakovo turi būti priteistas vaiko poreikius atitinkantis išlaikymas, nes pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu tėvai.
Atsakovas į teismo posėdį, apie kurį tinkamai ir laiku informuotas, neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant. 2018 m. lapkričio 30 d. teismui elektroniniu paštu atsiųstame pranešime nurodė, kad atsakovas palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė J. K. ir atsakovas M. M. turi nepilnametį sūnų E. M., gim. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (buvęs pavadinimas – Jonavos rajono apylinkės teismas) 2003 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-1627-04 nusprendė, kad M. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra E. K., gim. (duomenys neskelbtini), o E. K. yra M. M. sūnus; priteisė iš M. M., gim. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą sūnui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Lt (kas atitinka 37,65 Eur) nuo 2003 m. rugpjūčio 26 d. iki sūnaus pilnametystės, pavedant išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoti E. K. įstatyminei atstovei –motinai J. K..
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis gali būti keičiamas, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Žemesnės instancijos teismas
Nuo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (buvęs pavadinimas – Jonavos rajono apylinkės teismas) 2003 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N-2-1627-04 priėmimo, kuriuo priteistas išlaikymas E. M., gim. (duomenys neskelbtini), praėjo daugiau nei penkiolika metų, priteisiant išlaikymą, vaikas buvo nepilnai vienerių metų, šiuo metu E. M. jau yra suėję 16 metų, vaikui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, be to, pasikeitė ekonominė situacija, šalyje buvo įvesta nauja valiuta. Nepilnametis vaikas lanko ugdymo įstaigą, lanko papildomus būrelius, dalyvauja Lietuvos šaulių sąjungos veikloje, yra draustas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, todėl darytina išvada, kad pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiams reikalingų piniginių lėšų dydis ir siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimą, yra būtina pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (buvęs pavadinimas – Jonavos rajono apylinkės teismas) 2003 m. spalio 30 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį, kadangi iš atsakovo priteisto išlaikymo sūnaus net būtiniausiems poreikiams patenkinti šiuo metu nepakanka.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį. Atsakovas su reikalaujamu priteisti išlaikymo dydžiu nesutinka, sutinka mokėti kas mėnesį po 100 Eur, motyvuodamas tuo, kad jo materialinė padėtis nėra gera, nuo 2012 m. jis gyvena ir dirba Anglijoje, 2016 m. rugsėjo 24 d. susituokė, su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus iš sutuoktinės pirmosios santuokos. Atsakovui praradus darbą 2018 m. rugsėjo 9 d., jo šeima gyvena iš sutuoktinės gaunamo atlyginimo. Atsakovo vertinimu, vaiko poreikiams patenkinti nereikalingas 400 Eur išlaikymas per mėnesį.
Ieškovė nurodė, kad sūnui išlaikyti per mėnesį reikalingą sudaro: maisto produktams – apie 160 Eur, ugdymo prekėms – apie 30 Eur, higienos, skalbimo prekėms – apie 25 Eur, aprangos prekėms – 80 Eur, komunalinėms paslaugoms, tenkančioms vaiko daliai, – apie 40 Eur, telefono ryšiui bei interneto ryšiui – 10 Eur, kirpyklai, atostogoms, ekskursijoms, laisvalaikiui – apie 20 Eur, vitaminams, vaistams – apie 10 Eur, sporto aprangai, avalynei – apie 25 Eur. Iš viso per mėnesį vaikui išlaikyti vidutiniškai ieškovė išleidžiama apie 400 Eur.
Spręsdamas dėl vaiko poreikių padidėjimo, teismas konstatuoja, kad ieškovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y., kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiui sūnui augant, lankant mokymo įstaigą (mokyklą), sporto treniruotes, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai padidėjo.
E. M. mokosi Jonavos „Neries“ pagrindinėje mokykloje, šiuo metu dešimtoje klasėje. Vaiko mokslams reikalingas kompiuteris, mobiliojo ryšio telefonas, interneto paslaugos, viešojo transporto paslaugos. E. M. lanko papildomus užsiėmimus, sporto būrelius, yra draustas AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Be to, ieškovė privalo užtikrinti ir išlaikyti būstą, kuriame ji gyvena kartu su šalių nepilnamečiu sūnumi.
Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės reikalavimą – padidinti teismo 2003 m. spalio 30 d. sprendimu priteisto materialinio išlaikymo sumą – 37,65 Eur padidinti iki 200 Eur, įvertinęs bylos duomenis, atsižvelgiant į vaiko amžių (šešiolikos metų), užimtumą (lanko ugdymo įstaigą, lanko krepšinio treniruotes), sprendžia, jog ieškovės nurodoma vaiko išlaikymui skiriama suma šalių sūnaus E. M. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 400 Eur suma, kuri yra būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) bei atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), gali užtikrinti nepilnamečio E. M. poreikius. Nors atsakovo teigimu vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga žymiai mažesnė suma, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui ir visapusiškam vaiko vystymuisi yra pakankama jo siūloma bendra 200 Eur išlaikymo suma (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė į sūnaus poreikius neįtraukė jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių.
Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Ieškovė dirba AB „Audimas“. Byloje pateikti duomenys apie ieškovės gaunamas pajamas – apie 600 Eur per mėnesį. Ieškovė registruoto nekilnojamojo turto neturi, kartu su sūnumi gyvena socialiniame būste, už kurį, be komunalinių mokesčių, kas mėnesį moka nuomos mokestį Savivaldybei. Atsakovas nurodė, kad jis nuo 2012 m. gyvena Jungtinėje Karalystėje, yra sudaręs santuoką, kartu su sutuoktine augina sutuoktinės du nepilnamečius vaikus iš jos pirmosios santuokos. Atsakovas pateikė savo banko sąskaitos išrašą, iš kurios matyti apie jo pervedamas 10 Eur sumas, dengiant įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui, taip pat į ieškovės sąskaitą pervedamas 70 Eur sumas sūnui išlaikyti. Tačiau teismas pažymi, kad atsakovas į bylą pateikė banko sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., todėl iš šio išrašo negalima spręsti, ar buvo mokamas išlaikymas iki 2016 m. lapkričio 11 d., kokio dydžio sumos buvo pervedamos ir pan. Teismas pažymi, kad dalį atsiliepimo priedų atsakovas pateikė ne valstybine kalba, todėl teismas jų negali vertinti. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – vieno kambario butas su rūsiu (duomenys neskelbtini).
Aplinkybės, kad atsakovas sukūrė šeimą, kartu su sutuoktine augina sutuoktinės du nepilnamečius vaikus iš jos pirmosios santuokos, vertintinos tik kaip vienas iš faktorių, lemiančių atsakovo turtinę padėtį. Teismo vertinimu, atsakovo sutuoktinės nepilnamečiai vaikai turi tėvą, kuris taip pat privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo.
Siekiant, jog suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Asmenys privalo būti socialiai atsakingi ir, priimdami sprendimą susilaukti vaikų, prisiimti atsakomybę išlaikyti juos iki pilnametystės bei teikti nepilnamečiams vaikams tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio alga, kuri nuo 2019 m. sausio 1 d. yra 430 Eur.
Teismas daro išvadą, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra jauno amžiaus, darbingi, sveiki, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nepateikta), todėl yra pajėgūs teikti savo nepilnamečiui sūnui reikiamo dydžio išlaikymą. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, priešingų įrodymų nepateikta, teikdamas byloje atsiliepimą nurodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. neteko darbo, tuo pačiu ir su darbo santykiais susijusių pajamų, gyvena iš sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio. Teismas pažymi, kad nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį atsakovas galėjo susirasti kitą darbą, tuo pačiu gauti su darbo santykiais susijusias pajamas. Teismas sprendžia, jog atsakovas, teigdamas, jog nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. jis nedirba, pats maksimaliai nėra išnaudojęs visų galimybių gauti tiek su darbo santykiais susijusių pajamų taip pat papildomų pajamų savo paties ir nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Be to, įvertinus bylos duomenis, teismas daro išvadą, jog ieškovės turtinė padėtis nėra ženkliai geresnė nei atsakovo ir kad ji galinti prisidėti prie sūnaus išlaikymo ženkliai didesne suma nei atsakovas. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo sūnui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja.
Taip atkreiptinas dėmesys į tai, jog E. M. gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, atsakovas gyvena užsienyje, todėl būtent jai tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaiku našta, atsiranda ir nenumatytų papildomų vaiko išlaidų, kurių, paprastai, nekompensuoja išlaikymo priteisimas, kurias ieškovė privalo padengti ir prie kurių skyrium gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda, juolab, jog atsakovas patvirtino, kad su sūnumi beveik nebendrauja, gyvena Jungtinėje Karalystėje.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas, pakeičiant teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir, nenustačius aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo (šalių turtinė padėtis panaši ir jos abi turi pareigą ir galimybes uždirbti didesnes pajamas, nei gauna šiuo metu), iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui sūnui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. spalio 10 d.) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė (motina) išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3. 203 straipsnis).
Šalys informuojamos, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį tenkinus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti – 157,30 Eur, priteistinos iš atsakovo ieškovei.
Iš atsakovo valstybei priteisiamas 44 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (išlaikymas padidintas 162,35 Eur suma: 162,35 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.).
Iš atsakovo valstybei nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi jų suma šioje byloje yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (buvęs pavadinimas – Jonavos rajono apylinkės teismas) 2003 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-1627-04 priteisto materialinio išlaikymo E. M., gim. (duomenys neskelbtini), dydį, padidinant išlaikymą ir priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. spalio 10 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 157,30 Eur (vieno šimto penkiasdešimt septynių eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44 Eur (keturiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.