- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-08-30
- Bylos Nr.
- A-146-1143-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimė Baltrūnaitė
- Atsakovas
- Valstybes sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Vilniaus
- Advokatai
- Dovilė Korsakaitė
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Laimes Baltrunaites (praneeja), Aruno Sutkeviciaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailes ˇalimienes,
vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal pareikejo C. M. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 11 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejo C. M. skunda atsakovui Valstybes sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, treciajam suinteresuotam asmeniui Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Vilniaus rinktinei del ipareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
pareikejas C. M. (toliau – ir pareikejas) skundu (b. l. 2-4) kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma ir prae ipareigoti Valstybes sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos (toliau – ir atsakovas, Valstybes sienos apsaugos tarnyba, VSAT) imoketi jam 55 023,93 Lt dyd˛io vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsta atsiskaityti laika.
Pareikejas paaikino, kad 2008 m. vasario 219 d. Valstybes sienos apsaugos tarnybos vado isakymu Nr. TE-156 buvo atleistas i VSAT Vilniaus rinktines Specialiosios paskirties burio vado pareigu Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu (kai negali tarnauti del sveikatos bukles, esant atitinkamai Centrines medicinines ekspertizes komisijos ivadai), paskiriant dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitine kompensacija. Nesutikdamas su ieitines kompensacijos dyd˛iu (pagal jo tarnybos sta˛a turejo buti imoketa keturiu menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitine kompensacija) kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, praydamas ipareigoti atsakova imoketi ieitine kompensacija u˛ du menesius. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. bir˛elio 6 d. sprendimu jo skunda atmete, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegu˛es 4 d. nutartimi (adm. byla Nr.A438-571/2009) pakeite pirmosios instancijos teismo sprendima ir jo skunda patenkino i dalies - ipareigojo atsakova imoketi jam dar dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitine kompensacija.
Istatymai darbo santykiuose nustato bendraja taisykle, kad darbdavys su darbuotoju turi atsiskaityti jo atleidimo diena (Vidaus tarnybos statuto 58 str., Darbo kodekso 141 str. 3 d.). Vadovaujantis Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi, u˛delsus atsiskaityti ne del darbuotojo kaltes, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo u˛mokestis u˛ u˛delsimo laika. ioje normoje nenustatyta jokiu papildomu mokejimo salygu ar iimciu, todel jis turi buti mokama visais atvejais, kai u˛delsiama atsiskaityti ne del darbuotojo kaltes. Pareikejas teige, kad vadovaujantis Darbo kodekso 141 straipsnio 1 d., jam turejo buti imoketos visos jam priklausancios sumos 2008 m. vasario 29 d. (atleidimo i tarnybos diena) taciau atsakovas jam neimojejo dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitines kompensacijos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 4 d. nutartis Nr. A438-571/2009 buvo ivykdyta tik 2009 m. bir˛elio 1 d. U˛delsimas atsiskaityti tesesi nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2009 m. bir˛elio 1 d. , todel atsakovas, pareikejo nuomone, u˛ i laikotarpi turi jam imoketi vidutini darbo u˛mokesti - 55 023,93 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybes sienos apsaugos tarnyba su pareikejo skundu nesutiko ir prae ji atmesti kaip nepagrista.
Atsiliepime (b. l. 21-23) i pareikejo skunda remesi Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalimi ir 58 straipsniu, Valstybes tarnybos istatymo 141 straipsnio 1 ir 3 dalimis nustatytu teisiniu reguliavimu. Paaikino, kad 2009 m. vasario 29 d. pareikejas buvo atleistas i tarnybos 2008 m. vasario 29 d. isakymu Nr.TE-156 vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Apskaiciuojant pareikejui ieitines kompensacijos (Statuto 57 straipsnis) dydi u˛ nepertraukiamai itarnautus metus, laikotarpis nuo 2003 m. liepos 30 d. (pareikejo atleidimo i vidaus tarnybos jo paties praymu) iki 2006 m. bir˛elio 30 d. (gra˛inimo i ankstesnes pareigas pagal teismo sprendima) i darbo sta˛a nebuvo iskaiciuotas. Nesutikdamas su ieitines kompensacijos dyd˛iu, pareikejas del to ikele administracini ginca. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareikejo skunda atmete, taciau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegu˛es 4 d. nutartimi pareikejo skunda del ieitines kompensacijos dyd˛io patenkino ir ipareigojo Valstybes sienos apsaugos tarnyba imoketi pareikejui dar dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacija. Nagrinejant ia byla apeliacine tvarka Valstybes sienos apsaugos tarnyba (atsakovas) nedalyvavo. Gavusi ia teismo nutarti 2009 m. gegu˛es 26 d. ratu Nr.(21)-14-2044 persiunte ja vykdyti VSAT Vilniaus rinktinei, kuri mokejo pareikejui darbo u˛mokesti. Atsakovas pa˛ymejo, kad i iu aplinkybiu matyti, jog darbdavio kaltes del likusios neimoketos ieitines kompensacijos dalies nera.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsejo 11 d. sprendimu pareikejo skunda atmete kaip nepagrista.
Teismas nustate, kad 2008 m. vasario 29 d. Valstybes sienos apsaugos tarnybos vado isakymu Nr. TE-156 „Del C. M. atleidimo i vidaus tarnybos“ (b. l. 5) pareikejas buvo atleistas i VSAT Vilniaus rinktines Specialiosios paskirties burio vado pareigu, ipareigojant jam imoketi dvieju vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitine kompensacija.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. bir˛elio 6 d. sprendimu administracineje byloje Nr. I-3233-662/2008 (b. l. 9-10) pareikejo skunda del trukstamos ieitines kompensacijos dalies ir delspinigiu priteisimo atmete. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegu˛es 4 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A438-571/2009 (b. l. 11-14) nustate, kad pareikejo nepertraukiamos tarnybos sta˛as jo atleidimo i tarnybos diena sudare 12 metu ir 14 dienu, todel pareikejo reikalavima imoketi jam keturiu menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitine kompensacija pripa˛ino pagristu ir atitinkanciu Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas mineta nutartimi pareikejo skunda patenkino i dalies ir ipareigojo atsakova – Valstybes sienos apsaugos tarnyba imoketi pareikejui C. M. dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitine kompensacija. 2009 m. bir˛elio 1 d. atsakovas ia teismo nutarti ivykde ir pareikejui imokejo dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitine kompensacija - 5 538,83 litus (b. l. 6-7, 26).
Teismas ianalizavo nagrinejamai bylai aktualu teisini reguliavima:
1. Statutiniu valstybes tarnautoju veikla, statusa, priemima ir atleidima i tarnybos, socialines ir kitas garantijas reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (2005 m. baland˛io 21 d. istatymo Nr. IX-1538 redakcija ). Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalis numato, kad pareigunu tarnybos santykius reglamentuoja statutas bei vidaus reikalu istaigu veikla reglamentuojantys istatymai ir kiti teises aktai. Valstybes tarnybos istatymo 4 straipsnio 2 dalis, galiojusi pareikejo atleidimo i tarnybos metu nustate, kad statutiniams valstybes tarnautojams io Istatymo 16 straipsnio 4 ir 5 dalys, 19 straipsnio 2 ir 3 dalys, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas ir io Istatymo VI skyrius taikomi be ilygu; kitos io Istatymo nuostatos statutiniams valstybes tarnautojams taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatines tarnybos istatymas. Valstybes tarnybos istatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo teises aktai visiems valstybes tarnautojams taikomi tik tokiu atveju, jeigu atitinkamu klausimu nereglamentuoja statutai ar Valstybes tarnybos istatymas. Vidaus tarnybos statuto 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad su atleid˛iamu i vidaus tarnybos pareigunu turi buti visikai atsiskaityta jo atleidimo diena. Nei Vidaus tarnybos statute, nei Valstybes tarnybos istatyme nera itvirtinta atleid˛iamo pareiguno teise gauti tam tikras imokas jeigu vidaus tarnybos istaiga netinkamai vykdo Statuto 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga ar nevykdo ios pareigos. Todel pareikejas savo reikalavima grind˛ia Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi.
2. Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavys privalo visikai atsiskaityti su atleid˛iamu i darbo darbuotoju jo atleidimo diena, jeigu istatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Pagal to paties straipsnio 3 dali, kai u˛delsiama atsiskaityti ne del darbuotojo kaltes, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo u˛mokestis u˛ u˛delsimo laika.
3. Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis taikoma kai darbdavys ne visikai atsiskaite su darbuotoju jo atleidimo diena ir del tokio u˛delsimo darbuotojas nera kaltas. Tuo atveju, kai kyla aliu gincas del ieitines imokos mokejimo ir teismas konstatuoja, kad darbuotojui i imoka priklauso ir turejo buti imoketa, tokia situacija reikia, kad darbdavys ne visikai atsiskaite su atleid˛iamu darbuotoju jo atleidimo diena; del to jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomos Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies pasekmes jeigu jis u˛delse atsiskaityti ne del darbuotojo kaltes (Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2007 m. bir˛elio 22 d. nutartis civilineje byloje). Nagrinejamu atveju nenustatyta, kad buvo u˛delsta atsiskaityti del pareikejo kaltes. Todel galetu buti taikoma Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis.
Teismas pa˛ymejo, jog ioje byloje esminis gincas kiles yra ar pareikejui turi buti taikoma Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta garantija.
Teismas pasisake, kad Darbo kodeksas valstybes pareigunams, kaip ir kitiems valstybes tarnautojams, gali buti taikomas subsidiariai, t. y. gali buti taikomas kai tam tikro klausimo nereglamentuoja specialus istatymas, reguliuojantis atitinkamos kategorijos valstybes tarnautoju veikla. Darbo kodeksas gali buti taikomas statutiniams valstybes tarnautojams tokiu atveju, jeigu tam tikros teises yra nustatytos Vidaus tarnybos statute ar Valstybes tarnybos istatyme, taciau iuose teise aktuose nera nustatyta iu teisiu igyvendinimo ir gynybos tvarka. Teismas vertino, jog nagrinejamu atveju vidaus tarnybos pareigunams nera nustatyta teise gauti vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsta atsiskaityti laika, todel nera teisinio pagrindo priteisti statutiniams valstybes tarnautojams vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsta atsiskaityti laika.
Teismas pa˛ymejo, jog Vidaus tarnybos statuto bei Darbo kodekso nagrinejimais atvejais i esmes skiriasi istatymu leidejo nustatytas reglamentavimas del galimybes gauti vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsta atsiskaityti laika todel, kad ios atsakomybes formos nustatymo butinumas priklauso nuo asmens, privalancio atsiskaityti su atleid˛iamu darbuotoju. Statutiniu valstybes tarnautoju atveju su atleid˛iamu tarnautoju atsiskaito valstybes institucija, kuri visais atvejais sumoka teises aktu nustatytas imokas, kilus gincui, kaip buvo pareikejo atveju, tokios teises igyvendinimas geruoju arba priverstine tvarka taip pat yra u˛tikrinamas atsi˛velgiant i tai, kad skolininku yra valstybes institucija. Darbo kodekso taikymo atveju su atleid˛iamu darbuotoju atsiskaito darbdavys, t.y. imone, istaiga, organizacija ar kita organizacine struktura, nepaisant nuosavybes formos, teisines formos, ruies bei veiklos pobud˛io arba fizinis asmuo (Darbo kodekso 16 str.). Todel Darbo kodekse be pareigos atsiskaityti su atleid˛iamu darbuotoju, darbuotojui yra numatytos papildomos garantijos, skirtos kompensuoti negautas pajamas, bei u˛tikrinti, kad darbuotojui priklausancios imokos butu sumoketos, nebutu u˛delsiama tai padaryti del darbdavio kaltes. Teismas taip pa˛ymejo, jog darbuotojui priklausanciu imoku iiekojimas priverstine tvarka taip pat ne visais atvejais yra garantuojamas atsi˛velgiant i darbdaviu mokuma, piktnaud˛iavima ar panaias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipe demesi, kad pareikejo reikalavimas priteisti 55 003,95 Lt turetu buti pripa˛intas nepagristu ir Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies taikymo atveju. Lietuvos Aukciausiasis Teismas 2008 m. sausio 2 d. nutartimi civilineje byloje Nr. 3K-3-82/2008 iaikino, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje itvirtinta norma nustato kompensacini mechanizma, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neimoketas darbo u˛mokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios imokos. Jeigu atleid˛iamam darbuotojui nebuvo imoketa tik dalis jam priklausancio darbo u˛mokescio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydi sudaro neimoketa darbo u˛mokescio dalis, iiekoma u˛ u˛delsimo laika. Todel Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies taikymo atveju pareikejas galetu reikalauti 27 501,98 Lt (neatskaicius mokesciu). Nurodyta suma sudaro pareikejo puse vidutinio darbo u˛mokescio u˛ 2008 m. vasario 29 d. – 2009 m. bir˛elio 1 d. laikotarpi, t.y. 15 menesiu ir 2 dienas (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracine byla Nr. I-3233-662/2008 (b. l. 9, 6)).
III.
Pareikejas C. M. (toliau – ir apeliantas) pateike apeliacini skunda (b. l. 48-53), kuriuo prao panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja – jo skunda patenkinti.
Apeliacini skunda grind˛ia iais pagrindiniais argumentais :
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagristas, netesinetas ir turetu buti panaikintas, kadangi teismas neteisingai pritaike ir iaikino materialines teises normas (ABTI 143 str.), padare procesines teises pa˛eidimus (ABTI 57 str.6 d.), kurie turejo itakos netesineto sprendimo priemimui (ABTI 142 str.1 d.), nukrypo nuo teismu praktikos analogiko pobud˛io bylose.
2. Pirmosios instancijos teismo ivada, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatu taikymas pareikejo at˛vilgiu yra negalimas del pareikejo statuso (statutinis valstybes tarnautojas) yra nepagrista. Pirmosios instancijos teismas nepagristai nesireme sprend˛iant i klausima Valstybes tarnybos istatymo 5 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu, taip pat Vidaus tarnybos statuto 5 straipsniu.
3. Neteiseta pirmosios instancijos teismo atsisakyma taikyti Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatas patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. bir˛elio 2 d. nutartis byloje Nr. A63-858-2008, 2007 m. bir˛elio 7 d. nutartis administracineje byloje Nr. N3-583-2007, taip pat 2009 m. gegu˛es 4 d. nutartis prie ios bylos prijungtoje ir prejudicine reikme turincioje administracineje byloje A438-571-2009).
4. Esmine reikme teisingam Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatu aikinimui ioje byloje turi Lietuvos Aukciausiojo Teismo suformuota praktika (˛r. 2007 m. bir˛elio 22 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-260/2007, 2006 m. spalio 2 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-523/2006). Civilineje byloje Nr. 3K-3-260/2007 Lietuvos Aukciausiasis Teismas iaikino, kad tuo atveju, kai kyla aliu gincas del ieitines imokos mokejimo ir teismas konstatuoja, kad darbuotojui i imoka priklauso ir turejo buti imoketa, tokia situacija reikia, kad darbdavys ne visikai atsiskaite su atleid˛iamu darbuotoju jo atleidimo diena. Del to, jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomos Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nurodytos teisines pasekmes, nepaisant to, buvo aliu gincas del tam tikros imokos mokejimo ar ne, jeigu jis u˛delse atsiskaityti ne del darbuotojo kaltes. Be to, Lietuvos Aukciausiasis Teismas, aikindamas Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dali, pa˛ymejo, jog tai, kad Darbo kodekse nenurodyta aptariamos imokos suma˛inimo galimybes, atsi˛velgus i darbo teisiniu santykiu specifika, Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies tikslus ir u˛davinius, nepripa˛intina teises spraga. Apariamos imokos dydis – konkretaus darbuotojo vidutinis darbo u˛mokestis u˛ u˛delsimo laika – nustatytas istatymu ir negali buti pripa˛intas neproporcingai dideliu, nes, teigiant prieingai, butu paneigtas istatymas (˛r. Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2006 m. spalio 2 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-523/2006, 2006 m. rugsejo 20 d. nutarti civilineje byloje Nr.3K-3-491/2006). Pirmosios instancijos teismas nepagristai nesivadovavo pirmiau pamineta praktika, taciau nepagristai vadovavosi Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartyje civilineje byloje Nr.3K-3-82/2008 pateiktu iaikinimu, kad jeigu atleid˛iamam darbuotojui nebuvo imoketa tik dalis jam priklausancio darbo u˛mokescio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydi sudaro neimoketa darbo u˛mokescio dalis, iiekoma u˛ u˛delsimo laika. Atkreipe demesi i tai, kad nagrinejamo ginco atveju reikalavimas imoketi vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsimo atsiskaityti laika kildinamas i tos aplinkybes, kad atsakovas atleidimo i vidaus tarnybos diena neimokejo dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitines kompensacijos. Pareikejui buvo neimoketas visas jam priklausantis dvieju menesiu dyd˛io vidutinis darbo u˛mokestis, o ne dalis vieno menesio darbo u˛mokescio.
5. Skund˛iamu sprendimu teismas pa˛eide Administraciniu bylu teisenos istatymo 6 straipsnyje itvirtinta asmenu lygybes istatymui principa – nagrinejamu atveju io principo igyvendinimas konkretizuojamas vienodai ginant visus darbuotojus. Teismas taip pat pa˛eide procesines teises normas, nes skund˛iamas sprendimas neatitinka Administraciniu bylu teisenos istatymo 86 straipsnio, 58 straipsnio 2 dalies reikalavimu.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybes sienos apsaugos tarnyba atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 58-60) prao pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista, o apeliacini skunda atmesti.
Atsiliepime i apeliacini skunda atsakovas pakartoja tuos pacius argumentus, kurie buvo idestyti atsiliepime i pareikejo skunda, pateiktame pirmosios instancijos teismui.Akcentuoja, kad pagrindas imoketi pareikejui didesne ieitine kompensacija atsirado tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priemus 2009 m. gegu˛es 4 d. nutarti, kuri buvo ivykdyta. Iki minetos nutarties priemimo ne del darbdavio kaltes apeliantui nebuvo mokama didesne ieitine kompensacija. Taigi, nagrinejamu atveju darbdavio veikoje nera kaltes. Be to, teismai del Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje itvirtintu sankciju taikymo yra pasisake, jog tuo atveju, kai atleid˛iamam darbuotojui neimokama tik dalis darbo u˛mokescio, tai vidutinio darbo u˛mokescio iiekojimas u˛ visa u˛delsimo laika gali reikti neproporcingos, neadekvacios sankcijos, prietaraujancios teisingumo, protingumo ir sa˛iningumo kriterijams taikyma.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas i dalies.
Nagrinejamas gincas kiles del vidutinio darbo u˛mokescio priteisimo statutiniam valstybes tarnautojui del u˛delsimo visikai su juo atsiskaityti jo atleidimo diena.
Kaip matyti i bylos med˛iagos, 2008 m. vasario 29 d. Valstybes sienos apsaugos tarnybos vado isakymu Nr. TE-156 atleid˛iant pareikeja i vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkta (kai negali tarnauti del sveikatos bukles, esant atitinkamai Centrines medicinines ekspertizes komisijos ivadai), VSAT Vilniaus rinktines vadas buvo ipareigotas imoketi pareikejui dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio ieitine kompensacija.
Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnis nustato, kad atleid˛iant pareiguna i vidaus tarnybos pagal io Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkta, imokama jo dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitine kompensacija. Pareigunams, nepertraukiamai itarnavusiems daugiau kaip 5 metus, i kompensacija didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metu – du kartus, daugiau kaip 20 metu – tris kartus. Pareikejas, nesutikdamas su atsakovo pozicija del Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 2 dalies taikymo, 2008 m. baland˛io 7 d. kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, teigdamas, kad atsakovas turejo jam imoketi ne dvieju, o keturiu menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitine kompensacija, todel prae teisma ipareigoti atsakova imoketi jam ieitine kompensacija dar u˛ du menesius, taip pat priteisti delspinigius. is administracinis gincas baigesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 4 d. nutartimi (adm. byla Nr.A438-571/2009), kuria apeliacines instancijos administracinis teismas, nustates, kad pareikejas pagristai reikalauja imoketi keturiu menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitine kompensacija, pakeite Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. bir˛elio 6 d. sprendima, kuriuo pareikejo skundas buvo atmestas, ir pareikejo skunda patenkino i dalies - ipareigojo atsakova imoketi pareikejui dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitine kompensacija. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dali, kuria buvo atmestas pareikejo skundo reikalavimas del delspinigiu priteisimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeista, nurodydamas, kad pagal suformuota teismu praktika delspinigiu priteisimas galimas tol, kol darbuotoja, kuriam nustatyti laiku nebuvo imoketos atitinkamos imokos, ir darbdavi sieja darbo santykiai. Tuo tarpu ieitines kompensacijos pareikejui imokejimas yra susijes su tarnybos santykiu nutraukimu.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustate kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo isiteisejusia 2009 m. gegu˛es 4 d. nutarti (adm. byla Nr.A438-571/2009) atsakovas ivykde 2009 m. bir˛elio 1 d. Tiksliau tariant, Valstybes sienos apsaugos tarnyba pavede (2009 m. gegu˛es 26 d. ratas Nr.(21)-14-2044) ia teismo nutarti ivykdyti VSAT strukturinio padalinio, kuriame pareikejas tarnavo (VSAT Vilniaus rinktines), vadui. 2009 m. bir˛elio 1 d. mokejimo pavedimu VSAT Vilniaus rinktine pervede i pareikejo saskaita teismo priteista dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokesciu dyd˛io ieitine kompensacija (i viso 5538,83 Lt).
Patikrinusi byla (ABTI 136 str.) teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, 2009 m. rugsejo 11 d. sprendime pasisakydamas, kad nera teisinio pagrindo statutiniams valstybes tarnautojams priteisti vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsta atsiskaityti laika remiantis Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatomis, neteisingai prietaike materialines teises normas ir del to prieme nepagrista ir neteiseta sprendima. Tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja sprendima (ABTI 143 str.).
Vidaus tarnybos statuto (byloje aktuali 2007 m. gruod˛io 4 d. istatymo Nr.X-1344 redakcija) 58 straipsnio 1 dalyje yra itvirtinta bendro pobud˛io taisykle, kad su atleid˛iamu i vidaus tarnybos pareigunu turi buti visikai atsiskaityta jo atleidimo diena. Vidaus tarnybos statute nera nuostatu, kurios numatytu garantijas statutiniams valstybes tarnautojams ir sankcijas vidaus reikalu statutinems istaigoms, kurios neivykdo, ar netinkamai ivykdo Vidaus tarnybos statuto 58 straipsnyje itvirtinta pareiga su atleid˛iamu i vidaus tarnybos pareigunu visikai atsiskaityti jo atleidimo diena. Pagal Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dali pareigunu tarnybos santykius reglamentuoja is Statutas, vidaus reikalu istaigu veikla reglamentuojantys istatymai ir kiti teises aktai. Statutiniai valstybes tarnautojai pagal Valstybes tarnybos istatymo 6 straipsni yra viena i valstybes tarnautoju pareigybiu. Valstybes tarnybos istatymo (byloje aktuali 2007 m. gruod˛io 4 d. istatymo Nr.X-1349 redakcija), kuris nustato pagrindinius valstybes tarnybos principus, valstybes tarnautojo statusa, atsakomybe, darbo u˛mokesti, socialines ir kitas garantijas, valstybes tarnybos valdymo teisinius pagrindus (VTI 1 str.), 5 straipsnyje nurodyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys istatymai bei kiti teises aktai valstybes tarnautojams taikomi tiek, kiek ju statuso ir socialiniu garantiju nereglamentuoja is Istatymas. Valstybes tarnybos istatymo 4 straipsnyje yra aptartos io istatymo nuostatu taikymo ilygos, tarp ju del io istatymo taikymo statutiniams valstybes tarnautojams. Nurodyta, kad is Istatymas be ilygu taikomas valstybes tarnautojams, iskyrus statutinius valstybes tarnautojus (VTI 4 str.1 d.). Taip pat nurodyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams io Istatymo 16 straipsnio 4 ir 5 dalys, 19 straipsnio 2 ir 3 dalys, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas ir io Istatymo VI skyrius taikomi be ilygu. Kitos io Istatymo nuostatos statutiniams valstybes tarnautojams taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatines tarnybos istatymas (VTI 4 str.2 d.). Kadangi valstybes tarnybos vidus tarnybos statutinese istaigose teisinius santykius reguliuojantis specialusis istatymas (Vidaus tarnybos statutas) nereglamentuoja kaip tureti buti ginama statutinio valstybes tarnautojo teise gauti atleidimo i valstybes tarnybos diena visas jam priklausancias su tarnybos santykiais susijusias imokas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sistemikai aikindamas pirmiau aptartas Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalies, 58 straipsnio 1 dalies (jai analogiko Tarnybos Kalejimu departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 37 straipsnio), Valstybes tarnybos istatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio nuostatas, ne karta yra pasisakes ir suformaves praktika (ABTI 13 str.1 d.), jog statutinio valstybes tarnautojo teise gauti vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsima visikai atsiskaityti atleidimo i tarnybos diena yra ginama taikant Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dali (˛r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinese bylose: 2007 m. bir˛elio 7 d. Nr.N3-583/2007; 2009 m. rugpjucio 31 d. Nr. A438-1021/2009; 2009 m. spalio 8 d. Nr.A662-1078/2009; 2009 m. gruod˛io 28 d. Nr.A146-1296/2009;2009 m. gruod˛io 28 d. Nr.A822-1534/2009; 2010 m. bir˛elio 21 d. Nr.A662-877/2010). Pirmosios instancijos teismas, aikindamas prieingai, neteisingai prietaike materialines teises normas. Tai, kad Vidaus tarnybos statute nera numatyta io Statuto bendrosios taisykles, kad su atleid˛iamu i vidaus tarnybos pareigunu turi buti visikai atsiskaityta jo atleidimo diena (imoketas visas darbo u˛mokestis ir visos kitos su darbo santykiais susijusios imokos), igyvendinimo tvarka, nepaneigia statutinio valstybes tarnautojo teises remiantis Vidaus tarnybos statuto 58 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 2 dalimi, Valstybes tarnybos istatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu bei Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi reikalauti i statutines istaigos (darbdavio) sumoketi vidurini darbo u˛mokesti (kompensuoti) u˛ u˛delsimo atsiskaityti laika. Pareikejas nagrinejamu atveju prae ginti jo pa˛eista teise atleidimo i valstybes tarnybos diena gauti visas jam priklausanciais su darbo santykiais susijusias imokas, be kita ko, pabre˛damas, kad yra visos istatymu nustatytos salygos taikyti Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dali.
I Konstitucijoje itvirtintu teisines valstybes, teisingumo, asmenu lygybes teismui principu seka, kad tokios pat (analogikos) bylos turi buti sprend˛iamos taip pat (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismu istatymo 33 straipsnio 4 dalyje (2008 m. liepos 3 d. istatymo Nr. X-1685 redakcija) nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamu kategoriju bylose, yra saistomi savo paciu sukurtu teises aikinimo taisykliu, suformuluotu analogikose ar i esmes panaiose bylose. ˇemesnes instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamu kategoriju bylose, yra saistomi auktesnes instancijos teismu teises aikinimo taisykliu, suformuluotu analogikose ar i esmes panaiose bylose. Teismu praktika atitinkamu kategoriju bylose turi buti keiciama ir naujos teises aikinimo taisykles analogikose ar i esmes panaiose bylose gali buti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neivengiama ar objektyviai butina. Administraciniu bylu teisenos istatymo 20 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienoda administraciniu teismu praktika aikinant ir taikant istatymus. Vadovaudamasi Teismu istatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teiseju kolegija konstatuoja, kad nagrinejamoje byloje nera nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leid˛iancio daryti ivada, jog yra salygos kurti nauja precedenta, ar nukrypti nuo minetos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.
Pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta teisini reguliavima, kai u˛delsiama atsiskaityti ne del darbuotojo kaltes, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo u˛mokestis u˛ u˛delsimo laika.
Pagal Lietuvos Aukciausiojo Teismo suformuota praktika Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies taikymui butina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku fakta; antra, fakta, kad del neatsiskaitymo nera darbuotojo kaltes (˛r. Lietuvos Aukciausiojo Teismo nutartis civilinese bylose: 2008 m. sausio 2 d. Nr.3K-3-82/2008; 2008 m. gruod˛io 23 d. Nr.3K-3-625/2008). Kad atsakovas pareikejo atleidimo i vidaus tarnybos diena (2008 m. vasario 29 d.) neivykde pareigos visikai atsiskaityti su atleid˛iamu i tarnybos pareikeju (imokejo dvieju, nors turejo imoketi keturiu menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitine kompensacija) nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 4 d. nutartimi (adm. byla Nr. A438-571/2009), kuria atsakovas ipareigotas imoketi pareikejui neimoketa dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokesciu dyd˛io ieitine kompensacija. Mineta isiteisejusi apeliacines instancijos administracinio teismo nutartis yra igijusi res iudicata galia ir nagrinejamoje byloje turi prejudicine reikme (ABTI 58 str. 2 d., 96 str. 4 d.). Kad pareikejas atitinka pirmaja Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies taikymo salyga (atsakovo neatsiskaitymo laiku faktas) patvirtina isiteisejes teismo sprendimas administracineje byloje Nr. A438-571/200. Pirmosios instancijos teismas nagrinejamoje byloje priimtame 2009 m. rugsejo 11 d. sprendime pagristai ir teisingai nustate, kad byloje nera duomenu, jog atsakovas u˛delse atsiskaityti su atleid˛iamu i tarnybos C. M. del pareikejo kaltes. Taigi pareikejas atitinka ir antraja Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies taikymo salyga.
Lietuvos Aukciausiojo Teismas, formuodamas Darbo kodekso 141 straipsnio taikymo praktika, yra iaikines, kad pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies normos hipoteze, ioje normoje nustatytu pasekmiu taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltes nebuvimu. Tai reikia, kad darbdavio pareigos moketi darbuotojui vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsta atsiskaityti laika nebuvimui konstatuoti istatyme nereikalaujama nustatyti, jog del neatsiskaitymo nera darbdavio kaltes. i darbdavio prievole neatsiranda tik darbuotojo kaltes konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltes nera, tai darbdaviui kyla neigiamu pasekmiu del neatsiskaitymo laiku (˛r. Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2008 m. gruod˛io 23 d. nutarti civilineje byloje Nr.3K-3-625/2008). Analogikos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (˛r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinese bylose: 2009 m. spalio 8 d. Nr.A662-1078/2009; 2009 m. gruod˛io 28 d. Nr.A822-1534/2009; 2010 m. bir˛elio 21 d. Nr.A662-877/2010). Atsi˛velgiant i Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies turini ir ios istatymo normos taikymo praktika atsakovo argumentai, kad pareikejo skundas negali buti tenkinamas, nes del u˛delsimo atsiskaityti su pareikeju nera atsakovo kaltes, atmestini, kadangi sprend˛iant del Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatytu pasekmiu taikymo darbdaviui byloje turi buti nustatoma ne tai, ar del u˛delsimo atsiskaityti yra darbdavio kalte, o tai, ar del u˛delsimo atsiskaityti nera darbuotojo kaltes. Nagrinejamoje byloje nustatyta, jog su pareikeju jo atleidimo i vidaus tarnybos diena nebuvo visikai atsiskaityta (jam nebuvo neimoketa dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitine kompensacija) ne del pareikejo kaltes, todel pareikejas pagristai reikalauja priteisti jam i atsakovo jo vidutini darbo u˛mokestis u˛ visa u˛delsimo atsiskaityti laika.
Teiseju kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad atsakovo u˛delsimo atsiskaityti laikotarpis prasidejo 2008 m. vasario 29 d. (pareikejo atleidimo i vidaus tarnybos diena) ir baigesi 2009 m. bir˛elio 1 d. (kai pareikejui buvo pervesta teismo priteista dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitine kompensacija). Atsakovo nurodyta aplinkybe, kad su pareikeju vyko teisminis gincas del to u˛ kelis menesius jam turejo buti imoketa ieitine kompensacija, nagrinejamoje byloje ikelto ginco isprendimui nera reikminga. Lietuvos Aukciausiasis Teismas 2007 m. bir˛elio 22 d. nutartimi civilineje byloje Nr.3K-260/2007, be kita ko, iaikinto, kad tuo atveju, kai kyla aliu gincas del ieitines imokos mokejimo ir teismas konstatuoja, kad darbuotojui i imoka priklauso ir turejo buti imoketa, tokia situacija reikia, kad darbdavys ne visikai atsiskaite su atleid˛iamu darbuotoju jo atleidimo diena. Del to, jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomos Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nurodytos teisines pasekmes, nepaisant to, buvo aliu gincas del tam tikros imokos mokejimo ar ne, jeigu jis u˛delse atsiskaityti ne del darbuotojo kaltes. Nagrinejamoje byloje situacija i esmes yra analogika. Atleistas i vidaus tarnybos pareikejas C. M. ikele administracini ginca del ieitines kompensacijos neimoketos dalies (dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io) priteisimo i atsakovo (adm. byla Nr. A438-571/2009), o teismui konstatavus, kad pareikejo atleidimo diena jam turejo buti imoketa ne dvieju, o keturiu menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitine kompensacija, pareikejas ikeldamas nauja administracini ginca pareikalavo, kad atsakovas jam kompensuotu u˛ u˛delsima atsiskaityti Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Pareikejas prao prae priteisti jam i atsakovo vidutini darbo u˛mokesti u˛ visa u˛delsimo atsiskaityti laika (nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2009 m. bir˛elio 1 d.) ta apimtimi, kuria atsakovas su juo neatsiskaite atleidimo i vidaus tarnybos diena, t.y. del atleidimo diena atsakovo neimoketos dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitines kompensacijos, del kurios imokejimo jam teko kreiptis teismines gynybos (adm. byla Nr. A438-571/2009). Teiseju kolegija i pareikejo reikalavima pripa˛ista pagristu ir atitinkanciu teismu suformuota Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies taikymo praktika.
Lietuvos Aukciausiasis Teismas yra ne karta pasisakes, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis nustato visu pirma kompensacini mechanizma, kuriuo yra kompensuojami darbuotojui neimoketas darbo u˛mokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios imokos. Tai, kad Darbo kodekse neitvirtina aptariamos imokos suma˛inimo galimybes, atsi˛velgiant i darbo teisiniu santykiu specifika, Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies tikslus ir u˛davinius, nepripa˛intina teises spraga. Aptariamosios imokos dydis – konkretaus darbuotojo vidutinis darbo u˛mokestis u˛ u˛delsimo laika – nustatytas istatymu ir negali buti pripa˛intas neprotingai dideliu, nes, teigiant prieingai, butu paneigiamas istatymas (˛r.Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2006 m. spalio 2 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-523/2006, 2006 m. rugsejo 20 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-491/2006; 2007 m. bir˛elio 22 d. nutarti civilineje byloje Nr.3K-260/2007). Lietuvos Aukciausiasis teismas, aikindamas Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dali, taip pat yra pa˛ymejes, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo u˛mokestis u˛ visa u˛delsimo atsiskaityti laika – moketina (iiekotina) tik tais atvejais, kai atleid˛iamam i darbo darbuotojui nebuvo imoketas visas jam priklausantis vieno menesio (ar daugiau) darbo u˛mokestis. Jeigu atleid˛iamam darbuotojui nebuvo imoketa ma˛esne u˛ jo vidutini darbo u˛mokesti suma, tai tokiais atvejais pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dali moketinos imokos dydi sudaro neimoketo darbo u˛mokescio dalis, iiekoma u˛ u˛delsimo laika. Darbdavio, u˛delsusio atsiskaityti su darbuotoju, prievole atsiskaityti bei moketi kaip sankcija atitinkama imoka darbuotojui yra testine ir apima visa u˛delsimo laika (˛r.Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-82/2008, 2008 m. gegu˛es 12 d. nutarti civilineje byloje Nr.3K-3-267/2008). Analogikos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (˛r.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinese bylose: 2009 m. spalio 8 d. Nr.A662-1078/2009; 2009 m. gruod˛io 28 d. Nr.A822-1534/2009; 2010 m. bir˛elio 21 d. Nr.A662-877/2010).
Atsakovo u˛delsimo atsiskaityti su pareikeju jo atleidimo diena dydis sudaro pareikejo dvieju menesiu vidutini darbo u˛mokesti (neimoketos ieitines kompensacijos dydis prilygsta dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛iui). Tai suteikia pagrinda teigti, kad pareikejo atleidimo i tarnybos diena jam nebuvo imoketa suma virijanti pareikejo vieno menesio darbo u˛mokesti. Pareikejo praomas priteisti vidutinis darbo u˛mokestis u˛ visa u˛delsimo atsiskaityti laika (nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2009 m. bir˛elio 1 d.) sudaro puse pareikejui atleidimo diena neimoketos ieitines kompensacijos. Taigi pareikejo reikalavimas del Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos taikymo atsakovui u˛ visa u˛delsimo atsiskaityti laika (nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2009 m. bir˛elio 1 d. imtinai ) yra pagristas ir turi buti tenkinimas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas i pareikejo reikalavima, neteisingai taike materialines teises normas ir nukrypo nuo pirmiau minetos teismu suformuotos Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies praktikos. Todel pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas priimant nauja sprendima (ABTI 143 str.).
Kaip matyti i bylos med˛iagos, pareikejui darbo u˛mokesti mokejo jo tarnybos vietos istaiga – VSAT Vilniaus rinktine, taciau sprendima del atsiskaitymo su pareikeju apimties prieme atsakovas, kuris 2008 m. vasario 29 d. isakymo Nr.TE-156 atleisdamas pareikeja i vidaus tarnybos nuo 2008 m. vasario 29 d. io isakymo 2 punktu ipareigojo VSAT Vilniaus rinktines vada imoketi pareikejui dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokesciu dyd˛io ieitine kompensacija. buvo priteista i atsakovo Valstybes sienos apsaugos tarnybos, t.y. i sprendima del pareikejo atleidimo i vidaus tarnybos ir atsiskaitymo apimties priemusio vieojo administravimo subjekto. Todel pareikejas nagrinejamu atveju pagristai reikalauja priteisti vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsima visikai atsiskaityti i to paties atsakovo – Valstybes sienos apsaugos tarnybos.
Vidutinis darbo u˛mokestis skaiciuojamas vadovaujantis Vyriausybes 2003 m. gegu˛es 27 d. nutarimu Nr.650 patvirtintu darbuotojo ir valstybes tarnautojo vidutinio darbo u˛mokescio apskaiciavimo tvarkos aprau (galioja 2008 m. gruod˛io 3 d. nutarimo Nr.1279). Apeliantas, atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo apeliacines instancijos teismo posedyje negalejo patikslinti duomenu apie pareikejo vidutinio darbo u˛mokescio skaiciavima atsakovui vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 4 d. nutarti administracineje byloje Nr.A438-571/2009, t.y. duomenu, kuriais remesi pareikejas, praydamas priteisti vidutini darbo u˛mokesti (2009 m. gegu˛es menesio atsiskaitymo lapelis) u˛ u˛delsimo atsiskaityti laika. Esant minetoms aplinkybems teiseju kolegija neturi galimybes patikrinti pareikejo skaiciavimo pagristuma ir teisinguma. Apeliantas sutinka, kad teismo sprendimu atsakovas butu ipareigotas jam imoketi vidutini darbo u˛mokesti (ne konkreciai nurodyta suma), o vidutini darbo u˛mokesti u˛ konkreciai apibre˛ta u˛delsimo atsiskaityti laikotarpi. Atsi˛velgiant i minetas aplinkybes pareikejo apeliacinis skundas tenkinamas i dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas priimant nauja sprendima. Pareikejo skundas tenkintinas i dalies ipareigojant atsakova imoketi pareikejui vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsimo atsiskaityti (imoketi dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitine kompensacija) laika nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2009 m. bir˛elio 1 d. imtinai.
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Pareikejo C. M. apeliacini skunda patenkinti i dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 11 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – pareikejo skunda patenkinti i dalies. Ipareigoti atsakova Valstybes sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos imoketi pareikejui C. M. vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsimo atsiskaityti laika nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2009 m. bir˛elio 1 d. imtinai.
Sprendimas neskund˛iamas.