Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-19 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė priteisti iš atsakovo A. B. 1 064,20 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 064,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12 Eur (dvylikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei S. Š..

Teismo posėdžio metu atsakovas A. B. pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad: 1) sutinka su 731,05 Eur solidarios prievolės UAB „Vilniaus vandenys“ įvykdymą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-22 išduotą vykdomąjį raštą iš jo priteisimu; 2) sutinka su 66,08 Eur solidarios skolos dalies, S. Š. sumokėtos AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-02 sprendimą civ. b. Nr. e2-501-989/2017 priteisimu, nes S. Š. 477,07 Eur skolos ir 13,61 palūkanų suma buvo apmokėta jau uzufruktorei pilnai naudojantis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuriam buvo tiekta šiluma, tad reikalavimas šioje dalyje turi būti atmestas.

Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad palaiko argumentus, susijusius su uzufruktu ir skola (nuo 2015-11-01 iki 2016-09-16 atsakovo ieškovė), o likusių argumentų nepalaiko. Atsakovas prašo pakeisti preliminarių teismo sprendimą, nurodęs, kad teismas santuokos nutraukimo byloje uzufrukto net nevertino.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė palikti galioti preliminarų sprendimą ir nurodė, kad argumentas dėl uzufrukto yra visiškai naujas, nenurodytas procesiniuose dokumentuose, kad sprendime dėl santuokos nutraukimo yra aiškiai pasisakyta dėl uzufrukto, kad uzufruktas neapribojo atsakovo teisės naudotis butu.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutiko tik su preliminaraus teismo sprendimo dalimi dėl UAB „Vilniaus energija“ skolos.

Nagrinėjant bylą, atsakovas teismo posėdžio metu atsisakė savo argumentų, nurodytų prieštaravimuose į preliminarų sprendimą, ir teismo posėdyje teikė naujus argumentus dėl 477,07 Eur skolos už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-09-16 ir 13,61 Eur palūkanų priteisimo iš ieškovės, kaip uzufruktorės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-17 nutartį, privalančios sumokėti mokesčius. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2016-09-16 bute negyveno, tad mokesčius turi sumokėti uzufruktorė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-501-989/2017 dėl S. B. ir A. B. santuokos nutraukimo ir 2017-05-02 sprendimu, be kita ko, nusprendė priteisti solidariai iš S. B. ir A. B. UAB „Vilniaus energija“ naudai 600,31 Eur skolos už šilumos energiją, 22,52 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-02-02 ir 5 proc. procesinių palūkanų. Iš sprendimo motyvų matyti, kad prašoma priteisti skola susidarė už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-11-30. Kaip nurodo ieškovė ieškinyje, ji 2018-10-04 sumokėjo solidarią skolą - 600,31 Eur, solidariąsias materialiąsias palūkanas - 22,52 Eur, solidariąsias procesines palūkanas - 43,48 Eur, t.y. iš viso 666,31 Eur.

Kaip matyti iš 2017-05-02 sprendimo motyvuojamosios dalies (49 lapo), teismas, cituodamas A. B. argumentus, nurodė, kad jis nuo 2015-11-01 iki 2016-09-16 teikiama šilumos tiekimo paslauga nesinaudojo, todėl neturi pareigos solidariai su S. B. uždarajai akcinei bendrovei UAB „Vilniaus energija“ mokėti mokesčių už tiektą butui šilumą nurodytu laikotarpiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatavo, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė turi pareigą solidariai apmokėti šias išlaidas. Kadangi prievolė sumokėti skolą yra solidarioji, o ne dalinė sutuoktinių prievolė (CK 6.6 str. 3 d.), teismas nurodė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis ginčo laikotarpiu bute negyveno ir teikiamomis paslaugomis naudojosi sutuoktinė, nesudaro pagrindo priteisti skolą už paslaugas iš abiejų sutuoktinių atitinkamomis dalimis. Skola susidarė iki bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos, todėl prievolės, susijusios su šeimos ūkio tvarkymo išlaidomis yra bendros, nepriklausomai nuo to, kuris šiuo turtu naudojasi.

Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad ginčo šalių skola UAB „Vilniaus energija“ yra solidari, o teismas įvertino aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2016-09-16 A. B. nesinaudojo butu.

A. B. teigimu, ieškovė, kaip uzufruktorė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-17 nutartį, privalo sumokėti mokesčius.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-17 nutartimi teismas sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nutarė, be kita ko, nustatyti ieškovei S. B. laikiną uzufrukto teisę į atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi, ši teismo nutartis paaiškina priežastis, kodėl A. B. nurodytu laikotarpiu negyveno bute.

Nors teismas 2015-07-17 nutartimi byloje ir buvo nustatęs ieškovei S. B. laikiną uzufrukto teisę, jis, priimdamas teismo sprendimą, nepasisakė, kad ši aplinkybė gali turėti įtakos priteistinoms sumoms.

Nagrinėjamu atveju A. B. kvescionuoja įsiteisėjusį teismo sprendimą, šioje byloje vėl nurodydamas aplinkybę, kad jis butu tam tikru laikotarpiu, kuris abejose bylose sutampa, nesinaudojo. Pažymėtina, kad teismas nevertino priežasčių, kodėl A. B. nesinaudojo butu, tačiau konstatavo, kad prievolė sumokėti skolą yra solidarioji sutuoktinių prievolė. Dėl nurodytų priežasčių teismas neturi pagrindo laikyti, kad A. B. argumentai yra pagrįsti, tad preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Nors 2019-05-02 teisme gautas A. B. prašymas dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir dokumentų prijungimo, teismas laiko, kad aplinkybės, susijusios su A. B. buvimu bute po 2015-05-17 nutarties priėmimo, neturi jokios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, tad ir nėra jokio pagrindo tenkinti prašymą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Kadangi prijungtas prie bylos 2017-05-02 sprendimas iš kitos, nevieša pripažintos civilinės bylos, sprendimas, pateiktas su 2019-04-11 prašymu, Liteko sistemoje taip pat yra pažymėtas kaip neviešas (jo negali matyti kiti asmenys). Nors šiame sprendime buvo cituojamas neviešas sprendimas, tačiau, teismo nuomone, jos neatitiko CPK 10 straipsnio 2 dalyje numatytų apsaugos objektų, sudarančių pagrindą paskelbti visą bylą nevieša.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-19 preliminarų sprendimą.

Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 064,20 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimt keturių eurų 20 ct) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 064,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12 Eur (dvylikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.