Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Ingai Sutulaitei, dalyvaujant ieškovei A. D. , ieškovės atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, atsakovui G. D. , atsakovo atstovui advokatui Eugenijui Paročkai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės A. D. ir atsakovo G. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-638-642/2008 pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui G. D. , trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, neturtinės žalos priteisimo bei atsakovo G. D. priešieškinį ieškovei A. D. , trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl įkeldinimo į gyvenamąją patalpą ir naudojimosi gyvenamąja patalpa tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 1986 m. liepos 5 d. ieškovė ir atsakovas Klaipėdos m. civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką. Santuokos metu ieškovei ir atsakovui gimė dukra ir sūnus. 2002 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų D. D. ir D. D. išlaikymą periodinėmis išmokomos, mokamomis kas mėnesį po 250 Lt kiekvienam vaikui. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas įsigijo nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus: butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 193 000 Lt, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 18 000 Lt, keleivinį automobilį FORD TRANSIT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 4 000 Lt, keleivinį automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 3 500 Lt, keleivinį automobilį OPEL OMEGA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 1 600 Lt, keleivinį automobilį CHRYSLER VOYAGER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 6 000 Lt, keleivinį automobilį DODGE CARAVAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 10 000 Lt, priekaba MAZ,8114, valstybinis numeris LH 433, kurio vertė – 800 Lt, televizorių „Samsung“, kurio vertė 300 Lt, vaizdo grotuvą „Power“, kurio vertė 200 Lt, kavos virimo aparatą, kurio vertė 1 000 Lt, kavos malimo aparatą, kurio vertė 100 Lt, sulčių spaudimo aparatą, kurio vertė 150 Lt, indų plovimo mašiną „Ardo“, kurios vertė 1 500 Lt, dulkių siurblį, kurio vertė 400 Lt, ventiliatorių, kurio vertė 50 Lt, miegamojo lovą, kurios vertė 50 Lt, malkų pjovimo aparatą, kurio vertė 1 000 Lt, suvirinimo aparatą, kurio vertė 400 Lt, vėdinimo aparatą, kurio vertė 140 Lt, televizorių „Provision“, kurio vertė 200 Lt, namų kino sistemą, kurios vertė 1 400 Lt, bulvių tarkavimo mašiną, kurios vertė 20 Lt, šaldytuvą „Snaigė“, kurio vertė 900 Lt, skalbimo mašiną „Ardo“, kurios vertė 700 Lt, siuvimo mašiną, kurios vertė 200 Lt, mobilųjį telefoną „Nokia“, kurio vertė 10 Lt, virtuvinį komplektą, kurio vertė 1 000 Lt, spintą, kurios vertė 50 Lt, stalą, kurio vertė 300 Lt, sekciją, kurios vertė 1 100 Lt, minkštąjį kampą, kurio vertė 500 Lt, plokščiaekranį televizorių „Samsung“, kurio vertė 3 000 Lt, DVD grotuvą, kurio vertė 300 Lt, vaikišką lovą, kurios vertė 20 Lt, keturių dalių spinteles, kurių vertė 20 Lt, rašomąjį stalą, kurio vertė 50 Lt.

Ieškovė, ginčydama teismo sprendimą, nesutinka su teismo išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir prašo pripažinti, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Teismas, nustatęs, kad santuoka iširusi tiek dėl vieno, tiek dėl kito sutuoktinio kaltės, priima sprendimą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos šalių nurodytomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai sprendė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigą išsaugoti šeimą. Objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad šeima iširo vien tik dėl atsakovo kaltės, ieškovė teismui nepateikė. Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad dėl ūmaus ieškovės charakterio jai ne kartą skirtos administracinės nuobaudos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, dėl kurių pagal įstatymą pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, tinkamai aiškino ir taikė CK 3.61 straipsnio 2 dalies normas pripažindamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstu apeliantės argumentą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus.

Atsakovas teikdamas apeliacinį skundą ginčija išlaikymo vaikui dydžio nustatymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus. Pažymėtina, kad aiškinant ir taikant šeimos teisės normas, susijusias su išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymu, atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi (CK 3.192 str. 1-2 d.). Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 800 Lt (b. l. 100, 166), atsakovo apie 2190 Lt (b. l. 103), be to, atsakovas užsiima papildoma veikla, t. y. pagal verslo liudijimą užsiima prekyba turgavietėje (b. l. 163). Todėl atsižvelgdamas į vaiko amžių, t. y., kad vaikui augant didėja ir jo pagrindiniai poreikiai, bei į tėvų turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino 2002-11-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį iki 500 Lt mokamų periodinių išmokų kas mėnesį.

Atsakovas teikdamas apeliacinį skundą taip pat nesutinka ir su jam priteistos 34 333 Lt kompensacijos dydžiu. LR CK 3.117 str. 1 dalis įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, kuri galioja, nesvarbu, kokio dydžio sutuoktinių pajamos ar koks jų veiklos pobūdis. Šios prezumpcijos turi būti laikomasi visais atvejais dalijant sutuoktinių turtą, o nukrypti galima tik LR CK 3.123 str. nustatytais pagrindais (LR CK 3.117 str. 2 dalis), kuriuos turi įrodyti šalys. Pažymėtina, jog taikant LR CK 3.123 str. 1 dalies normas, neužtenka konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo motyvavo išimtinai tuo, kad su ieškove lieka gyventi šalių nepilnametis sūnus. Pagal skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas šalims tenkančias dalytino turto dalis, ieškovei tenkanti dalis sudaro 2/3, o atsakovo 1/3. Taigi ieškovei po padalijimo tenkanti turto dalis būtų didesnė nei tenkanti atsakovui. Toks nukrypimas negali būti pripažintas būtinu tenkinant realius nepilnamečio sūnaus poreikius. Nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko interesai būtų užtikrinti turto padalijimo atveju įgyvendinus sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nukrypimas nuo santuokoje įgyto turto lygių dalių principo nebuvo pagrįstas realiu šalių nepilnamečio sūnaus poreikiu dėl normalių jo gyvenimo sąlygų užtikrinimo. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove ir jai tenka didesnė našta auginant ir ugdant nepilnametį vaiką, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę, yra nepagrįsta. Kolegija sprendžia, kad šalių nepilnamečio sūnaus interesai bus apsaugoti ir nenukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo jį dalijant. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta pirmenybė sutuoktinių turto padalijimui natūra. Šiame straipsnyje nurodyti ir kiti atvejai, kai turtas dalijamas kitais būdais – jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, užtikrinant sutuoktinių bendro turto lygias dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad buto kambariai nėra atskirai izoliuoti ir nėra galimybės tai padaryti, buto padalyti natūra negalima, todėl atsakovui priteistina kompensacija. Kompensacija priteisiama, jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima ir kitas sutuoktinis sutinka už paliktą jam natūra visą turtą sumokėti jo turto dalies kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 34 333 Lt piniginę kompensaciją, tačiau su tokiu priteistos kompensacijos dydžiu negalima sutikti, kadangi nukrypstama nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių užtikrinimo (CK 3. 117 str. 1 d.), todėl atsižvelgiant į bendrą dalytino turto vertę atsakovui priteistina kompensacija už jam netenkančios ½ dalies turto natūra. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei turto priteista už 199 380 Lt, o atsakovui – 48 190 Lt. Pažymėtina, kad ieškovei tenkančio buto vertė šią dieną yra sumažėjusi (b. l. 167), todėl, kad nebūtų pasunkinti ieškovės įsipareigojimai, kompensacijos dydis skaičiuotinas nuo esamos buto rinkos vertės ir konstatuotina, kad bendra dalytino turto vertė yra 200 570 Lt, ieškovei priteistino turto vertė yra 152 380 Lt, atsakovui priteisto turto vertė yra 48 190 Lt, todėl atsakovui priteista kompensacija didintina iki 52 095 Lt. Pažymėtina, kad į nedalytino turto sąrašą buvo įtrauktas plokščiaekranis televizoriaus „Samsung“, DVD grotuvas, vaikiška lova, 4 dalių spintelė, rašomasis stalas. Bylos nagrinėjimo metu šalys sutiko, kad šie daiktai skirti nepilnamečio vaiko interesams tenkinti, todėl atsakovo apeliacinio skundo motyvas, jog šie daiktai nebuvo įtraukti į dalytiną turtą, atmestinas. Taip pat negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad automobilis VW GOLF priklauso jų pilnametei dukrai D. L., todėl negali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog automobilis registruotas atsakovo vardu, o tai, kad atsakovas leidžia šiuo turtu disponuoti jų dukrai, nėra sąlyga manyti, kad šis turtas nėra bendroji jungtinė nuosavybė.

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir įrodymų vertinimo (LR CPK 330 str., 329 str. 1 d.) atitinkamai paskirstant bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p., CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). Pažymėtina, kad ieškovė paduodant ieškinį iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl jos sumokėtas 800 Lt žyminis mokestis paduodant ieškinį priteistinas iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, tai iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis proporcingai patenkintų reikalavimų, t. y. nuo ieškovei tenkančios 152 380 Lt turto vertės bei nuo priteisto išlaikymo skaičiuojamo pagal bendrą išmokų sumą už vienerius metus, t. y. nuo 3 000 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei į sąžiningumo, proporcingumo principus, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis mažintinas. Taip pat proporcingai patenkintų reikalavimų iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos advokato atstovavimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo dalis dėl kompensacijos priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir išdėstyti taip:

priteisti iš ieškovės A. D. atsakovui G. D. 52 095 Lt dydžio kompensaciją;

priteisti iš atsakovo G. D. 3 103 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei;

priteisti iš atsakovo G. D. ieškovei A. D. 800 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį bei 1 770 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. D. atsakovui G. D. 1 173 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą.

Priteisti iš atsakovo G. D. ieškovei A. D. 619 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.